pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Lilijos ir Vaido Striupaičių istorija: nuo Airijos iki Gižų

Gražūs, jaukūs namai, išpuoselėta jų aplinka ir laiminga jauna šeima: mama, tėtis ir dukrytė.

Tokia idilė iš pirmo žvilgsnio dvelkia Gižuose (Vilkaviškio raj.) gyvenančių STRIUPAIČIŲ - Lilijos, Vaido ir mažosios Emilijos - sukurtas mikropasaulis.

Nors savame krašte šeima gyvena dar nedaug laiko, pilnatvės pojūtis lydi kiekvieną dieną - juk čia esi savas.

„Viskas buvo teisingai, jei kas nors atsuktų laiką atgal, pakartotume tą patį“, - sako Lilija, kartu su vyru Airijoje praleidusi beveik 13 metų, kurie šeimai leido dabar džiaugtis tuo, ką turi, bet jau savojoje šalyje.

Pažintis ir svajonės

Lilija ir Vaidas vienas kitą surado Lietuvoje. Dabar su šypsena abu prisimena savo pažinties istoriją, kuri greitai skaičiuos dvidešimt metų.

2003 m. Lilija, kilusi iš tų pačių Gižų, su drauge buvo šventėje Vilkaviškyje, kur merginos susipažino su dviem vaikinais.

Kad pažintis nenutrūktų, Lilija su vienu iš jų apsikeitė telefonų numeriais.

Bet, matyt, nelemta tai pažinčiai buvo vystytis.

Minėto vaikino draugas, šiam papasakojus apie gautą naują merginos numerį, ėmė ir paprašė to numerio, o gavęs ėmėsi iniciatyvos.

Iš pradžių, kaip vadinama žargonu, „pamajakino“ Lilijai, šioji atskambino išbarti trukdytoją, o paskui abu ėmė susirašinėti, kol galiausiai susitiko.

Prisimindama pirmąjį pasimatymą, Lilija neslepia: vaikinas jai įspūdžio nepaliko, tačiau susirašinėjimas vis tik tęsėsi.

Jauna pora ėmė mąstyti apie ateitį.

Svajonės buvo labai žemiškos: savas kampas, automobilis…

Neslepia: nematė jokių perspektyvų įsitvirtinti, susikurti bent kiek stabilesnį materialinį pagrindą savame krašte, tad ėmė mąstyti apie emigraciją.

Juolab kad buvo už ko užsikabinti: Vaido pusbroliai jau kelerius metus gyveno ir dirbo Airijoje, tad negrėsė bent jau visiška nežinia.

Gyvenimas Airijoje

Pradžia svetimoje šalyje buvo sunki - kaip ir daugeliui emigrantų.

Įsikūrė Castebar mieste.

Pirmieji nuomojami namai - labai kuklus dviejų kambarių butas, su stipriai juntamu pelėsiu kvapu.

Kalbos nemokėjo, tad ir darbo paieškos buvo sunkios.

Lilija prisimena: CV rankose, o ji ištisai keliauja iš vienos vietos į kitą, siūlydama savo paslaugas, ir vis veltui.

„Iš kur mes tos stiprybės tiek turėjome?“ - dabar stebisi jauna moteris, prisimindama savo, kaip emigrantės, gyvenimo pradžią svetimoje šalyje.

O taupė išties skrupulingai.

Drabužius pirkdavo tik iš dėvėtų drabužių parduotuvių, apskritai visas išlaidas itin kruopščiai planuodavo.

Į gyvenimą jauna pora kabinosi kaip įmanydama.

Lilija turėjo du darbus (dieną dirbdavo psichiatrinės ligoninės valgyklėlėje, kur ir maistą gamindavo, ir pacientus prižiūrėdavo, o vakarais valydavo vieną parduotuvę), Vaidas - vieną (iš pradžių 2 metus dirbo statybose, vėliau - 10 metų mėsos parduotuvėje mėsininku), tačiau dirbo 6 dienas per savaitę.

Kaip dabar prisimena, visko buvo, bet atsilaikė.

Prošvaistės - atostogos Lietuvoje, kuriomis gyvendavo visus metus.

Tos dvi savaitės per metus atrodydavo kaip rojaus kampelis.

Pamažu materialinis pagrindas ėmėsi klotis.

Kai jau šiek tiek ant kojų atsistojo, pakeliaudavo ir po namais tapusią šalį, ir po kitas šalis.

Kai įsigijo nuosavą automobilį, Vaidas, kalnų mylėtojas, leisdavo į kalnus, nuvažiuodavo abu ir prie vandenyno.

Kruopščiai skaičiuojant išlaidas ir pajamas, jau buvo galima galvoti ir apie bendrą ateitį.

2011 m. Jaunieji Striupaičiai net buvo pradėję Marijampolėje statyti namą, kai Airijoje atsirado galimybė įsigyti nuosavą kotedžą.

Tą progą jaunieji pora vadina tarsi nukritusia iš dangaus: bankrutuodama nekilnojamojo turto įmanė kone pusvelčiui pardavinėjo kotedžus.

Taigi pardavė statomą namą Marijampolėje ir nusipirko 2012 m. kotedžą (prieš tai būstą nuomojo).

Taigi materialusis pagrindas pamažu klojosi sėkmingai: nuosavi namai, darbai, o 2013 m. Gyvenimo ritmas Airijoje buvo nusistovėjęs toksai: darbas-namai, namai-darbas.

Sugrįžimas į Lietuvą

2018 m. lapkričio mėnesį grįžo į Lietuvą.

Kaip tikisi, visam laikui.

Apie 13 metų išgyvenus Airijoje, šį žingsnį reikėjo labai apgalvoti, juolab kad Vaidas nelabai norėjo grįžti, nors Lilija, kaip pati teigia, visada žinojusi, kad grįš - juk savuos namuos ir sienos padeda.

Emilija, gimusi Airijoje, turi Airijos pilietybę.

Airijoje tėvai su dukra tik kalbėdavo lietuviškai, tačiau mergaitė ir anglų kalbą mokėjo: ten jau lankė mažiesiems skirtą ugdymo įstaigą.

Kai atėjo metas dukrai eiti į pirmą klasę, reikėjo apsispręsti, kur ji lankys mokyklą: arba ten, arba čia.

Emilijai buvo 5 metai, kai šeima grįžo į Lietuvą.

Dar jiems gyvenant Airijoje, Lilija vis peržiūrinėdavo skelbimus Lietuvoje.

Ypač nekilnojamu turtu domėjosi, nors tuomet nė pati nežinodavo, kodėl skiria tam laiko - konkrečių planų šeima neturėjo.

Kartą jos akį patraukė skelbimas apie namo gimtuosiuose Gižuose pardavimą.

Išsiaiškinusi visas detales, pasitarusi su vyru apsisprendė: tai bus naujieji jų namai.

Formalumus sutvarkyti reikėjo laiko, tačiau 2017 m. Striupaičiai jau buvo to namo savininkai.

Pardavus koledžą Airijoje, pavyko išsisukti be skolų ir į Lietuvą grįžti turint nuosavą būstą.

Gyvenimas Lietuvoje

Įsikūrę Lietuvoje, Striupaičiai nesėdėjo rankų sudėję.

Vaidas pradėjo dirbti statybose, Lilija iš pradžių vaikų darželyje auklyte, vėliau lankė Marijampolės kolegijoje kursus, kuriuose buvo mokoma senų žmonių priežiūros.

Tuoj pat po kursų baigimo atėjo ir darbo pasiūlymas iš Maltos ordino.

Darbas - socialinės darbuotojos padėjėja (vienišoms senjoroms gamina maistą, apiperka, palydi pas gydytoją, bendrauja).

Beveik dveji metai Lietuvoje, kaip teigia Lilija, tarsi viską grąžino į savo vietas: šeima puikiai jaučiasi savame krašte, grįžti atgal, ten, kur susikūrė materialinę gerovę nesinori.

Puikiai jie prigijo ir Lilijos gimtajame kaime: gražūs santykiai su kaimynais, lengvai įsiliejo į kaimo bendruomenę, mažoji Emilija susirado draugių - taigi sunkios adaptacijos tikrai nebuvo.

„Nesiryžčiau dar kartą emigruoti, tu čia savesnis jautiesi“, - sako Lilija, mat viskas, dėl ko ryžosi palikti savo kraštą, jau sukurta: savi namai, jokių skolų, o pragyvenimui abu sutuoktiniai užsidirba dabar ir čia.

"Provincijos mėsa" parduotuvė Gižuose

Vilkaviškyje duris atvėrė „Provincijos mėsos“ parduotuvė.

Įmonės savininkai, marijampoliečių Naujokaičių šeima, dar dvi „Provincijos mėsos“ parduotuves yra atidarę Marijampolėje ir Gižų kaime, šalia magistralinio A7 kelio.

Iš Virbalio kilęs šio verslo įkūrėjas Remigijus Naujokaitis pripažino, jog vilkaviškiečiai jau seniai klausinėjo, kada bus atidaryta parduotuvė pačiame Vilkaviškyje, kad žmonėms nebereikėtų dešros ar lašinukų specialiai važiuoti iki Gižų arba sustoti vykstant į Marijampolę.

Naujojoje parduotuvėje, kaip ir Gižuose, galima nusipirkti tiek šviežios mėsos, tiek įvairiausių jos gaminių - kumpio, lašinių, dešrų, kepeninės, šaltienos, kiaulių ausų ar šnipų ir kt.

Čia pat vietoje kepami kibinai su malta bei kapota mėsa, šoninė, netikras zuikis.

Kaip ir kitose „Provincijos mėsos“ krautuvėse, Vilkaviškyje prekiaujama kitų mažųjų gamintojų produkcija: šakočiais, duona, raugintomis ir marinuotomis daržovėmis, arbatomis, obuolių sūriais, saldainiais, medumi bei kitais gardėsiais.

„Stengiamės žmonėms pasiūlyti tiek vietinių, tiek užsienio nedidelių gamintojų produkcijos, kokios nėra dideliuose prekybos centruose.

Ieškome tokių gaminių, kurių neįsigysite kitur.

Pavyzdžiui, prekiaujame „Kavos pirklio“ kava, skaniais „Sūrio džiazo“ produktais: ne tik įdomiais sūriais, bet ir prie jų puikiai derančia sūdyta karamele, panakota, kurią labai mėgsta visa mūsų šeimyna.

Tai - naujovės, šių produktų dar net nespėjome pasiūlyti Gižuose, - pasakojo įmonei vadovaujantis Naujokaičių sūnus Rokas Naujokaitis.

"Provincijos mėsa", UAB informacija

Provincijos mėsa, UAB (kodas 302766748) buvo įkurta 2012-04-19.

Pagrindinė įmonės veikla yra mėsa, mėsos produktai.

Įmonę valdo 2 akcininkai (fiziniai asmenys).

2023 metais Provincijos mėsa, UAB pardavimo pajamos siekė 4 018 230 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 195 651 Eur.

Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 47.

Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukšta.

Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra gamyba.

Šiuo metu Provincijos mėsa, UAB įsikūrusi adresu Marijampolės g.

Rodiklis Vertė
Įmonės kodas 302766748
Įkūrimo data 2012-04-19
Pagrindinė veikla Mėsa, mėsos produktai
Pardavimo pajamos (2023 m.) 4 018 230 Eur
Pelnas prieš mokesčius (2023 m.) 195 651 Eur
Darbuotojų skaičius 47