Varškės žagarėliai - tai vienas iš pačių mylimiausių lietuviškų kepinių, kuris džiugina savo traškumu, lengvumu ir subtiliai jaučiamu varškės skoniu. Varškės žagarėliai - vienas iš nostalgiją keliančių lietuviškos virtuvės kepinių, kuris jau kelis dešimtmečius džiugina tiek suaugusius, tiek vaikus.

Šie saldūs, sausi kepiniai itin populiarūs tiek didesnėms šventėms, tiek jaukiems šeimos savaitgaliams. Tai traškių, iškarpytos formos sausainių tipo užkandis, kuris išsiskiria subtiliu saldumu ir lengva, orui pralaidžia tekstūra.

Skirtingai nei tradiciniai žagarėliai, kurie dažniausiai ruošiami be varškės, šie pasižymi švelniai drėgna, minkšta tekstūra viduje ir išoriniu traškumu. Skirtingai nei tradiciniai žagarėliai, kurie dažniausiai būna švelniai saldūs ir gaminami be varškės, varškės žagarėliai pasižymi ypatingu minkštumu bei švelniu, rūgštesniu prieskoniu, kurį suteikia į tešlą įmaišyta varškė.

Dažniausiai jie gausiai apibarstomi cukraus pudra, todėl yra ne tik puikiai tinkami prie kavos ar arbatos, bet ir dailiai atrodo ant šventinio stalo. Šis desertas dažnai ruošiamas šeimos šventėms, Velykoms ar tiesiog savaitgalių popietėms su karštu arbatos ar kavos puodeliu.

Varškės žagarėlių receptas nėra sudėtingas, tad kiekvienas gali pamėginti iškepti namuose. Minkšti, purūs ir kone tirpstantys burnoje - tokie yra šie varškės žagarėliai. Desertas, kurį mėgsta tiek dideli, tiek maži. Iškepusius žagarėlius apibarstykite cukraus pudra ir neškite į stalą.

Ingredientai:

• 250 g varškės (9 proc. riebumo);
• 200-250 g miltų;
• 2 kiaušinių;
• 5 valg. š. cukraus;
• 2 arb. š. kepimo miltelių;
• 1,5 arb. š. vanilinio cukraus;
• 2 žiupsnių druskos;
• saulėgrąžų aliejaus kepimui;
• 1-2 valg. š. miltelinio cukraus (pudros).

Arba:

• 200 g riebesnės varškės;
• 200 g grietinės (liesesnės);
• 4 kiaušiniai;
• 130 g cukraus;
• 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus;
• žiupsnelis cinamono;
• 1 valgomasis šaukštas degtinės;
• Šlakelis romo esencijos;
• ~ 4-5 stiklines miltų (jeigu tešla lipa prie rankų dėti daugiau);
• Cukraus pudra apibarstymui;
• Augalinis aliejus kepimui.

Gaminimas

Varškės bazės paruošimas. Dideliame dubenyje varškę gerai pertrinkite šakute arba rankiniu blenderiu, kad taptų vientisa. Pridėkite kiaušinius, cukrų, ištirpintą sviestą, grietinę, vanilinį cukrų ir druską.

Arba:

1. Viename dubenyje šakute sutriname varškę su kiaušiniais, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska.
2. Kitame dubenyje sumaišome 200 g miltų su kepimo milteliais.
3. Į varškės masę įsijojame pusę miltų, išmaišome, po to įsijojame kitą pusę miltų ir išminkome tešlą. Jei tešla labai kimba prie rankų, įberiame dar miltų. Miltų kiekis priklauso nuo varškės drėgnumo. Mano naudota varškė buvo gana sausa, tad pakako truputį daugiau nei 200 g miltų. Tešla turėtų būti minkšta, šiek tiek kibti prie rankų. Jei įdėsite per daug miltų, tuomet žagarėliai bus kieti.
4. Stalviršį pabarstome miltais, imame 1/3 tešlos, iškočiojame maždaug 1 cm storio tešlos lakštą, supjaustome jį 3-4 cm storio juostomis, o juostas supjaustome į 10-12 cm ilgio mažesnes juosteles. Kiekvienos juostelės viduryje padarome pjūvį (6-7 cm ilgio), tada vieną juostelės galą perkišame per pjūvį ir taip suformuojame visus žagarėlius. Paruoštus kepti žagarėlius dedame ant miltais pabarstytos lentelės ar stalviršio.
5. Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ant vidutinės ugnies. Aliejaus reikia tiek, kad žagarėliai galėtų jame plaukioti (iškilti į paviršių).
6. Žagarėlius sudedame į keptuvę (kepame po 5-6 žagarėlius, priklausomai nuo keptuvės dydžio). Kepame, kol viena pusė gražiai paruduoja, tada apverčiame ir taip pat iškepame iš kitos pusės.
7. Iškepusius žagarėlius dedame ant lėkštės su popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalai.
8. Kai žagarėliai atvėsta - sudedame ant serviravimo lėkštės ir apibarstome cukraus pudra.

Miltų ir kepimo miltelių paruošimas. Atvirame dubenyje sumaišykite miltus su kepimo milteliais.

Po truputį, po kelis šaukštus, vis maišant, į varškės masę berkite miltus.

Miltus berkite po truputį į varškės masę ir pradėkite minkyti tešlą.

Tešlos atvėsinimas.

Žagarėlių formavimas. Atvėsintą tešlą iškočiokite ant lengvai miltuoto paviršiaus iki 0,5 cm storio lakšto. Aštriu peiliu arba ratuku supjaustykite tešlą juostelėmis (~2 cm pločio ir 8-10 cm ilgio).

Gaminame. Žagarėliai su varške

1. Varškę ištriname su cukrumi, dedame grietinę, kiaušinius, romo esenciją, degtinę, vanilinį cukrų ir cinamoną. Gerai išmaišome.
2. Į tešlą beriame miltus. Miltų reikia tiek, kad minkant tešla nebeliptų prie rankų. Suminkytą tešlą dedame pusvalandžiui į šaldytuvą.
3. Miltais pabarstome paviršių, ant kurio kočiosime tešlą. Iš atvėsintos tešlos kočiojame 0,5 cm storumo lakštą, supjaustome jį trikampėmis ar keturkampėmis juostelėmis, įpjauname kiekvienos juostelės vidų ir vieną juostelės galą ištraukiame per tą įpjovą.
4. Puode įkaitiname augalinį aliejų ir kepame po kelis žagarėlius vienu metu, kol gražiai apskrus.
5. Iškepę žagarėliai dedami ant popierinės servetėlės, kad susigertų aliejus.

Aliejaus įkaitinimas. Puode ar gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų iki 170-180°C.

Kepimas. Žagarėlius kepkite dalimis, įdedant jų į aliejų tiek, kad nesiliestų, kitaip gali tvirtai sulipti ar neapskrusti tinkamai. Kepkite 1-2 minutes iš kiekvienos pusės, kol viršus gražiai pagelsta.

Iškepusius perkelkite ant popierinio rankšluosčio. Žinoma, kepant jau suvalgai mažiausiai porą žagarėlių, tada iškepus irgi reikia „pratestuoti“, kaip pavyko, taip ir nyksta, nyksta tas nedidelis žagarėlių dubenėlis...

Jei namuose turite daugiau valgytojų - būtina dvigubinti ar trigubinti porciją, kitu atveju - garantuoju, jog gausite prašymą iškepti dar.

Pabaiga ir patiekimas. Visus žagarėlius gausiai pabarstykite cukraus pudra.

Iškepę žagarėliai dedami ant popierinės servetėlės, kad susigertų aliejus.

Išvirusius sudėkite ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų aliejų.

Galiausiai pabarstykite cukraus pudra ir lepinkitės. Kad apsivalgysite, tai Jums pažadu.

Patarimai ir gudrybės

Varškės žagarėlių sėkmė didžiausia priklauso nuo varškės konsistencijos ir tešlos paruošimo. Neperkraukite indo žagarėliais - kepdami reikia, kad tarp jų liktų vietos, antraip jie gali sukibti ar iškepti nelygiai.

Aliejaus temperatūra itin svarbi: jei karšta - žagarėliai rus, bet bus neiškepę viduje; jei per šalta - prisigers riebalų.

Siekiant tobulų varškės žagarėlių, atkreipkite dėmesį į kelis esminius momentus. Pirmiausia - varškė. Per sausa varškė gali padaryti tešlą biria, per šlapia - lipnia ir sunkiai formuojama. Jei naudojate drėgnesnę varškę, padidinkite miltų kiekį pagal poreikį, tačiau stenkitės nepadauginti jų, kad kepiniai nepavirstų kietais sausainiais.

Antra - aliejaus temperatūra. Kepant per žemoje temperatūroje, žagarėliai prisigers riebalų ir praras savo trapumą. Per daug įkaitęs aliejus gali sudeginti išorę, o vidus liks nepakankamai iškepęs. Jei neturite termometro, tiesiog tikrinkite keliais bandomaisiais gabalėliais.

Trečia: žagarėlius iškočiokite nei per plonai, nei per storai - 0,5-1 cm yra optimalus storis traškiam, bet minkštam vidui. Be to, netepkite žagarėlių cukraus pudra, kol jie vis dar šlapi nuo aliejaus - kitaip cukrus gali ištirpti, nepalikdamas gražaus sniego efekto.

Varškės žagarėlius lengva prisitaikyti pagal savo skonį. Eksperimentuokite ir su skoniais: įlašinus šlakelį citrinos sulčių ar žievelės, žagarėliai įgauna švelnų gaivos akcentą. Pateikus žagarėlius su uogų džemu ar tirpintu juodu šokoladu jie tampa puikiu desertu.

Klasikinė forma - persukta juostelė su vidurio plyšiu - itin tradicinė, bet drąsiai galite išbandyti kaimišką variantą: supjaustyti tešlą rombais ar trikampiais ir tiesiog užlenkti kampus.

Varškės žagarėliai - be galo universalus kepinys, kurį galite pritaikyti prie savo skonio ir šeimos tradicijų. Jei mėgstate citrusinius poskonius, į tarkuotą tešlą įmaišykite vienos citrinos ar apelsino žievelės. Norite pikantiškesnio skonio? Įdėkite žiupsnelį cinamono ar muskato riešuto. Kai kuriuose regionuose vietoje dalies cukraus naudojamas rudas cukrus arba net trupučiai medaus, kad skonis būtų karamelinis.

Žagarėlius galite gardinti ir kapotais riešutais, į tešlą įmaišydami šiek tiek smulkintų lazdyno ar migdolų.

Patiekimo idėjų netrūksta: varškės žagarėliai puikiai dera su šviežiais uogų ar vaisių džemais, riebesniu jogurtu ar medaus-klevų sirupo lašeliu.

Šviesesnių švenčių metu, tarkime, Velykoms ar Kalėdoms, iškepkite žagarėlius įvairių dydžių ir pabarstykite ne tik pudra, bet ir cinamono-cukraus mišiniu. Jei norite modernesnio varianto, panardinkite žagarėlių kraštelius į išlydytą šokoladą ir apibarstykite šiek tiek traškių džiovintų vaisių.

Galimos ingredientų alternatyvos

• Varškė: galite naudoti tiek riebesnę (9%), tiek liesesnę (2-5%) varškę pagal savo skonį.
• Grietinė: jei neturite grietinės, galite naudoti natūralų jogurtą arba graikišką jogurtą, kuris suteiks panašų minkštumą, tačiau šiek tiek rūgštesnį poskonį.
• Cukrus: galite pakeisti baltą cukrų rudu cukrumi arba sumažinti jo kiekį, jei nemėgstate labai saldžių desertų.
• Kvapai: į tešlą galite įdėti vanilinį cukrų, cinamono arba tarkuotos citrinos žievelės, kad suteiktumėte papildomą aromatą.
• Miltai: galite naudoti kvietinius miltus su aukštesniu ar žemesniu glitimo kiekiu, arba pakeisti dalį miltų (apie 30%) spelta ar viso grūdo miltais.

---