Mėsą valgyti sveika ar ne? Specialistai dėl to sulaužė daug iečių. O jos mėgėjai neseniai sulaukė padrąsinančios žinios. Europos kardiologų draugijos kongrese nuskambėjo įspūdingos tarptautinės studijos rezultatai, kad kokybiškos mitybos septintuke turėtų būti ir neperdirbta raudona mėsa. Tyrėjai savo rekomenduojamų produktų vartojimą sieja su mažesniu mirtingumu ir sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis.

Santaros klinikų gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės pastebėjimu, tokia žinia mūsų mityboje didelio perversmo nekelia, nes mėsa buvo ir yra sveiko maitinimosi piramidės sudėtinė dalis. „Visuomet rekomenduojama valgyti tam tikrą mėsos kiekį, kad gautume visą šio produkto teikiamą naudą. Su mėsa gaunamos maistinės medžiagos mums yra reikalingos. Aišku, tyrimai yra patvirtinę jos perteklinio vartojimo ryšį su kai kurių vėžio formų (pavyzdžiui, storosios žarnos) bei lėtinių ligų rizika. Todėl mėsos gaminių kiekis racione turi būti griežčiau stebimas bei saikingesnis“, - sakė ji.

Gydytoja pabrėžė, kad požiūris į perdirbtos mėsos produktus išlieka toks pat: jie mūsų organizmui nėra būtini. Tai daugiau emocinis maistas, kurio reikėtų vartoti kuo saikingiau - kartą per mėnesį.

Mėsos vartojimo rekomendacijos

Pasak E.Gavelienės, mūsų mityboje du trečdalius rekomenduojamos normos turėtų sudaryti baltoji mėsa, o trečdalį - raudona mėsa. Jos vartojimo kiekio nereikėtų reguliuoti atsižvelgiant į sezoną. Tiesiog valgiaraštį reikia taip sudėlioti, kad organizmas gautų visų reikiamų medžiagų. „Apskritai pakanka mėsos valgyti 3-4 kartus per savaitę. Raudoną mėsą rekomenduojama skanauti iki dviejų kartų per savaitę. Kiekis pasirenkamas individualiai.

Gydytojai dietologai juokauja, kad kiekvienas žmogus turi savo normą - tai jo delno dydžio gabalėlis neskaičiuojant pirštų. Toks būtų dienos mėsos kiekis“, - aiškino specialistė. Dietologė nurodė, kad sveikatai palankiausias mėsos ruošimo būdas, kai ji palaikoma rūgščiame marinate ir ilgai kaitinama vidutinėje temperatūroje. Tai užima gana daug laiko, kurio šiais laikais ne visuomet turime. Todėl, pasak E.Gavelienės, galime rinkti gerai išbandytą gamybos būdą - mėsą paprasčiausiai išvirti.

Kai kurie žmonės susigundo valgyti ir sumaltą žalią mėsą, tačiau šiuo atveju reikėtų įvertinti bakterinio užterštumo riziką, kurios išvengiame apdorodami produktą termiškai.

Mėsos nauda ir maistinė vertė

Gydytoja priminė, kad iš mėsos produktų pakankamai lengvai įsisaviname visaverčius baltymus, gauname B grupės vitaminų, cinko, geležies ir kitų labai svarbių organizmui medžiagų. Šiais komponentais turtinga tiek raudona, tiek baltoji mėsa. „Kai kas galvoja, kad vertingesnė yra raudona mėsa, tačiau kiekviena mėsos rūšis turi papildomų komponentų ir mums yra naudinga.

Todėl verta rinktis vištieną ar kalakutieną, veršieną ar jautieną, avieną ar žvėrieną. Beje, reikėtų žinoti, kad raudonoji mėsa gali turėti daugiau sočiųjų riebalų“, - aiškino E.Gavelienė. Kai kurie specialistai siūlo vartoti įvairias gyvūno dalis, nes skiriasi jų maistinių medžiagų sudėtis. Pasak dietologės, realiai tokio požiūrio patvirtinti negalima, nes nėra atlikta mokslinių studijų.

„Manau, kad tai nėra esminis klausimas. Vis tik reikia žinoti, kad gyvūnų vidaus organai turi daug cholesterolio. Į tai turėtų atkreipti dėmesį sergantieji širdies kraujagyslių ligomis ir pasirinkti, kiek tokios mėsos skanauti“, - pastebėjo gydytoja.

Dietologė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje valgoma daugiau riebios mėsos, kuri išsiskiria sočiųjų riebalų kiekiu. Vienas šalies gyventojas per metus suvartoja per 90 kg mėsos produktų - daugiausia kiaulienos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per metus suvalgyti 25-30 kg. „Mūsų normos adaptuotos pagal Lietuvos gyventojų mitybos ypatumus. Negalime tvirtinti, kad mums reikalingas didesnis mėsos kiekis. Jeigu jos suvalgome daugiau, tai nesuvartosime kitokių maisto produktų. Tai organizmui nebus gerai“, - kalbėjo E.Gavelienė.

Anot jos, joks produktas nėra išskirtinis ir būtinas - svarbiausia, kad žmogus gautų būtinas maistines medžiagas. Štai dalis gyventojų mėsos nevalgo dėl religinių, etinių ar kitų priežasčių. Tokiais atvejais, būtina pasidomėti, kokių maisto produktų reiktų įtraukti į racioną, kad nenuskurdintume raciono.

„Valgant mėsą lengviausia gauti organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Ją pasirenkant galime remtis ir tradicijomis, ir skonio savybėmis, bet svarbiausia, kad mūsų racionas būtų kuo įvairesnis ir neatsitiktų taip, jog mėsa būtų valgoma tris keturis kartus per dieną. Aišku, svarbu ir nepersivalgyti net švenčių metu, nes nuotaiką gali sugadinti virškinimo sutrikimai“, - patarė specialistė.

Klasikinė XX a. Hedonistinė mūsų amžiaus vakarų Europos ir Amerikos visuomenė, atvirkščiai, skatino mėsos vartojimą. Buvo išvystyta mėsos pramonė ir lūžtančios parduotuvių vitrinos siūlo vartotojams įvairiausiai paruoštus mėsos pusfabrikačius.

Mėsos sudėtis ir poveikis organizmui

Mėsoje daug vertingų baltymų (20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. Jei bent vienos iš nepakeičiamų amino rūgščių maiste nebus, organizme negalės sintetintis jam būdingi baltymai. Mėsoje daug geležies. Ypač kepenyse ir liesoje jautienoje (100 g - 2,7m g). Mažakraujystė, mažas hemoglobino kiekis kraujyje - pirmasis ženklas, jog organizmui trūksta geležies. Mėsoje gausu B grupės vitaminų. Kepenyse yra nemažai vitamino A (apie 3,45mg %). Mėsa teikia sotumo jausmą, yra kaloringa.

Žmogaus organizmas per parą netenka tik apie 23 g baltymų, kurie turi būti atstatyti. O kadangi baltymai organizme nekaupiami, likusieji skaidomi iki šlapalo, kuris pašalinamas per inkstus. Jei mėsos (ar kitų baltymų) valgome be saiko, pernelyg apkrauname inkstus, jie nespėja šalinti besikaupiančių “atliekų“. Ypač pavojinga šlapimo rūgštis, kuri kaupiasi kraujagyslėse, sąnariuose, stubure (susidaro druskų nuosėdos).

Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio atsiradimą. Reikėtų paminėti, jog ir ateroskleroze sergame dėl cholesterolio pertekliaus. Be to, verdant ar kepant mėsą, žūsta daug vitaminų (ypač B grupės). Kad organizmas suvirškintų mėsą, turi išeikvoti apie 50% viso kūno bioenergijos. Persivalgę mėsos, 2 - 3 valandas būname nedarbingi, vangūs.

Dar ir dabar mokslas neturi duomenų apie optimalų žmogaus baltymų poreikį. Tiek mėsos, tiek augaliniuose baltymuose yra 22 - 25 amino rūgštys. Todėl bet koks baltymų turintis maistas pirmiausiai turi būti suskaidomas iki amino rūgščių. Jei suvalgome 200g mėsos, ji visa turi būti suskaidyta(organizmas dirbs, gamins daug fermentų, tulžies rūgščių ir kt.), o ląstelės sau pasiliks tik tiek amino rūgščių, kad susintetintų prarastus apie 23 g baltymų, visa kita turi būti suskaidyta iki šlapalo ir išvesta iš organizmo. Vėl reikalinga papildoma fermentų veikla, apkraunamos kepenys, inkstai.

Kviečiai virškinami lengviau (yra iki 12% baltymų), o vaisiuose yra ištirpusių amino rūgščių, organizmui net nereikia atlikti baltymų skaidymo. Mėsos pliusas - visos nepakeičiamos amino rūgštys viename produkte. Augalų pasaulyje to nėra.

Filosofiniai ir moksliniai požiūriai į mėsos vartojimą

Dauguma Rytų šventųjų atsiskyrėlių (tiek budistai, tiek Indijos jogai) mėsos nevalgo dėl filosofinių motyvų. Vedų šventoji knyga Bhagavat-gita norintiems išsivaduoti iš karmos pančių draudžia valgyti gyvulių mėsą. Šiuolaikinis mokslas taip pat pastebėjo, kad mėsoje pasilieka priešmirtinė pjaunamo gyvulio ir mirties baimė. Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis mėsoje (pagal jos spalvą ir kitas savybes) susidariusias “stresines” medžiagas. Anglijos mokslininkai labai domisi šia problema ir stengiasi iššifruoti “stresinių” medžiagų kilmę, bei rasti būdą joms sumažinti.

Ajurveda nėra tokia griežta mėsos vartotojams. Mėsa labiausiai tinka Vatos tipo žmonėms, mažina oro ir eterio stichijas jų kūne, maitina audinius. Tačiau ir Ajurveda teigia, kad mėsa neigiamai veikia žmogaus emocijas, psichiką. Kapchas mažiausiai išbalansuoja paukštiena.

Biblijos tyrinėtojai ir aiškintojai įvairiai komentuoja mėsos valgymą. Gyvūnų žudymas maisto reikalams prieštarauja Dievo įsakymui “Nežudyk”. Tačiau Naujajame Testamente parašyta: “Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

Šiuolaikinis ezoterinis mokslas teigia, jog Žemei įėjus į vandenio epochą, pasikeitė kosmoso siunčiamų vibracijų dažnis. Žmogui mėsos vibracijos tapo pernelyg “sunkios”. Aplamai turime valgyti mažiau, mėsos baltymus keisti augaliniais. Dauguma mėsos atsisakiusių žmonių pajuto aiškų vidinį poreikį tokiam mitybos būdui - vegetarizmui. Jie kitaip nebegali, mėsos valgymas jiems jau būtų prievarta.

Ką daryti tiems, kurie neapsisprendžia? Mėsos atsisakymas šiam žmogui nelabai padės, o jei dar pasąmonės blokas reikalaus mėsos, sveikata (ypač psichika) gali tik nukentėti. Atsisakiusieji mėsos ir jos produktų, privalo mokėti subalansuoti mitybą taip, jog netrūktų baltymų. Organizmą reikėtų pratinti pamažu, kad jis spėtų prisitaikyti. Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą(ypač liesą jautieną ir vištieną). Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į savo valgiaraštį.

Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis (jos mažina žalingą šlapimo rūgšties poveikį). Sergate podagra, sąnarių ligomis, sutrikusi kraujotaka? Jums derėtų mėsą pakeisti žuvimi. Jei visai negalite gyventi be mėsos, dažniau gerkite pušų spyglių arbatą, sumaišytą su erškėtuogėmis.

Dažnai skauda galvą? Atsisakykite sūrios rūkytos mėsos. Priešingu atveju nesiliaus varginę galvos spazmai. Besidomintieji Rytų filosofijomis mėsėdžiai turėtų žinoti, kad mėsa turi IN (HUM) energijos. Jei ryte didinsite savo IN energijos kiekį valgydami sunkų baltymingą maistą, būsite vangūs ir prislėgti. Be to, išsiderins meridianų (ir atitinkamų organų )veikla.

Mėsos įtaka biologiniam senėjimui

Naujame tyrime, kuris paskelbtas žurnale „BMC Medicine“, Stanfordo universiteto mokslininkai ir biologinės analizės bendrovė „TruDiagnostic“ pabandė išsiaiškinti, kaip 8 savaitės trukmės veganiška mityba paveikė su biologiniu amžiumi siejamus DNR modelius. Tyrimo metu vienas dvynys iš kiekvienos poros maitinosi tik augaliniu maistu, o kitas laikėsi sveikatai palankaus visavalgiško mitybos plano. Tyrimo pabaigoje dvynių, kurie laikėsi veganiškos dietos, sumažėjo biožymenys indikuojantys bendrąjį biologinį senėjimą.

Pasak autorių, biožymenų rodikliai taip pat leidžia manyti, kad sulėtėjo ir širdies, kepenų, uždegiminės ir medžiagų apykaitos sistemų audinių senėjimas. Apibendrinant tyrimo rezultatus, konstatuojama, kad augalinė mityba prisideda prie lėtesnio senėjimo proceso.

Taigi, mokslininkų komanda turi keletą mitybos patarimų tiems, kurie nori sveikiau senti. „Pagal dabartinį supratimą apie maistines medžiagas, kurios palaiko mūsų epigenomą, visavalgė mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės visavalgė dieta, į kurią šalia svarbiausių maistinių medžiagų, tokių kaip B12 ir cholinas, gaunamų iš gyvulinės kilmės šaltinių, įtraukiamos naudingos augalinės cheminės medžiagos, turi geriausią potencialą skatinti sveiką ir ilgesnį gyvenimą“, - sakė tyrimo autorė ir Stanfordo universiteto epigenetikė Lucia Aronica.

Tačiau ji pridūrė, kad „daugelis dietų gali pagerinti mūsų epigenetinę sveikatą, jei daugiausia dėmesio skiriama visaverčiam maistui, įvairovei bei prisitaikoma prie individualių poreikių“.

Mėsos vartojimo pliusai ir minusai

Trenerė, mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė pasakoja apie mėsos vartojamo pliusus ir minusus. „Pirmiausia, mėsa yra labai puikus baltymų šaltinis. Joje taip pat gausu mūsų organizmui svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralų bei geležies. Pastarąją mūsų organizmas iš mėsos pasisavina kur kas lengviau - apie 30-40 proc., nei iš augalinės kilmės maisto, kada pasisavinama tik apie 10-15 proc. geležies“, - kalba Jūratė Gliožerienė.

Svarbu žinoti, kad mėsa yra turtinga B grupės vitaminais, o esant jų trūkumui greičiau pavargstame, jaučiame jėgų stygių, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai ir palaipsniui vystytis rimtesnės ligos. Taip pat vitamino B12 galima gauti tik iš mėsos, todėl vien su augalinės kilmės maistu organizmo šiuo vitaminu niekaip neaprūpinsime.

„Tikriausiai žaliavalgiai stipriai prieštarautų, tačiau mano nuomone, kokybiškos mėsos tam tikrą kiekį, pavyzdžiui apie 80-100 g., kiekvienam reikėtų suvalgyti kasdien, norint išlaikyti pilnavertę ir subalansuotą mitybą. Mėsos kiekiai, kaip ir viso likusio maisto, yra žmogui reikalingi skirtingai ne tik pagal amžių, bet ir pagal jo fizinį aktyvumą ir visus kitus asmeninius kriterijus. Žinoma, bet kuris produktas, kuriuo yra piktnaudžiaujama, gali teikti ne tik naudą, bet ir žalą. Tas pats yra ir su mėsos vartojimu“, - teikia mitybos specialistė.

Kada mėsa kenksminga?

Vis dėlto, nors mėsa ir išsiskiria naudingomis savybėmis, taip pat šis maistas gali ir kenkti sveikatai. „Ne paslaptis, kad šiandien gyvuliai dažnai yra auginami su pašarais, į kuriuos primaišoma įvairiausių rūšių chemijos. Taip pat gyvūnai auga steroidinių pašarų pagalba, taip stengiantis sulaukti greito jų augimo rezultato, o tai, žinoma, mūsų organizmui teikia mažai naudos. Didžiausias kiekis steroidų atitenka vištoms, kadangi vištienos paklausa labai didelė ir reikalingas greitas augimas bei didelis mėsos kiekis. Kalbant apie kitą ne tokią naudingą mėsos rūšį, tai - kiauliena. Kadangi kiaulės neturi prakaito liaukų, toksinai pasilieka jų mėsoje, tačiau noriu pabrėžti, jog toksinai nesikaupia riebaluose, todėl lašinukai ne tik skanu, bet ir sveika“, - tvirtina pašnekovė.

Mitybos specialistė teigia, kad šios įvardintos mėsos - vištienos ir kiaulienos, visiškai atsisakyti nereikia, tačiau būtina vartoti saikingai. Toks saikingas pasirinkimas visgi yra kur kas sveikesnis ir naudingesnis, nei „daktariška“ dešra ar kiti panašūs gaminiai, kurių sudėtyje slepiasi kus kas žalingesni ingredientai. Taigi, nors parduotuvėse pirkta vištiena ir kiauliena neretai įvardijama, kaip „nuodinga“ mėsa, ši vis dėlto yra naudingesnė negu tose pačiose parduotuvių lentynose esantys mėsos gaminiai.

Nors pirktinė mėsa turi įvardintų minusų, tačiau ji nėra mirkyta jokiose cheminiuose skysčiuose ir yra išsaugojusi savo maistingumą, baltymus, amino rūgštis ir kitus organizmui reikalingus elementus.

Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje - statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. Žinoma ir sergamumas širdies kraujagyslių ligomis bei mirštamumas nuo jų išlieka nepavydėtinai pirmose Europos gretose…

Išsiaiškinkime viską nuosekliai. Kas yra mėsa? „Mėsa - gyvūnų audiniai, naudojami maistui, daugiausiai raumenys. Šiais laikais dauguma žmonių vartojamos mėsos gaunama iš naminių gyvūnų, auginamų specialiai maistui. Civilizuotame pasaulyje dažniausiai maistui vartojamas žinduolių ir paukščių raumeninis audinys, šonkauliai, ir.t.t Ir visai retai naudojami vidaus organai.

Mėsos rūšys

Mėsa skirstoma į:

• Baltą:
  • Vištiena
  • Kalakutiena
  • Antiena
  • Žąsiena
  • Laukinių paukščių mėsa( pvz., putpelės ir fazanai.)
• Raudoną:
  • Kiauliena (kiaulės ir šernai).
  • Ėriena (aviena).
  • Veršiena.
  • Ožkiena
  • Laukinių gyvūnų( elniena, briediena, bebriena)
• Perdirbtą:
  • Rūkyti, džiovinti, sumalti ir suvakuumuoti gaminiai, mėsos pusfabrikačiai.

Taigi, baltymai - yra mūsų kūno staybinė medžiaga ir mes privalome gauti jų kasdien, nes mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų. Mums svarbiausia gauti visas amino rūgštis, kurių yra 20, o 9 iš jų vadinamos nepakeičiamos ir būtinos mūsų organizmui. Visas nepakeičiamas amino rūgštis būtent ir turi gyvūniniai baltymai. Augalinės kilmės baltymams paprastai trūksta 1 ar 2 svarbiausių amino rūgščių.

Iš baltymų gaminami antikūnai - apsauginės medžiagos, kurios kovoja su įvairiomis infekcijomis. Baltymų trūkumas gali sutrikdyti tam tikras organizmo funkcijas. Baltymas hemoglobinas organizme perneša deguonį. Baltymai taip pat naudojami energijos gavimui. Jie turi sudaryti 12-13% visos dienos maisto raciono energijos vertės. Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 50-60 g baltymų.

Kaip rinktis mėsą?

Kokias pajamas beturėtume, pagalvokime apie mūsų vargšą skrandį, apie kiekvieną savo ląstelę, apie mūsų nelaimingus sąnarius, kai jie gaus riebų kotletą, apskrudusią kulšį, kalną druskos ir konservantų iš suvalgytos “šlapios dešros”, sardelių, rūkytos ar vytintos dešros ir kitų skrandžio “malonumų”. Jei mūsų vidaus organai ir ypač kraujagyslės turėtų balsą, jie garsiai sušuktų. Tad valgydami riebius, perdirbtus produktus ar džiaugdamiesi karbonatais iš paršelių, augintų su hormoanis, antibiotikais ir kitais “priedais”, gausime daugiau žalos, nei naudos.

Jei vis dėlto nesakote ryžtingo NE mėsai, tai rinkitės TIK EKOLOGIŠKĄ produktą! Vadovaukitės principu : “geriau mažiau, bet gero produkto”. Valgykite saikingai LIESĄ MĖSĄ (baltos mėsos krūtinėlę, nevartokite paukščių odos, kepintos riebios šoninės, sparnelių), nes riebalų perteklius nusėda ant šonų, apgaubia vidaus organus bei plaukioja jūsų kraujagyslėmis. Valgykite mėsą 2-3 kartus per savaitę, o ne kasdien.

GRIEŽTAI ATSISAKYKITE PERDIRBTŲ MĖSOS PRODUKTŲ! Juose yra kenksmingų cheminių junginių, kurie gali padidinti chroniškų ligų riziką. Vartokite MALTĄ MĖSĄ. Mėsos gabalai rūgsta skrandyje ir pūva. Geriausiai suvirškinami malti mėsos gaminiai.

Kaip gaminti mėsos patiekalus?

Pats svarbiausias dalykas - nesugadinti gero produkto! Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje! Sveikiausias būdas ruopšti mėsą - ją gaminti garuose, žemoje temperatūroje ar virti. Didžiausią žalą maisto ruošos procese produktams padarome mes patys- per didelė ugnis ir druską suardo tai, kas dar buvo naudinga. Nevalgykite apanglėjusių mėsos gabaliukų ir nesūdykite prieš gaminimą, nes druska ištrauks visa drėgmę.

Žinoma, daržovės! Imkite lėkštę ir iš karto pusę jos turinio užpildykite šviežiomis salotomis ar raugintomis daržovėmis, o kitoje lėkštės pusėje padėkite ne didesnį kaip 100 g teisingai paruoštos mėsos gabaliuką.

Pavyzdys: Kalakutienos maltiniai su salotomis - 4 porcijos

• Ingredientai:
  • 600 g kalakutienos (galima keisti vištiena, triušiena, jautiena)
  • 1 didelis , prinokęs avokadas
  • 10 cm poro
  • 15 g petražolių
  • 2 saliero stiebai
  • 1 čli pipiras
  • 200 g kalafijoro žiedynų
  • 2-3 skiltelės česnako
  • Po ½ a.š. druskos ir mairūno
• Eiga:
  • Česnakus, porą, saliero stiebus, petražoles, čili ir avokadą suplakti plakiklyje iki košelės.
  • Mėsą supjaustyti gabaliukais ir sumalti arba su kalafijoro žiedynais sukapoti smulkintuvu iki kruopų dydžio gabaliukų.
  • Visus ingredientus suminkyti rankomis iki vienalytės masės. Formuoti pailgus kepsnelius, dėti ant kepimo skardos, išklotos popieriumi, pabarstyto moliūgo ar sezamo sėklomis ir kepti orkaitėje 35min./190C.

Dietologai gi sutaria - jos reikia vartoti saikingai, rinktis ją kokybišką. Maždaug penktadalį mėsos sudaro vertingi baltymai, kuriuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia bent trečdalį rekomenduojamos baltymų paros normos. Mėsoje yra A, B, D ir PP vitaminų. Vyrauja B grupės vitaminai: B1, B2, B12. Yra ir mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, natrio, geležies, magnio, cinko. Mėsos mineralinės medžiagos yra biologiškai aktyvios, dėl to žmogaus organizmas jas lengvai pasisavina.

Mėsoje esančios geležies pasisaviname iki 40 proc., o iš augalinio maisto tik nuo 2 iki 14 procentų. Be to, mėsa teikia sotumo jausmą, nes yra kaloringa. Tačiau ši mėsa yra riebesnė už kitas mėsos rūšis, todėl kiaulieną reiktų kartais pakeisti kita mėsa. Pastaroji yra vienas geriausių vitamino B12 ir geležies šaltinių. Be to, jei kiauliena vartojama kasdien, pasisavinama per daug riebalų. Tai turi įtakos padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje.

Pastebėta, kad valgantieji daug perdirbtos mėsos, taip pat dažniau rūko, yra nutukę ir turi kitų sveikatai kenkiančių įpročių. Be to, perdirbta mėsa didina ankstyvos mirties tikimybę. Mokslininkų nuomone, sveikatai kenkia perdirbtos mėsos galiojimo laikui pailginti naudojama druska ir cheminiai priedai.

Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis, jos mažina žalingą mėsoje esančios šlapimo rūgšties poveikį.

Mėsos rūšis	Privalumai	Trūkumai	Rekomendacijos
Baltoji mėsa (vištiena, kalakutiena)	Geras baltymų šaltinis, mažiau riebalų	Steroidai auginant, gali būti mažiau maistinga	Vartoti saikingai, rinktis ekologišką
Raudonoji mėsa (jautiena, veršiena)	Daug geležies, B grupės vitaminų	Daug sočiųjų riebalų, cholesterolio	Vartoti saikingai, rinktis liesą
Kiauliena	Populiari, lengvai paruošiama	Daug riebalų, toksinų (kiaulės neturi prakaito liaukų)	Vartoti saikingai
Perdirbta mėsa (dešros, rūkyta mėsa)	-	Daug druskos, cheminių priedų, nitrozaminų	Vengti arba vartoti labai retai

---