Danio žuvis kilusi iš Azijos ir priklauso gėlavandenių karpinių žuvų grupei. Yra kelios danijų rūšys, kurios skiriasi išvaizda ir savybėmis. Šiai rūšiai priklausantys individai yra labai judrūs ir judrūs, todėl juos reikėtų laikyti būryje, tačiau rekomenduojama nemaišyti danijinių žuvų su kitų rūšių žuvimis. Juos lengva prižiūrėti, jie palyginti nebrangūs ir plačiai parduodami Lenkijos ir užsienio rinkose. Vis daugiau pradedančiųjų augintojų nusprendžia įsigyti danio žuvis dėl jų patrauklios išvaizdos ir nedidelių priežiūros reikalavimų.

Danio žuvų auginimo reikalavimai

Prieš įsigyjant danijinę žuvį, verta išsiaiškinti, kokius reikalavimus kelia šios rūšies žuvys. Danios yra nesudėtingos žuvys, tačiau jas reikia auginti būriu nuo 8 iki 10 žuvų viename vandens rezervuare, kuris turi būti ne mažesnis kaip 60 litrų. Žuvims reikia daug vietos ir erdvės veisimuisi ar kasdieniam žaidimui. Akvariumas turi būti su dangčiu, kad danijos negalėtų iš jo iššokti, nes jos didžiąją laiko dalį praleidžia viršutinėje akvariumo dalyje. Bet kokią augmeniją reikėtų sodinti akvariumo gale, kur žuvys turėtų vietos galimam prieglobsčiui. Rekomenduojama vandens temperatūra yra 20 arba 25 laipsniai Celsijaus, verta įsigyti termometrą, kad galėtumėte stebėti temperatūros pokyčius akvariume. Kas 10 arba 14 dienų vandenį reikėtų keisti maždaug 20 %, o pH turėtų būti 7-8. Jei nesate tikri dėl tam tikrų parametrų, rinkoje yra testerių, kuriais galima tiksliai išmatuoti pH lygį akvariume.

Danio žuvų suderinamumas su kitomis žuvimis

Danios, su kokiomis žuvimis jas galima derinti? Pasirodo, nors tai yra bandos žuvys, jos yra labai draugiškos ir gali gyventi su daugeliu kitų rūšių žuvų. Vis dėlto patartina vengti viename akvariume laikyti biterius ir danijas, nes pirmosios yra linkusios kandžioti pelekus. Danio žuvys yra gyvos, todėl kitos, ramesnės žuvys gali jaustis nejaukiai.

Danio žuvų rūšys ir išvaizda

Danio žuvų išvaizda gali skirtis priklausomai nuo genties, žinomos kelios pagrindinės rūšys, kurių kiekviena gyvena skirtingose pasaulio dalyse. Dryžuotosios danijos yra kilusios iš Azijos ir dažniausiai aptinkamos ryžių laukuose arba stovinčiuose kanaluose ir mažesnėse upėse. Danijų patelės yra didesnės už patinus, užauga iki 5 cm, dažniausiai pasitaikančios spalvos: mėlynosios danijos, koralinės danijos, žaliosios danijos. Rūšims būdingos išskirtinės violetinės juostos išilgai krūtinės iki uodegos peleko išorinės pusės. Patinai yra santykinai mažesni ir ryškiau nusidažę, fluorescencinės danijos yra populiarios kaip veislinės žuvys, šiai grupei taip pat priklauso, pavyzdžiui, albinosinės danijos.

Danio žuvų veisimas

Danio žuvų veisimo procesas yra paprastas, tereikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Likus kelioms dienoms iki neršto pora atskiriama viena nuo kitos, o patelė gauna palyginti daug maisto. Pasirengimo nerštui požymis yra tas, kad danijinės žuvys yra riebios, t. y. patelės pilvas gerokai padidėja. Patartina neršto metu patiną ir patelę atskirti nuo likusios bandos, o akvariumą pastatyti prie lango, nes ryto saulės spinduliai skatina visą procesą. Prieš poravimąsi dažnai vyksta abipusės gaudynės, pernelyg stimuliuojančios žuvis. Nėščios danijinės žuvys gali sudėti iki 1 000 ikrų, kurie krenta į substratą. Ikrus patartina atskirti nuo kitų individų, nes vyresnės žuvys ėda ikrus. Visas perėjimo procesas trunka ne ilgiau kaip 2 dienas.

Danio žuvų mityba

Danio žuvys priklauso visaėdžių žuvų rūšiai, todėl tinkamo maisto pasirinkimas neturėtų kelti didelių problemų. Žuvys gali ėsti tiek šviežią, tiek šaldytą maistą, tik svarbu, kad gabaliukai nebūtų per dideli. Rinkoje yra granuliuoto arba dribsnių maisto, mažesniems gyvūnams geriau tinka dribsniai, o didesniems - granulės. Nepamirškite, kad mityba turi būti įvairi, kad žuvims netrūktų mikroelementų ir vitaminų. Gerai parinktas maistas padės išlaikyti danio formą ir gražią išvaizdą bei apsaugos jį nuo ligų.

Danio žuvų kainos

Danio žuvų kainos gali skirtis priklausomai nuo to, kur jas perkate. Kad būtumėte tikri dėl žuvų sveikatos ir būklės, patartina rinktis danijas iš patikimo veislyno. Gyvūnų augintinių parduotuvėse galima rasti net jauniklių, kurių kaina neviršija 10 PLN už žuvį. Dažna problema, kuri gali kilti, yra sergančios danijos patekimas į akvariumą su kitomis žuvimis, todėl visas akvariumas gali užsikrėsti ir žūti.

Žuvininkystė

Skirstoma į natūraliąją ir intensyviąją žuvininkystę. Natūralioji žuvininkystė skirstoma į jūrų ir vidaus vandenų. Naudojamos šios priemonės: žuvų neršto apsauga, neršto sąlygų gerinimas, žuvų aklimatizacija, jų išteklių gausinimas. Išteklius gausinti aktualu todėl, kad praeivės žuvys (eršketai, lašišos, šlakiai, perpelės), gyvenančios jūrose, neršia upėse. Hidrotechniniai įrenginiai (užtvankos ir kiti statiniai) užtveria nerštavietes, žuvys į jas nepatenka ir neišneršusios žūva. Hidrotechniniuose įrenginiuose įtaisomos žuvų pralaidos, vandens lygio pakėlimo ir žuvų apsaugos įrenginiai, atkuriamos ir gerinamos žuvų veisimo ir neršimo sąlygos, kad jos nežūtų. Kur trūksta natūralių nerštaviečių, įrengiamos dirbtinės arba žuvys veisiamos dirbtinai - pereinama prie intensyviosios žuvininkystės. Ji skirstoma į tvenkinių, ežerų ir specialių baseinų žuvininkystę. Seniausia tvenkinių žuvininkystė, specialių baseinų žuvininkystė atsirado 20 a. pabaigoje. Juose reguliuojamas žuvų auginimas nuo veisimo iki prekinės produkcijos gavimo.

Žuvininkystė sparčiai plėtojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Kanadoje, Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šios valstybės turi daug natūralių vandenų, ilgas jūrų ir vandenų pakrantes. Jų žuvivaisos įmonės kasmet į natūralius vandenis išleidžia milijardus vertingų žuvų jauniklių, reprodukuoja žuvų išteklius, rūpinasi žuvų apsauga. Dar prieš Kristų žuvys buvo auginamos Kinijoje, Romos imperijoje. Kinijoje į kūdras ir tvenkinius suleisdavo upėse ir ežeruose sugautų žuvų ikrus (juos inkubuodavo) arba jauniklius ir juos augindavo. Romos imperijoje būdavo įrenginių gyvoms žuvims laikyti ir tvenkinių su jūros vandeniu žuvims auginti. Viduramžiais Europoje žuvis daugiausia augino vienuoliai. 14 a. žuvys tvenkiniuose buvo auginamos daugelyje Europos šalių. Pirmuosius mokslinius darbus apie žuvų auginimą ežeruose parašė K. Lundas (1725-87; Švedija). 1840-50 Prancūzijoje pradėta dirbtinai apvaisinti ir inkubuoti upėtakių ikrus. 1853 Huningue (Prancūzija) pradėjo veikti pirmoji pasaulyje žuvivaisos įmonė.

Žuvų rūšys ir jų buveinės

• Aliaskinė rudagalvė menkė (lot. Gadus chalcogrammus) gyvena sekliuose vandenyse iki 200 metrų gylio.
• Upinės plekšnės (lot. Platichthys flesus) dažnai gyvena sekliuose pakrančių vandenyse iki 250 m gylio.
• Sterkas (lot. Sander lucioperca) prisitaikęs medžioti tamsoje ir drumzliname vandenyje.
• Vilkžuvė (lot. Anarhichas lupus , Anarhichas spp.) gyvena ant smėlėto arba dumblėto dugno tarp akmenų, 10 - 500 m gylyje.
• Paltusas (lot. Hippoglossus hippoglossus ) gali užaugti iki 3-4 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 300 kg.
• Juodadėmė menkė (lot. Melanogrammus aeglefinus) gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 14 kg.
• Jūros ešeriai (lot. Sebastes norvegicus , Sebastes mentella) gyvena jūrų pakrančių vandenyse ir fiorduose, 10-200 m gylyje.
• Vėgėlės (lot. Lota lota) gyvena giliuose ežeruose ir lėtai tekančiuose šaltuose vandenyse, kuriuose daug deguonies.
• Lašišos (lot. Salmo salar ) neršia gėlame vandenyje, bet auga jūroje.
• Skumbrės (lot. Scomber scombrus) sutinkama visame Šiaurės Rytų Atlante.
• Mažaakis pangasijas (lot. Pangasianodon hypopthalmus) kilęs iš Pietryčių Azijoje esančio Mekongo upės baseino.
• Otas (lot. Scophthalmus maximus) sutinkamas smėlėtame ir akmenuotame jūros dugne, 20-80 metrų gylyje.
• Jūrinės plekšnės (lot. Pleuronectes platessa) sutinkamos smėlingame ir akmenuotame dugne, iki 200-250 m gylyje.
• Ledjūrio menkė (lot. Pollachius virens) daugiausia gyvena Šiaurės jūroje, Barenco jūroje ir aplink Islandiją.
• Silkės (lot. Clupea harengus) gyvena guotais giliuose vandenyse iki 200 metrų.
• Šprotai (lot. Sprattus sprattus) gyvena guotais atviroje jūroje ir netoli krantų.
• Durklažuvė (lot. Xiphias gladius) maitinasi žuvimis: skumbrėmis, barakudomis, lydekomis, ešeriais ir silkėmis.
• Tilapija (lot. Oreochromis niloticus) kilusi iš Afrikos, kur sutinkama gamtoje.

---