Tik ne žalią

Paklausinėjus kelis medžiotojus, su malonumu teko pripažinti, kad niekas neturi pernelyg neigiamo požiūrio į bebrienos vartojimą. Galbūt, deja, ji neįvertinama taip kaip briediena ar šerniena, tačiau iš jos galima daryti dešreles arba džiovinti – išeis gardi vakarienė.

Paklausus, ką reikia turėti omeny ruošiant bebrieną, mano pažįstamas virėjas pabrėžė, kad bebrui labiausiai tinka stiprus marinatas. Marinuojant bebrieną, nereikia ant jos lieti karšto vandens – geriausia šiltas, apie 55–60 laipsnių. Tada visi skoniai geriau įsigers į mėsą ir paskui išliks. Geriau bebrieną gerai iškepti, iš jos negaminti tartaro ar karpačo, vengti bet ko, kas žalia.

Gaminant bebrieną labai svarbu ją termiškai apdoroti. Tačiau nereikia mėsos pervirti, nes ji gali greitai virsti turistų pusryčiais. Įdomu, kad kaimyninėje Latvijoje dviem bebrams buvo nustatyta trichineliozė. Šernai, lapės, usūriniai šunys ir lūšys yra pirminiai trichineliozės nešėjai, nes jie minta mėsa.

Neaišku, kaip vegetaras bebras apsikrėtė trichinelioze, nes šie parazitai užsiima vien mėsa, tačiau, matyt, pasitaiko išimčių. Taigi dėl saugumo verčiau bebrieną gerai termiškai apdoroti. Galima padaryti ir kokius nors tyrimus. Jeigu bebras senesnis, geriau iš jo pagaminti kotletų ar įdarą blynams, mėsą verdant ilgai ir tada sumalant.

Žinoma, pilvo malonumai yra kiekvieno skonio reikalas, o to, ką vienas laikys dideliu gardumynu, kitas net neragaus. Vis dėlto, net jeigu yra išankstinių nuostatų, bebro nereikėtų priskirti tiems patiekalams, kurių niekada nebandysite. Bebriena yra skani ir sveika!

Gamtos stebėtojo ir fotografo Dariaus Babelio vaizdo įrašas

Žvėrienos receptai. Minkšta ir sultinga stirnos kulšis 0

Klausimas, kaip pagaminti stirnienos kepsnį, kad šis nebūtų sausas, visada aktualus. Įprasčiausias variantas, kai naudojami lašinukai, kepimo maišas ir šoninė: lašinukai sukaišomi į išpjaustytus tarpelius mėsoje, kulšis apvyniojama šonine, viskas kišama į kepimo maišą, dar galima pridėti daržovių ir įpilti vandens. Gaminant tokiu būdu irgi išeina sultingai. Vis dėlto yra ir kitas variantas, leidžiantis išsaugoti unikalų stirnienos skonį ir natūralų sultingumą.

Kaip orkaitėje iškepti pačius skaniausius, sultingus šonkauliukus? Patarimai ir receptai!

Minkštutė, nuo kaulo krentanti mėsa, varvantis padažas ir iš malonumo priverčiantis užsimerkti keptų šonkauliukų aromatas - tikra kiekvieno mėsos mėgėjo svajonė. Dalinamės šonkauliukų marinavimo, kepimo ir prie jų tinkančių padažų ruošimo patarimais. O straipsnio apačioje rasite mūsų pačių mėgstamiausių šonkauliukų receptų, kurie visada sulaukia didžiulio pasisekimo!

Medžioklinis

Jeigu nėra stacionarios rūkyklos, tai galima pasinaudoti dėže ar statinaite. Tam tikslui galima sukalti 1,5-2 metrų aukščio, apie 1,20 metro pločio ir apie 2 metrų ilgio dėžę. Dėžė turi būti sandari, o jos viršuje daroma skylė dūmams išeiti. Toliau nuo trobesių kasamas negilus griovelis, jo viršus pridengiamas plytomis, akmenimis ar skar da. Ant taip paruošto griovio statoma dėžė, kur bus sukabinama mėsa, o griovio gale sukuriama lengva ugnis ir kūrenama taip, kad būtų dūmų. Iš griovio dūmai patenka į dėžę, slenka pro mėsą ir per dėžės galą išeina laukan.

Labai gerai mėsą konservuoja kadagio, ąžuolo ir alksnio dūmai. Spygliuočių malkos rūkymui netinka, nes jos yra smalingos ir mėsa nuo jų apkarsta. Jei kadagio sunku gauti visam rūkymui, tai jį reikia naudoti nors rūkymo pradžiai ir pabaigai. Rūkymui tinka tik sausos malkos ir pjuvenos, nes drėgni dūmai neištraukia iš mėsos drėgmės pertekliaus, dėl to mėsa greit sugenda.

Vidutiniška dūmų temperatūra turėtų būti apie 10 - 25 laipsnius. Karštuose dūmuose berūkant, ištirpsta ir išvarva riebalai bei sultys, apkepa gaminių paviršius, dėl to dūmai nepatenka į mėsos vidų,- taip rūkyta mėsa lieka sausa, neišvaizdi ir blogai laikosi. Todėl rūkymo metu reikia žiūrėti, kad ugnis rusentų iš lengvo. Paprastai ant malkų ar žagarų naudinga užpilti pjuvenų, tada kuras ne liepsnoja, o smilks ta.

Į rūkymą nešama mėsa turi būti apdžiovinta. Rūkykloje mėsos gabalai sukabinami taip, kad vienas kito neliestų. Jei mėsa sukabina ma keliomis eilėmis nuo apačios į viršų, tai po kelių dienų viršutinie ji gabalai kabinami apačioje, o apatinieji keliami aukščiau. Be to, pa kraščiuose esantieji gabalai perkeliami į vidurį. Taip porą kartų sukai talioję, galime būti tikri, kad ji visa vienodai išrūks.

Kaip greit mėsa išrūksta ? Tai priklauso nuo rūkyklos įrengimo, nuo mėsos gabalų didumo ir nuo to, kaip atidžiai yra rūkoma ir kokiu būdu yra rūkoma,- ar šaltu, ar karštu.

Pakura karštam rūkymui viduje ant pagrindo. Tokioje rūkykloje vienu metu galima rūkyti 100 kg mėsos.Šaltas rūkymas

Šalto rūkymo temperatūra turi būti 16 - 18 laipsnių C, ji neturi viršyti 20, daugiausia 22 laipsnių. Rūkytų gaminių ir dešrų savybėms svarbu ne tik rūkymo temperatūra, bet ir oro drėgnumas. Santykinis oro drėgnumas šaltojo rūkymo pradžioje turi būti apie 85 %, o vėliau neturi nukristi mažiau kaip 75 %. Sausesniame ore gaminiai ir dešros per daug išdžiūsta ir jų išorinis sluoksnis sužievėja arba susidaro sausas žiedas, dėl to atsiranda visokių ydų : aitrus skonis, tuštumos, dėmės ir t.t.

Bebras valdo!

Bebras juokiasi iš daugelio Europos miestų savivaldybių, kuriose apsigyvena: koks nors briedis išvejamas vos pasirodęs, bet man nieko padaryti negalite! Daugeliui šis nuostabus inžinierius asocijuojasi su didele žiurke, gyvenančia vandenyje, todėl ir mintis apie jo valgymą ne visiems atrodo patraukli.

Kartą vakarienei pagaminau bebrienos gabalėlių su grietinėlės padažu. Kadangi visko nepajėgėme suvalgyti, šiek tiek pasiėmiau pietums. Kai pasiūliau bebrienos kolegai, jis iš pradžių raukėsi, sakė „fui, bebro mėsa!“ Bet kai paragavo, pripažino ją esant gerą. Po šio įvykio pradėjau galvoti, kad kalti ne skonio receptoriai, o išankstinis nusistatymas ar kokia nors nemaloni ankstesnė patirtis.

Vienas pažįstamas kartą suvalgė pusžalio bebrienos šašlyko ir nuo to laiko jam bloga net apie tai pagalvoti, tačiau tinkamai paruoštą bebrą jis pasirengęs valgyti bet kada. Tokius dalykus galima taikyti bet kokiam valgiui, kurio suvalgyta per daug ar kuris nebuvo gerai pagamintas. Kaip senovės graikai sakė – mėgaukis, bet saikingai! Taigi nesąžininga bebrą nurašyti vien todėl, kad jis yra tarsi didelis graužikas.

Valentino dienos pasimatymo idėjos

Idėjos Valentino vakarui, kūrybiškos, romantiškos, juokingos Valentino dienos idėjos poroms daugiau

Naujausi straipsniai

Kombucha grybas, arbatos grybo receptas, kombucha auginimas, arbatos grybo priežiūra

Jūros gėrybių padažas prie šviežių makaronų su grietinėle ir morkomis

Kelionė į Kroatiją automobiliu, lankytinos vietos Kroatijoje, Zadaras, KRKA parkas, Dubrovnikas, įspūdžiai iš kelionės Kroatijoje

Pomidorų mišrainė žiemai su grybais ir ryžiais.

Cukinijų ir paprikų mišrainė žiemai.

Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.

Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.

Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.

Orkaitėje keptos vištos su moliūgais ir pupelėmis receptas

Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.

Ingredientai

Pašalinkite iš mėsos kaulus ir plėves, bet ne visas, antraip raumenys atsiskirs vienas nuo kito. Sutrinkite česnakus, sudėkite garstyčias, visus prieskonius, supilkite aliejų ir padažus. Be vandens!

Mėsą įdėkite į marinatą ir palikite parai. Kartkartėmis apverskite, kad aliejus ir prieskoniai tolygiai įsigertų.
Kitą dieną mėsą įdėkite į tinkamo dydžio kepimo indą. Supilkite visą marinatą. Prireikus galima įpilti dar aliejaus ar net įdėti sviesto.

Jeigu indas su dangčiu, iš pradžių jo nedėkite. Jeigu be dangčio, tai visą kepimo indą su kepsniu galima įdėti į popierinį maišelį, kuris puikiai išsklaidys karštį ir apsaugos mėsą nuo perkepimo.

---