Sakramentas - Jėzaus Kristaus įsteigti ir Bažnyčiai perduoti regimieji ženklai Dievo malonei gauti. Sakramanetai skirstomi į įkrikščioninimo (Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos), gydymo (Atgailos ir Ligonių patepimo), tarnavimo bendruomenei ir misijai (Šventimų ir Santuokos). Jie susiję su svarbiais krikščioniškojo gyvenimo įvykiais.
„Sakramentas yra ženklas, kuris primena, kas įvyko anksčiau, - Kristaus kančią; nurodo, kas per Kristaus kančią atsiranda mumyse, - malonę; pranašauja, tai yra iš anksto skelbia busimąjį išaukštinimą“ (Šv. Tomas).
Sakramentų klasifikacija ir reikšmė
Sakramentai yra Jėzaus Kristaus atperkamosios aukos ant kryžiaus vaisius. Skirti išreikšti ir sustiprinti tikėjimą, deramai garbinti Dievą ir žmonėms pašventinti. Yra 7 sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija (Švenčiausiasis Sakramentas), Atgaila (Sutaikinimo sakramentas), Ligonių patepimas, Šventimai (Kunigystės sakramentas) ir Santuoka.
Naujojo Įstatymo sakramentai įsteigti Kristaus; jų yra septyni: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Ligonių patepimas, Šventimai ir Santuoka. Septyni sakramentai apima visus svarbiuosius krikščionio gyvenimo tarpsnius ir momentus; jie duoda pradžią krikščionių tikėjimo gyvenimui, jį ugdo ir gydo, skiria jam misiją.
Sakramentai yra Jėzaus Kristaus įsteigti regimi ženklai, kurie teikiami per Bažnyčią tam, kad išgyventume Dievo artumą, Jo didelį troškimą save padovanoti kiekvienam iš mūsų. Švęsdami sakramentus ne tik sutinkame Dievą, bet ir patiriame tarpusavio bendrystę, Bažnyčios vienybę. Tai mūsų tikėjimo šventimas, amžinybės ragavimas ir Dievo slėpinio pažinimas.
Aišku, tokia tvarka nėra vienintelė galima, tačiau ji leidžia išvysti sakramentus sudarant organišką visumą, kurioje kiekvienam sakramentui tenka gyvybiškai svarbi vieta. Žodis „sakramentas“ kilęs iš lotynų kalbos. Jis reiškia:
- kareivio priesaiką vėliavai; šia prasme sakramento vardas tiko krikštui, kuris primena tikinčiojo priesaiką Dievo karalystės vadui Kristui;
- sakramento ženklas: triskart pilamas vanduo ant krikštijamojo galvos, tariant žodžius: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“Teikėjas: vyskupas, kunigas, diakonas. Esant reikalui - kiekvienas žmogus. Gavėjas: kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Sakramento malonė: išlaisvina nuo gimtosios nuodėmės, suteikia pašvenčiamąją malonę, padaro mus dievo vaikais. Pastabos: tai pagrindinis ir reikalingiausias sakramentas. Gaunama neišdildoma dvasinė žymė - charakteris.
Sakramentų istorija ir reikšmė
Sakramentų pradžia - Bažnyčios pradžia. Apaštalai įvesdami sakramentinę praktiką rėmėsi žodiniu apreiškimu ir įsitikinimu, jog tai atitinka Jėzaus valią ir praktiką. Sakramentai yra tartum iš Jėzaus Kristaus kūno „išėjusi jėga“ skirta gydyti visą žmogų, jo kūną ir sielą. Apaštalas Paulius pabrėžė, kad sakramentai nėra magija ar prietarai, panašūs į pagonių apeigas, bet gilios bendrystės su Prisikėlusiu Kristumi pradžia. Jie remiasi tikėjimu, žodžiais, apeigomis.
Laikui bėgant Bažnyčia išskyrė septynis ypatingus būdus - sakramentus, per kuriuos Dievas ateina į mūsų tarpą ir teikia malones. T. y., Krikštas, Sutvirtinimas, Švč. Sakramentas, Susitaikymas, Kunigystė, Santuoka, Ligonių patepimas. Šie ženklai kviečia mus naujai išgyventi Dievo atpirkimo darbus. Priimdamas krikščionis sakramentus turi žinoti, kad sakramentas yra veiksmingas ne dėl jį teikiančio ar gaunančio žmogaus teisumo, bet Dievo galybe. Kai Sakramentai švenčiami pagal Bažnyčios mokymą, jame ir per jį veikia Dievas.
Sakramentų įvairovė ir jų esmė
Krikštas yra krikščioniškojo gyvenimo pradžia ir pamatas, nes per Krikštą mes gimstame amžinajam gyvenimui - jau šioje žemėje prasidedančiai artimai bendrystei su Dievu ir žmonėmis. Šiuo pirmuoju sakramentu tampame Dievo vaikais ir Bažnyčios nariais, esame įskiepijami į Kristaus Kūną. Krikštu Dievas mus išlaisvina iš nuodėmės vergijos, atleidžia gimtąją nuodėmę ir visas kitas nuodėmes. Tėvams ir krikštatėviams svarbu suprasti atsakomybę, kurią jie prisiima prašydami kūdikiui Krikšto.
Atgailos sakramentas (kitaip vadinamas Išpažintimi arba Sutaikinimo sakramentu) - gailestingosios Dievo meilės sakramentas, kuriuo atleidžiamos po Krikšto padarytos nuodėmės. Nuodėmė yra draugystės su Dievu nutraukimas per nepasitikėjimą Juo ir neklusnumą Jam. Nuodėmes išpažįstame kunigui, kuris atstovauja Jėzui Kristui, sutaikančiam mus su Dievu. Evangelijose aprašytas Jėzaus elgesys su nusidėjėliais leidžia mums tvirtai pasitikėti, kad Dievas trokšta atleisti visas mūsų nuodėmes.
Kaip ir susitaikant su artimu žmogumi, taip ir priimant Jėzaus atleidimą, reikia panašių žingsnių: prisiminti savo nuodėmes, dėl jų gailėtis, tvirtai pasiryžti daugiau nenusidėti, nuodėmes išpažinti ir už jas atsilyginti (t. y. Atgailos sakramentu Dievas mus grąžina į ramybę ir laimę teikiančią bendrystę su Juo ir Bažnyčia.
Eucharistija (arba Šventosios Mišios, Švenčiausiasis Sakramentas, Šventoji Komunija) yra save dovanojančios ir su mumis visada pasiliekančios Dievo meilės sakramentas. Per šv. Mišias duona ir vynas perkeičiami į Kristaus Kūną ir Kraują. Prisidengęs duonos ir vyno pavidalais su mumis yra pats prisikėlęs Jėzus Kristus.
Šventoji Dvasia per Sekmines pripildė pirmuosius krikščionis meilės ir drąsos, suteikdama jiems jėgų gyventi tikėjimu ir jį skelbti netgi labai priešiškame pasaulyje. Ši malonė mums suteikiama Sutvirtinimo sakramentu. Jį priimdamas jaunuolis išreiškia savo sąmoningą apsisprendimą stoti į krikščioniškos brandos kelią. Šiuo sakramentu suteikiama ypatinga malonė krikščioniškąjį tikėjimą liudyti žodžiais ir darbais savo aplinkoje.
Dievas Kūrėjas įsteigė santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, kurioje sutuoktiniai pašaukti ypatingai bendrystei - visiškam ir galutiniam savęs dovanojimui vienas kitam. Per Santuokos sakramentą Jėzus Kristus vyrą ir žmoną apdovanoja malonėmis, suteikiančiomis galią ugdyti šią bendrystę ir įveikti nuodėmės sukeltus sunkumus. Pagal Dievo planą Santuoka yra skirta sutuoktinių gerovei ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Santuokos sakramentą vienas kitam teikia sužadėtiniai, viešai prisiekdami ištikimybę ir meilę iki mirties. Vienas kitą mylinčių vyro ir moters giliuosius troškimus išreiškia trys esminiai krikščioniškos santuokos bruožai.
Pasirengimas sakramentams
Tėveliams pageidaujant, 8-10 metų vaikai ruošiami pirmajai Išpažinčiai ir pirmajai Šv. Pasirengimu siekiama vaiką visapusiškai krikščioniškai lavinti, tad, be tikėjimo tiesų mokymo, daug dėmesio skiriama liturginiam auklėjimui (ypač reguliariam dalyvavimui šv. Besirengiantys Santuokos sakramentui kviečiami kreiptis į savo parapijos kleboną ne vėliau kaip 5 mėn. iki Santuokos. Šių sakramentų (visų arba kai kurių) dar nepriėmusius suaugusiuosius kviečiame gerai jiems pasirengti ir sąmoningai juos priimti. Tinkamiausia pasirengti šiems sakramentams katechumenate.
KRIKŠČIONIŠKA BENDRUOMENĖ, susibūrusi į parapiją, yra tinkama aplinka sakramentais priimtajai malonei skleistis. Sovietmečiu sunkius sužeidimus patyrusios parapijos po truputį atkuria suardytą bendruomeniškumą ir tampa sąmoningų krikščionių bendruomenėmis. Gyvoje parapijoje krikščionys švenčia Eucharistiją ir kitus sakramentus, buriasi į maldos grupes ir judėjimus. Ji yra mūsų tikėjimo šeima, mūsų tikėjimo namai, mūsų bendruomenė. Joje ir rengiamasi sakramentams.
Sakramentų teikėjai
Kristus savo apaštalams paliko galią švęsti visus sakramentus, kad žmonės patirtų Dievo artumą ir būtų išgelbėti. Vyskupai yra apaštalų įpėdiniai ir tęsia sakramentų šventimo tarnybą. Jiems padeda kunigai.
Lentelė: Sakramentai ir jų apibūdinimas
| Sakramentas | Ženklas | Teikėjas | Gavėjas | Malonė |
|---|---|---|---|---|
| Krikštas | Triskart pilamas vanduo | Vyskupas, kunigas, diakonas | Nepakrikštytas asmuo | Išlaisvina nuo gimtosios nuodėmės |
| Sutvirtinimas | Patepama krizma kakta | Vyskupas ar jo įgaliotas kunigas | Pakrikštytas ir nesutvirtintas asmuo | Suvienija su Kristumi ir Bažnyčia |
| Eucharistija | Duona ir vynas | Vyskupas, kunigas | Tikintieji, priimantys Šv. Komuniją | Suvienija su Kristumi ir atskiria nuo nuodėmės |
Sakramento ženklas: patepama krizma kakta, uždedama ranka ir tariami žodžiai: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovanas.“Teikėjas: vyskupas ar jo įgaliotas kunigas. Gavėjas: pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus. Sakramento malonė: tvirčiau suvienija su Kristumi ir Bažnyčia, pagausina mumyse Šventosios Dvasios dovanas. Pastabos: tai Krikšto sakramento atbaigimas, suteikiantis drąsos išpažinti savo tikėjimą. Eucharistija (Švč. Sakramento ženklas: duona ir vynas, kurie tariant Kristaus žodžius: „Tai yra mano kraujas.“ ir „Tai yra kūnas“, Šventosios Dvasios galia tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Teikėjas: vyskupas, kunigai. Gavėjas: tikintieji, priimantys Šv. Komuniją. Sakramento malonė: Komunija mus tvirčiau suvienija su Kristumi ir atskiria nuo nuodėmės. Ji yra mūsų sielos maistas. Pastabos: Eucharistija (šv.