Kava yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Ji suteikia energijos, padeda susikaupti ir netgi gali būti malonus ritualas, leidžiantis atsipalaiduoti. Tačiau viena pagrindinių problemų - kavos poveikis skrandžio rūgštingumui. Kava yra populiarus gėrimas visame pasaulyje. Daugelis žmonių ja mėgaujasi ryte, pietų pertraukos metu ar net vakare su desertu.
Kava - ne tik aromatingas kasdienis energijos šaltinis, bet ir tema, sukelianti įdomių debatų apie jos įtaką mūsų sveikatai. Kviečiame į kelionę per mokslinius faktus ir tyrimų išvadas, kurioje aptariama kava ir skrandžio rūgštingumas bei koks ryšis juos sieja. Ar galima gerti kavą tuščiu skrandžiu? Ar kava kelia rūgštingumą? Pasinerti į šią sritį ne tik įdomu, bet ir naudinga, siekiant suvokti, kaip mūsų mėgstamiausias gėrimas koreliuoja su virškinimo sistema. Apsvarstykime šiuos klausimus kartu, aptardami ne tik teorinius aspektus, bet ir pagrįstus moksliniais tyrimais faktus.
Kas yra kavos rūgštingumas?
Kava yra gėrimas, gaminamas iš skrudintų kavos pupelių. Jos cheminė sudėtis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo pupelių rūšies ir to, kaip jos buvo apdorotos. Tačiau pagrindinės kavos sudedamosios dalys yra kofeinas, riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Kava taip pat gali turėti kitų cheminės sudėties elementų, tokių kaip antioksidantai, vitaminas C, B grupės vitaminai, magnis, kalis ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kava yra ne tik skanus gėrimas, bet ir kompleksinis cheminių junginių mišinys. Jos sudėtyje yra rūgščių, tokių kaip chlorogeninė rūgštis, kurios gali turėti įtakos skrandžio rūgštingumui.
Paprastai rūgštingumas nustatomas naudojant pH skalę, kuri parodo vandens pagrindo tirpalo bazinį ar rūgštingumą (skalė svyruoja nuo nulio iki 14, o nulis yra rūgščiausias). Dėl virimo proceso, kurio metu iš kavos pupelių išsiskiria rūgštis, vidutinė kavos pH vertė yra 4,85-5,10 (tai rūgštingumo skalėje laikoma didesne). Tačiau kiti veiksniai, tokie kaip skrudinimo trukmė ir temperatūra, virimo būdas ir kavos tirščių dydis, gali turėti įtakos kavos rūgštingumui.
Praktiškai kalbant, kavoje yra pakankamai nedidelis rūgštingumas , jos pH yra apie 5.0. Labai svarbu yra suprasti, kad rūgštingumas kavoje yra nulemtas daugelio dalykų. Visų pirma - tai natūralios kavos savybės, kurios priklauso nuo kavos porūšio, augimo aukščio ir t.t. . Kavos rūgštingumas yra tiesiogiai susijęs su augimo aukščiu - kuo aukščiau bus išauginta kava, tuo daugiau rūgštingumo ji turės, bei su dirvožemiu - kuo daugiau mineralinių medžiagų dirvožemis turės bei kuo labiau vulkaninės kilmės jis bus, tuo kava bus labiau rūgštingesnė. Kiti faktoriai, įtakojantys rūgštingumą yra: apdorojimo būdas (jaučiamas rūgštingumas kavoje yra didesnis drėgnuoju būdu apdorotose kavose, nei sausuoju (natūraliu) būdu apdorotose ), skrudinimo lygis, kavos paruošimo būdas.
Kaip kava veikia skrandžio rūgštingumą?
Pirmiausia, svarbu suprasti, kaip kava gali veikti skrandžio rūgštingumą. Vaistininkai pastebi, kad į vaistinę užsukę žmonės, kurie kenčia nuo rėmens, dažniausiai skundžiasi ir skrandžio deginimo jausmais. Yra atvejų, kai žmonės skundžiasi skrandžio diskomfortu po kavos gėrimo. Kavos gėrimas gali turėti įtakos skrandžio rūgštingumui dėl kofeino, kuris yra viena iš pagrindinių kavos sudedamųjų dalių. Kofeinas gali stimuliuoti skrandžio ląsteles gaminti daugiau skrandžio rūgšties.
Kava turi daug veikliųjų medžiagų, veikiančių skrandžio rūgštingumą. Tačiau niekada nepatariu atsisakyti mėgstamo ir teisingo kavos gėrimo ritualo. Svarbu visada sau priminti, kad nuo vaisto iki nuodo - tik vienas žingsnis, viskas priklauso nuo dozės. Taip ir su kava.
Ar visada reikia mažinti skrandžio rūgštingumą?
Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad pajutus rėmenį reikia mažinti skrandžio rūgštingumą. Tačiau skrandžio rūgštis mums yra reikalinga. Ji padeda organizmui pasisavinti statybines medžiagas, reikalingas mūsų ląstelėms, taip pat mikroelementus, vitaminus. Skrandžio rūgštis apsaugo mus nuo virusų, bakterijų ir grybelių sukeliančių infekcijas. Tai - agresyvi rūgštis, jos rūgštingumas yra didelis (pH siekia 1,5), bet skrandžio gleivinė yra atspari.
Kava ir virškinimas
Kavos rūgštingumas gali sukelti įvairias virškinimo reakcijas, kurios priklauso nuo jūsų genetinio polinkio ir mikrobiomo sudėties. Tikėtina, kad padidės skrandžio rūgšties sekrecija, todėl gali paūmėti refliuksas ar uždegiminės reakcijos. Kavos rūgštingumo chemiją visų pirma lemia chlorogeninės rūgštys, chino rūgštys ir įvairios kavos pupelėms būdingos organinės rūgštys.
Kadangi kava jau savaime yra rūgštus gėrimas, netinkamai pasirinkti maisto produktai gali dar labiau dirginti skrandžio gleivinę, sukelti nemalonų diskomfortą ar net skausmus. Be to, kava gali turėti įtakos tam tikrų maistinių medžiagų įsisavinimui. Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip geležis ar B grupės vitaminai, sunkiau pasisavinami, jei tuo pačiu metu geriama kava.
Tačiau, 2016 metais Pasaulinė sveikatos organizacija oficialiais duomenimis išbraukė kavą iš galimai kancerogeninių maisto produktų sąrašo.
Yra daug veiksnių, kurie didina skrandžio rūgštingumą ir provokuoja rėmenį. Tai - nereguliarus maitinimasis, persivalgymas, valgymas prieš miegą, maudymąsi ar sportavimą, antsvoris, saldieji gėrimai, aštrus, rūgštus ir riebus maistas, padažai, šokoladas, kai kurie vaistai, rūkymas, alkoholis, stresas, miego stoka, taip pat ir H. pylori infekcija.
Ar galima gerti kavą tuščiu skrandžiu?
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - ar saugu gerti kavą nevalgius, tuščiu skrandžiu? Kai kurie sveikatos ekspertai teigia, kad tai gali sukelti virškinimo sutrikimus ir didesnį skrandžio rūgštingumą. Daliai žmonių kava, geriama ant tuščio skrandžio, gali sukelti dirginimą ar net rūgštingumo pojūtį.
Jei išgėrus kavos tuščiu skrandžiu atrodo, kad jums išpūtė pilvą, jei pajuntate skausmą viršutinėje pilvo dalyje ar ima pykinti, vadinasi, jums gerti kavos tuščiu skrandžiu nereikėtų. Per didelis rūgštingumas nebūtinai yra problema, skrandis pajėgus su tuo susidoroti, be to, skrandyje yra daug gleivių, kurios jį saugo. Svarbiau tai, kad stemplė nepajėgi atlaikyti tokio rūgšties poveikio. Didelio pavojaus nebus, kava opų nesukelia, tiesiog gali kilti nemalonių pojūčių.
Kava neturėtų tapti pirmuoju gėrimu, kurį išgeriate ką tik pabudę. Pasistenkite iš ryto, vos tik atsikeliate, išgerti puodelį vandens, papusryčiauti ir suvalgyti angliavandenių - košių ar sumuštinių su pilno grūdo duona. Supraskite, dėl ko kyla skrandžio rūgštingumas. Vos tik išgeriate puodelį kavos, skrandyje ima vykti tam tikri procesai - jame ima skirtis druskos rūgštis, kuri turėtų virškinti maistą, tačiau kai maisto skrandyje nėra, tuomet ji ima dirginti skrandžio gleivinę.
Kavos rūšys ir jų poveikis skrandžio sveikatai
Kodėl kai kurios kavos rūšys sukelia daugiau skrandžio negalavimų nei kitos? Jūsų virškinimo reakcija labai priklauso nuo kavos pupelių savybių ir apdorojimo metodų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tam tikros kavos rūšys pasižymi skirtinga fiziologine sąveika su virškinimo sistema:
- Arabikos pupelės: Mažesnis rūgštingumas, mažesnė skrandžio dirginimo tikimybė.
- Tamsiai skrudintos veislės: Turi mažiau chlorogeninės rūgšties, todėl gali sumažėti virškinimo uždegimas.
- Mažai rūgšties turinčios kavos veislės: sukurtos taip, kad sumažintų skrandžio rūgšties stimuliaciją.
Patarimai, kaip sumažinti kavos rūgštingumą
Daugelis asmenų, patiriančių su kava susijusį virškinimo jautrumą, gali strategiškai reguliuoti kavos vartojimą, kad sumažintų virškinimo trakto sutrikimus. Kad sumažintumėte galimą rūgščių sukeliamą diskomfortą, galite taikyti keletą švelninimo strategijų, įskaitant mažesnio rūgštingumo kavos rūšių pasirinkimą ir alternatyvius kavos ruošimo būdus, kurie sumažina pH lygį.
Štai keletas patarimų:
- Rinkitės mažiau rūgščią kavą. Kavos auginimo regionas turi įtakos jos rūgštingumui. Rinkitės pupeles, kurios auginamos žemesnėse aukštumose, pavyzdžiui, Brazilijoje ar Sumatroje. Taip pat verta rinktis Robusta pupeles (daugiau nei Arabikos pupelių), espreso kavos pupeles ar cikorijų mišinius.
- Rinkitės tamsiai skrudintą kavą. Tamsesnis skrudinimas sumažina rūgšties profilį.
- Virkite ilgiau ir žemesnėje temperatūroje. Kadangi rūgštys yra vieni iš pirmųjų junginių, kurie išsiskiria verdant kavą, kuo trumpesnis kavos ruošimo laikas, tuo didesnė rūgštingumo koncentracija. Pabandykite ją ilgiau virti žemesnėje temperatūroje (šaltai paruošta kava).
- Gerant kavą - puodelis vandens. Tikri kavos mėgėjai žino, jog kavą yra būtina gerti su vandeniu. Ir ne tik tam, kad atsiskleistų tikrasis kavos skonis, bet ir tam, jog širdis nuo kavos nepermušinėtų.
- Kava su pienu - ne pats geriausias pasirinkimas. Jei esate įpratę gerti kavą su pienu, tuomet atsisakykite šio įpročio. Kur kas geriau kavą gerti ne su pienu, kuris taip pat didina skrandžio rūgštingumą, bet su žiupsneliu cinamono.
Ką daryti, jei kava sukelia skrandžio sutrikimus?
Jeigu nustojus vartoti kavą skrandžio sutrikimai nesiliovė, verta kreiptis į gydytoją. Ypač, jeigu sergate kokiomis nors ligomis ir vartojate vaistus.
Farmacininkė Gintarė Krikščiūnienė pasakojo, kad ne visada padeda tokie liaudies medicinos receptai, kaip šviežiai tarkuotų bulvių sulčių gėrimas, mirkyti linų sėmenys, turintys gleivių, ar sodos gėrimas. Tačiau kartais ir vaistai padaro meškos paslaugą - tiek sumažina skrandžio rūgšties gamybą, kad tokia terpė tampa palanki dar sparčiau plisti įvairiems sukėlėjams bei apsunkina virškinimą.
Jei vargina rėmuo, pirmo pasirinkimo priemonė yra saldymedis. Šis augalas ne veltui vadinamas karalių karaliumi, nes nuo seno naudojamas gydant virškinimo sutrikimus. Saldymedis mažina uždegimą, apsaugo nuo virusų, bakterijų ir infekcijų, padeda palaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą. Taikant šiuolaikines technologijas yra sukurta nauja saldymedžio forma, dėl kurios šį augalą galima saugiai ir ilgai vartoti, nepatiriant nepageidaujamų poveikių. Tai saldymedžio preparatai, kuriuose yra pašalinta glicirhizininė rūgštis. Taip pat jį patariama vartoti net ir tiems, kurių organizme yra sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, nes mažiau gaminama druskos rūgšties, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje.