Radioterapija, taip pat vadinama spinduline terapija, yra vienas iš onkologinių ligų gydymo metodų. Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją. Gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais.
Nėra tokių navikų gydymo metodų, kurie veiktų tik vėžio ląsteles. Gydymo metu pažeidžiami sveiki audiniai ir sveikos ląstelės, todėl nepageidautinas šalutinis poveikis neišvengiamas. Kokie šalutiniai poveikiai pasireikš, labai priklauso ir nuo to, kokia kūno vieta švitinama, taip pat nuo individualaus organizmo jautrumo.
Radioterapija paveiks tik tą odos plotą, į kurį bus nukreipti spinduliai. Dauguma režimų nesukelia aiškiai matomų odos pažeidimų, o naujausios technologijos reikšmingai sumažino radioterapijos dozes, tenkančias odai. Šalutinis radioterapijos poveikis gali pasireikšti gydymo metu (ūmūs) ir po jo (lėtiniai, galintys išlikti visą gyvenimą).
Odos reakcijos ir jų valdymas
Ūminės odos reakcijos: ji tampa raudona, ją niežti, gali išdžiūti. Tačiau jei pažaida yra sunki, oda gali sutrūkinėti ir susiformuoti paviršinės šlapiuojančios opos. Tokiu atveju gali išsivystyti antrinė grybelinė arba bakterinė infekcija, jei reakcija yra stipri arba paraudimas plinta už gydymo ploto ribų, ją reikia gydyti. Daugeliu atvejų oda užgyja visiškai ir atrodo įprastai, gali sumažėti plaukuotumas ir prakaitavimas.
Kai kuriais atvejais gali atsirasti ilgalaikių pažeidimų, oda tapti plona, kartais - išryškėti kraujagyslių piešinys. Radioterapijos metu drėkinantys preparatai gali pagerinti odos būklę. Ypač svarbu, kad netrintumėte ar nesikasytumėte tos vietos, net jei labai niežės. Jei niežėjimas yra labai intensyvus, turėtumėte pranešti savo gydytojui, jis galėtų paskirti silpną steroidų tepalą.
Jei odos būklė blogėja iki radioterapijos pabaigos, dozę arba techniką galima keisti. Priešingu atveju gali būti paskirtas grybelį slopinantis kremas, o jei yra bakterinės infekcijos požymių - antibiotikai. Rūkymas radioterapijos metu gerokai didina ūminės odos reakcijos galimybę. Jei pacientai negali visiškai atsisakyti, būtų gerai nerūkyti bent keturias valandas iki ir po radioterapijos seanso.
Odos drėkinimas padeda spindulinės terapijos metu ir suteikia pacientams palengvėjimo, ypač jei kremai laikomi šaldytuve, jie dar ir vėsina. Todėl daugelis radioterapijos centrų propaguoja vandeninius kremus, kurie yra bekvapiai. Apskritai atsargiai naudokite kremus, kurių sudėtyje daug priedų, kad jie nepažeistų odos.
Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose alavijo turintys kremai buvo lyginami su vandeniniais kremais, daugelis atskleidė nedidelį skirtumą tarp abiejų, o viename net paaiškėjo, kad kremai su alaviju iš tikrųjų blogina odos būklę. Dėl to kremai ir geliai su alaviju (nepaisant uždegimą slopinančio poveikio, kuris naudingas sergant kitomis odos ligomis) nerekomenduojami po radioterapijos.
Palyginti su įprastu drėkinamuoju, dažniausiai naudojamas kremas su medetkomis. Moksliniai tyrimai įrodė, kad maitinantys kremai švelnina deginimą ir niežulį, kurie pasireiškia dėl radiacinio dermatito.
Alyvuogių aliejus ir jo nauda
Alyvuogių aliejus, naudojamas tiesiai ant odos, tinka po radioterapijos. Jis turi stiprų antioksidacinį ir apsauginį poveikį, taip pat gali mažinti riziką susirgti odos vėžiu, susiraukšlėti ir senti. Patartina įsigyti aukštos kokybės natūralaus aliejaus pagrindu pagamintą drėkinamąjį kremą ir patiems jį papildyti nedideliu kiekiu aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus.
Sveika mityba, kurioje gausu vitaminų ir polifenolių, yra svarbi apsaugant odą nuo didesnės žalos ir išaugusios odos vėžio rizikos. Rūkymas ypač didina gydymo paveiktų vietų odos storį (fibrozę) ir prisideda prie nuolatinio skausmo bei limfedemos. Fizinis aktyvumas gerina organizmo savijautą, taip pat ir odos būklę.
Nepasitarus su gydančiu gydytoju netepti švitinimo sričių jokiais kremais, spiritu, kvepalais, dezodorantu arba kitomis kosmetikos priemonėmis. Šios taisyklės galioja dar ilgą laiką po gydymo. Atsiradusias žaizdas, odos šlapiavimą ir įtrūkimą būtina parodyti gydytojui ir laikytis jo rekomendacijų.
Visos odos reakcijos praeina po 2-3 savaičių baigus gydymą. Meskite rūkyti arba nerūkykite bent 4 valandas.
Kiti aliejai ir eteriniai aliejai
Šaltalankių aliejus Kinijoje ir tolimajame Sibire buvo naudojamas kaip vaistas nuo neatmenamų laikų. Galime plačiai apdainuoti unikalias šaltalankių aliejaus savybes, tačiau visuomet lemtingas tų savybių faktorius yra aliejaus kokybė. Ji priklauso nuo žaliavos, jos rinkimo būdo, aliejaus gavimo būdo, grynas jis, ar kuo nors praskiestas.
Jeigu gamintojai šaltalankių aliejui išgauti naudoja saulėgrąžų ar kitą augalinį aliejų, o dažnai ir dar blogiau - cheminius tirpiklius - telieka tik skėstelėti rankomis... Todėl kokybės paieškos dažniausiai būna ilgos ir gana nelengvos. Pirmąjį šaltalankių uogų aliejų parsivežėme iš Altajaus, jis mūsų salonuose atsirado po ilgų paieškų ir atrankos.
Dr. Giraud-Robert eterinius aliejus pirmiausia naudoja mažinti griaunantiems sveikatą pašaliniams poveikiams, kurie atsiranda gydant alopatiniu būdu. Galima teigti, kad pašalinio cheminių vaistų poveikio mažinimas leidžia pacientui geriau toleruoti tuos gydymo metodus, kurie galiausiai duoda geresnių rezultatų.
Eteriniai aliejai ir chemoterapija. Chemoterapijos protokolai skiriasi priklausomai nuo auglio tipo, ligos stadijos, paciento amžiaus, jo bendros sveikatos būklės ir organų pažeidimų. Pašalinis chemoterapijos poveikis gali būti labai stiprus, kylantis per pirmąsias chemoterapijos valandas.
Pagal Tailorą, išorinės eterinių aliejų aplikacijos ir jų inhaliacijos gali būti veiksmingos, kai pacientą taip pykina, kad jis negali nieko nuryti. Eterinius aliejai greitai paskleidžiami ant kūno ir suteikia greitą palengvėjimą net gi tada, kai jie naudojami ne tiesiai ant odos.
Pradedant palaikantį CSPV gydymą eteriniais aliejais yra svarbu pradėti nuo mažų eterinių aliejų kiekių, atsižvelgiant į kiekvieno paciento tolerancijos ir komfortiškos būsenos ribas. Eterinius aliejus gamina visas augalas, o nuolat besikeičianti aliejų sudėtis atspindi nuolatinę augalo sąveiką su aplinka. Tokiu būdu eteriniai aliejai yra ryšininkai augalų bendravime ir sąveikavime su aplinkiniu pasauliu.
Arbatmedžių ir mirtenių aliejai
Arbatmedžių aliejus jau beveik prieš 100 metų buvo naudojamas Australijoje. Tačiau jei arbatmedžiu galima pavadinti daugelį tos pačios genties medžių, arbatmedžio aliejumi (tea tree oil) galima vadinti tik tuos eterinius aliejus, kurie tam tikrais kiekiais turi 15 specifinių komponentų (apibrėžta standartu ISO 4730, 2004).
Mirtenių eterinis aliejus kaupia panašias medžiagas kaip ir arbatmedžių eterinis aliejus, daugiausiai terpenus. Mirtenių eterinio aliejaus inhaliacijos stimuliuoja ir tonizuoja, jas galima naudoti pervargus, kai trūksta koncentracijos ar skaudant galvai. Inhaliacijoms jis naudojamas esant bronchitui ir sinusitui.
Medicinoje mirtenių aliejus naudojamas švitinimo terapijoje, kaip odą nuo nudegimo apsauganti priemonė. Taip pat kaip preparatas stimuliuojantis kraujo cirkuliaciją ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Šiandien Mirtenių eterinis aliejus dažniausiai naudojamas aromaterapijoj ir kosmetikos gamyboj.