Sveikata - brangiausias mūsų turtas, todėl ja rūpintis reikia kiekvieną dieną, valgant sveiką, vitaminų turintį maistą. Sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą. Visada ieškome būdų, kaip padėti formuoti teigiamą požiūrį į sveiką maistą. Stengiamės suteikti vaikams žinių, atkreipiame dėmesį į tai, ką valgome, kodėl maistas yra svarbus mūsų organizmui.
Siekiant ugdyti vaikų sveikos mitybos supratimą ir taikymą, gerinti valgymo kultūrą, lopšelyje-darželyje buvo organizuotas projektas „Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus“. Projekte dalyvavo „Kiškučių“, „Buratinų“, „Pelėdžiukų“ ir „Skruzdėliukų“ grupių vaikai kartu su mokytojomis. Džiugu, kad vaikai kartu su mokytojomis (auklėtojomis) noriai įsitraukė į šį projektą. Vaikai aktyvai dalyvavo veiklose, atliko užduotis, labiausiai patiko patiems gaminti ir, žinoma, ragauti.
Projekto veiklos ir įspūdžiai
„Pelėdžiukų“ grupės vaikučių kelionė į maisto šalį prasidėjo nuo supažindinimo su sveikatai palankia mityba. Pasidžiaugėme su vaikais, kad valgo reguliariai, valgydami sėdi prie švaraus stalo. Prisiminėme, kad labai svarbu mėgautis maistu ir nepamiršti sukramtyti jo taip gerai, kad pasisavintų organizmas visus vitaminus.
Žiūrėdami skaidres ir mokomuosius filmukus (“Meškiuko Ledučio pasaka”; “Sveikos mitybos lėkštė”; “Sveika mityba vaikams”), vaikai praplėtė žinias, kokie maisto produktai palankūs mūsų sveikatai. Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padėjo maisto pasirinkimo piramidė. Pažiūrėję edukacinį filmuką “Sveikos mitybos piramidė” vaikai, iš grupėje turimų maisto produktų muliažų, dėliojo maisto pasirinkimo piramidę. Darbas buvo nelengvas, todėl reikėjo atsipūsti ir pasportuoti.
Gerai pasimankštinę vėl kibo į darbą. Spėliojo, ragavo įvairius žalumynus, daržoves, vaisius. Labiausiai mūsų vaikučiams patiko patiems gaminti ir, žinoma, ragauti. Grupėje išbandėme ir vaisių vėrinukų ruošimą ir saldžiąją vaisių mandalos dėlionę, bet labiausiai emocijų suteikė “kulinarinis šedevras” - “Obuolių rožytės”.
Visą gaminimo eigą peržiūrėję, filmuotoje medžiagoje, kibome į darbus. Vaikams teko ir tešlą kočioti, ir tepti uogienę, ir pjaustyti obuoliukus ir vynioti juos į tešlą. Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Visi liko patenkinti, ne tik patys valgė, bet ir nešėsi namo, pavaišinti mamas.
Visą balandžio mėnesį su priešmokyklinio ugdymo ,,Buratinų“ grupės vaikais dalyvavome sveikos mitybos projekte ,,Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus. Šiuo gyvenimo tarpsniu yra ypač daug pagundų maitintis nesveiku, greitai paruošiamu maistu. Savo projekto kelionę pradėjome nuo labai įdomaus ir naudingo filmuko „Meškučio Ledučio pasaka“.
Vaikai labai susikaupę klausėsi, ko gi ten pykosi įvairūs produktai. Sužinoję daug naudingos informacijos apie naudingus produktus, aptarėme filmuką. Buvo užduotis pagaminti ir išanalizuoti maisto piramidę. Nieko nelaukę ant virtuvėlės durų esančią maisto piramidę ėmėme analizuoti. Aptarėme, kurie produktai mums labai reikalingi, o kurių reikėtų vartoti saikingai arba tiesiog atsisakyti. Nepamiršome ir vandens - jis mūsų organizmui labai labai reikalingas!
„Nieko nelaukusi auklėtoja čiupo didelį popieriaus lapą ir nubraižė piramidę. Tuo tarpu ,,Buratinų“ grupės vaikučiai jau skleidė senus prekybos centrų katalogus, ieškodami įvairiausių vaisių ir daržovių, mėsos, žuvies ir kitokių nuotraukėlių, kurias kirpo ir klijavo į piramidę. Visi pasidžiaugėme savo padarytu darbeliu!
Kita užduotėlė buvo pagaminti netik sveikuolišką patiekalą grupėje su vaikučiais, bet ir į projektą įtraukti kuo daugiau tėvelių. Grupėje su vaikučiais kepėme varške įdarytus obuolius. Vaikai noriai dalyvavo gamybos procese: patys skaptavo obuolius, pasiruošė įdarą bei paruošė kepimui. Nekantriai grupėje laukė galutinio rezultato. Laimingi vaikai susėdę prie staliukų skanavo savo patiekalą.
Namuose taip pat noriai su tėveliais gamino salotas, plakė uogų kokteilius, gamino sveikuoliškus desertus. Nepatingėjo vaikučiai ir pripiešė labai gražių piešinių. Mokytoja (auklėtoja), dirbanti pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas I. Vaikučiai labai noriai ir su dideliu entuziazmu įsitraukė į projektą.
Stengėmės kasdien nors trumpai pakalbėti apie sveiką mityba, kaip ją įsivaizduoja patys vaikai. Kūrėme „Skruzdėliukų” grupės sveikos mitybos piramidę, aptarėme, kodėl, būtent, vienoks maistas yra sveikas, o kitoks ne. Taip pat, aptarėme kokią naudą ar žalą mūsų organizmui teikia tam tikri maisto produktai. Vaikai kūrėsi savo sveiko maisto lėkštutes ir pasidarė kiekvienas atskirai po sveiko maisto piramidę.
Vaikučiai pamynė mitą, kad sveikas maistas yra be skonio ir neskanus. Tėveliai, taip pat, labai noriai įsitraukė į projektą, kartu gamino su vaikučiais ir siuntė nuotraukas. Projekto pabaigoje pasikartojome jau išmoktas sveikos mitybos taisykles, išsianalizavome video filmuką apie sveiką mitybą ir pritaikydami viską , ką išmokome grupėje gaminome „sveikuoliškus” sausainius, vaikučiai smagiai ir atidžiai analizavo ką galima dėti ir ko negalima. Vėliau visi su pasimėgavimu džiaugėsi rezultatais.
Visą balandžio mėnesį „Kiškučių“ grupės vaikai dalyvavo projekte „Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus“. Projekto tikslas - formuoti tinkamą vaikų požiūrį į mitybą, teisingus maitinimosi principus ir įgūdžius. Balandžio 6 d. su vaikais analizavome sveiko maisto piramidę.
Aiškinomės ar mes valgome sveikai, o gal būt mes valgome visiškai nesveiką maistą. Išanalizavę sveiko maisto piramidę, nusprendėme pasidaryti patys savo piramidę, kurią pasikabinome ant sienos. O, kad žinios būtų geriau įtvirtintos, pasižiūrėjome informacinį video „Meškučio Ledučio pasaka“. Balandžio 14 d kepėme skanų ir sveikuolišką morkų pyragą.
Vaikai patys dalyvavo gamyboje: kūlė kiaušinius, dėjo medų, bėrė avižinius miltus, maišė produktus, nešė pyragą iškepti į darželio virtuvę. Pyragas išėjo ne tik puikus, bet ir be galo skanus. Vaikai su didžiuliu nekantrumu laukė, kada galės jį paragauti. Po skanių vaišių vaikai visą pyrago gaminimo procesą pavaizdavo popieriaus lapuose.
Privalu pasidžiaugti, kad prie šio projekto prisijungė ir kai kurie ,,Kiškučių“ grupės tėveliai. Kartu su vaikais namuose jie gamino mūsų organizmui naudingą maistą: sveikuoliškus kokteilius, salotas, varškės apkepus ir kt.
Specialistų patarimai tėvams
„Mama, šito tikrai nevalgysiu“, „neskanios tos daržovės“, „nenoriu to, man nepatinka“ - tokias ir daugybę panašių frazių turbūt teko girdėti kiekvieniems tėvams. Maistui išrankias atžalas auginantys tėvai susiduria su daug iššūkių ir ramybės neduodančiais klausimais. Ką daryti, kad vaikas gautų visas jo augančiam organizmui reikalingas maistines medžiagas? Kaip paskatinti jį vartoti daugiau vaisių ir daržovių? Kaip mažiesiems įdiegti sveikos mitybos taisykles? Į šiuos ir kitus klausimus atsako vaikų mitybos specialistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė.
Pasak mitybos specialistės, vaikų išrankumas maistui yra itin opi ir dažna problema, su kuria susiduria daugybė tėvų. „Bene dažniausia problema nuo pat ankstyvos vaikystės - nevalgus arba išrankus vaikas, kuriam sunku įtikti. Tuomet jo maisto racionas tampa labai ribotas, valgomi tik tam tikri maisto produktai, atsisakoma valgyti sveikatai palankius produktus“, - teigia Ž. Dumbraitė-Varkalienė.
Tiesa, nors suaugusiųjų ir vaikų sveikos mitybos taisyklės yra gana panašios, specialistė įspėja, kad su mažųjų mityba eksperimentuoti nederėtų. „Vaikai - augantis, besivystantis organizmas, tad mitybos įtaka yra itin svarbi būtent vaikystėje. Ankstyvoje vaikystėje padėtas sveiko santykio su maistu pamatas suteikia daugiau šansų, kad jo sveikata bus gera ir suaugus, bus išvengta tam tikrų gyvensenos ligų. Svarbiausia vaikų mitybos taisyklė - įvairovė.
Jei suaugusieji gali eksperimentuoti, atsisakyti vienų ar kitų produktų, vaikams nerekomenduojama išbraukti jokių produktų ar produktų grupės iš raciono, ypač gyvūninės kilmės“, - tvirtina mitybos specialistė. PSO specialistai rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 5 porcijas vaisių ir daržovių. Deja, tačiau daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojai jų suvartoja gerokai mažiau. Anot Ž. Dumbraitės-Varkalienės, tai lemia įsisenėję netinkami mitybos įpročiai ir laiko stoka.
„Manau, kad daugiausia tokią situaciją lemia netinkami mitybos įpročiai. Taip pat laiko stoka - dažnai žmonės tiesiog neturi laiko pasiruošti daržovių. Kažkiek įtakos galbūt turi ir sezoniškumas, nors ši priežastis pamažu jau netenka prasmės, nes šiuo metu parduotuvėse galima įsigyti beveik visų daržovių ištisus metus“, - sako vaikų mitybos specialistė.
Tačiau, kaip tvirtina ji, norint nuo pat mažų dienų vaikus skatinti valgyti daugiau vaisių ir daržovių, svarbu patiems tėvams rodyti tinkamą pavyzdį. „Pirmiausia tėvai turėtų rodyti reikiamą pavyzdį. Jei tėvai patys nelabai mėgsta ar valgo daržovių, tai vaikai patys tikrai nesiims iniciatyvos. Kitas patarimas būtų tiesiog patiekti daržovių. Jei šaldytuve yra morkų, retas vaikas pats jas pasiims, nusilups, nusiplaus, susipjaustys ir kramsnos. Bet jei mama ar tėtis tai padarys ir patieks morkas matomoje vietoje, tikėtina, kad vaikas jas suvalgys. Lygiai ta pati taisyklė galioja ir visoms kitoms daržovėms“, - teigia Ž. Dumbraitė-Varkalienė.
Tiesa, jeigu vaikas visiškai atsisako valgyti daržoves ir vaisius, mitybos specialistė rekomenduoja išbandyti liofilizuotus produktus. Kaip teigia ji, šaltyje išdžiovintos gėrybės tam tikrais aspektais gali būti net pranašesnės už įprastas daržoves ir vaisius. „Liofilizacija - puikus ir modernus būdas išsaugoti daržovių ir vaisių gerąsias savybes ilgesnį laiką. Liofilizuoti produktai neturi savyje vandens, bet visos kitos medžiagos išlieka - tokios kaip vitaminai, mineralai ir skaidulos. Be to, jos tampa labiau koncentruotos - mažesniame kiekyje yra daugiau naudingų medžiagų, pavyzdžiui, antioksidantų, nei tokiame pačiame kiekyje įprastų vaisių ar daržovių“, - sako vaikų mitybos specialistė.
Kaip vieną iš pavyzdžių, Ž. Dumbraitė-Varkalienė pamini „fruttberry“ vaikiškos linijos liofilizuotų miltelių mišinius, kurie gali gerokai palengvinti tėvų kasdienybę ir padėti vaikams lengviau suvartoti reikiamą kiekį daržovių ir vaisių. Mišinių sudėtis visiškai natūrali, juose nėra jokio pridėtinio cukraus, konservantų, dažiklių ar skonio stipriklių. Mišiniai sukurti ir subalansuoti padėti vaikams į dienos racioną įtraukti augalinio maisto, kuriame yra daug vitaminų, mineralinių, skaidulinių ir kitų medžiagų, palankiai veikiančių sveikatą ir labai reikalingų vaiko augimui bei vystymuisi.
„Kadangi liofilizacija yra puikus būdas išsaugoti visas gerąsias vaisių, uogų ir daržovių savybes, galima „fruttberry“ drąsiai naudoti vaikų mityboje. Ypač tokiems vaikams, kurie yra išrankūs, nesutinka valgyti vaisių ir daržovių natūralia forma. Žinoma, pirmenybė visuomet turėtų būti teikiama šviežiam maistui, tačiau dauguma vaikų nesuvalgo pakankamai vaisių ir daržovių, kad pasiektų dienos rekomendaciją, tad tokie šaltyje džiovinti produktai gali tapti puikia kasdienio raciono dalimi ir papildyti patiekalus“, - tvirtina vaikų mitybos specialistė.
Pasak specialistės, tėvai turėtų nepamiršti pasirūpinti ne tik pagrindiniais dienos valgiais, tačiau suplanuoti ir vaikų užkandžius. „Viskas priklauso nuo dienos ritmo, bet paprastai gali prireikti 1-2 užkandžių. Tarpas tarp valgymų neturėtų būti ilgesnis nei 3-4 val., kitu atveju rizikuojame peralkti. Tuomet jau maisto pasirinkimai nebus tokie adekvatūs ir labiau rinksimės riebesnį, mažiau sveikatai palankų maistą. Užkandžiams galima rinktis tiek vaisius, daržoves, tiek ir sūrį, sumuštinius, riešutus, jogurtą, kefyrą ir pan.
Geriausia, jei užkandį sudaro ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių šaltiniai. Ž. Dumbraitė-Varkalienė primena, kad, bet kuriuo atveju, svarbiausias pavyzdys vaikui yra tėvų mitybos įpročiai - būtent jie daro didžiausią įtaką vaiko santykiui su maistu. „Jei tėvai nerodys pavyzdžio namie - tai atsispindės ir vaiko elgsenoje prie stalo. Jei namuose įprasta valgyti avižinių kruopų košę, tai vaikui nebus nuostabos darželyje ar mokykloje pamačius tokią košę. Lygiai taip pat su daržovėmis, jei namie visuomet yra gausiai vartojama daržovių, tai net nekils klausimas, ar mokykloje vaiko pietų lėkštėje atsidurs ir daržovės“, - sako pašnekovė.
Ž. Dumbraitė-Varkalienė teigia, kad norint, jog ateityje vaikas išvengtų įvairių valgymo sutrikimų, labai svarbu susilaikyti nuo netinkamų komentarų apie maistą. „Reikėtų nespausti, neliepti vaikams valgyti to, ko patys nevalgote. Ypač nekomentuoti vaiko suvalgomo maisto kiekio, jo išvaizdos ir stengtis nemalšinti emocijų maistu. Tai ypač svarbu norint išvengti valgymo sutrikimų.
Prie stalo kalbėkitės įdomiomis, maloniomis temomis apie veiklas, orą ir pan., tačiau stenkitės nekomentuoti maisto, kalbėti apie jį tik faktais, nesistenkite priversti vaiko valgyti“, - teigia specialistė. Pasak mitybos specialistės, norint didinti vaikų mitybos raštingumą, svarbu daug su jais kalbėtis ir susikurti bendras tradicijas.
„Vaikų mitybos raštingumą galime didinti kalbėdami su jais, pasakodami apie maisto naudą, susikurdami šeimos tradicijas, pavyzdžiui, savaitgalio vakarienė, kai visi dedasi tai, kas yra patiekta ant stalo. Reikėtų stengtis įtraukti vaikus į maisto gaminimo, ruošimo procesą, netgi maisto planavimą ir apsipirkimą. Stenkitės išklausyti ir jų norus bei susiplanuoti vieną ar kelias vakarienes per savaitę pagal tai, ko labiausiai nori vaikas“, - pataria Ž. Dumbraitė-Varkalienė.
Į projektą įsijungė ir grupės vaikų tėveliai: Gabrielės, Karolinos ir Matėjos mamos namuose su vaikais gamino sveikus patiekalus. Savo gardžių patiekalų nuotraukomis pasidalino su auklėtojomis. Tikime, kad dirbdami darniai, įtraukdami ir tėvelius, galime pasiekti esminių vaikų mitybos pokyčių.
Sveikos mitybos ugdymo procesas orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau - socialine norma. Projekto tikslai buvo formuoti tinkamą vaikų požiūrį į mitybą, teisingo maitinimosi principus ir įgūdžius, skatinti vaikus valgyti kuo daugiau daržovių ir prisiminti, kad vanduo yra vienas iš pagrindinių elementų mūsų organizmui. Pradėti gyventi sveikai - niekada nevėlu.