pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Žiedadulkės: nauda ir žala sveikatai

Apiterapijos specialistai, arba gydymo ir profilaktikos naudojant bičių produktus, pilni netikėtų atsakymų, kurių didelė visuomenės dalis net nėra girdėjusi. Paradoksalu, bet šiais interneto laikais tikslios ir teisingos informacijos šia tema laisvai prieinama labai nedaug, pripažįsta prof. habil. dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, Kaune vykusioje XXIII tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2017“ skaičiusi pranešimą apie bičių produktų naudojimą sveikatos sistemoje. Vilniaus Santariškių klinikose besidarbuojanti mokslininkė tvirtina: „Savo įtaką daro ir farmacijos pramonė, todėl kartais viešojoje erdvėje prieinama iki tokių komentarų, kad kartais jau nebejuokinga, o tiesiog norisi imti ir paklausti: o jūs ar bandėte?“

Bičių produktų nauda

Bičių produktai, pasak profesorės, visų pirma yra visaverčiai maisto papildai, kuriuos galima vartoti vienus, derinti tarpusavyje arba papildyti įvairiais priedais, tarkime, vaistažolėmis. Jie visi be išimties smarkiai reguliuoja imuninę sistemą, turi stipraus antioksidacinio ir detoksikuojančio poveikio, o kai kurių mokslininkų nuomone, gali būti vartojami ir kaip natūralūs antibiotikai arba hormonai. Kalbama net apie vėžio ląsteles veikiantį bičių produktų veikimą, tačiau kol kas pasaulyje dar nėra nė vieno mokslinio darbo ta tema.

Žiedadulkės - natūralus imunomoduliatorius

Bičių suneštos žiedadulkės - tai medingųjų augalų vyriškos lytinės ląstelės, kurias renka, apdoroja ir kaupia atsargoms medunešės bitės. Žiedadulkės pavidalo lytinė ląstelė turi viską, kad tinkamai paveikus, iš jos išaugtų augalas - medis arba krūmas. Todėl joje gausu augimui ir reguliacijai reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, lipidų, įvairių mikro ir makro elementų, fitohormonų; oficialiai jų priskaičiuojama apie 400.

„Bičių suneštos žiedadulkės - lengviausiai prieinamas ir pigiausias imunomoduliatorius. Jį galima drąsiai rekomenduoti labai didelei gyventojų daliai“, - teigia prof. D. Stasytytė-Bunevičienė. Pirmiausia žiedadulkės skatina sveikų audinių atsikūrimą, blokuoja ir iki minimumo sumažina organizme vykstančius neigiamus procesus, didina organizmo atsparumą, o reguliacinę daugelio sistemų veiklą atlieka minkštai, švelniai. Specialistės žodžiais tariant, jau po mėnesio stebimas didelis kraujo rodiklių pagerėjimas, ypač tiems, kurie dirba sunkiomis sąlygomis. Žiedadulkių gydomasis kursas turėtų būti vartojamas kiekvieną pavasarį ir rudenį. O porą metų žiedadulkių kursą vartojantys žmonės esą 3 kartus rečiau serga peršalimo ir lėtinėmis ligomis - tai iš esmės prilygsta sanatoriniam gydymui, kuris šiais laikais brangus ir ne kiekvienam prieinamas.

Bičių duonelė

Pasak apiterapijos žinovės, ant bičių kojelių patekusios ir į šešiakampį korį, kuris turi savų energetinių savybių, sudėtos žiedadulkės virsta seniausiais žmonijai žinomais konservais - bičių duonele. Užmaišyta su bičių seilėmis ir nektaru, konservuota medumi ir vašku, bičių duonelė ne tik peni suaugusias bites - iš visų bičių produktų ji laikoma universaliausia ir ramiai gali būti vartojama daugelio žmonių. Neigiamų organizmo reakcijų į ją esą pasitaiko nepaprastai retai.

Prof. D. Stasytytė-Bunevičienė nenuilsdama vardina bičių duonelės gydomąsias savybes: ji turi antimikrobinio, antitoksinio poveikio, įveikia grybelio sukeliamas ligas, tinka gydyti žarnyno disbakteriozę, atsiradusią po antibiotikų vartojimo. Į bičių duonelę pagalbos atsigręžti turėtų ir rūkaliai, dirbantieji spinduliuotės fone, o ypač - jaunos rūkančios moterys, kurios niekaip negali pastoti.

Bičių pienelis

Kitas ne mažiau vertingas bičių produktas - pienelis, kartais jau ir lietuvių vadinamas karališkąja želė nuo pažodžiui išversto angliško pavadinimo royal jelly. Iš tikrųjų tai yra bičių darbininkių liaukų sekretas, kuriuo maitinami bičių darbininkių, tranų, bičių motinėlės vikšreliai ir suaugusi bičių motinėlė. Mūsų vidurio platumose šis bičių produktas laikytinas vienu pačių stipriausių gyvūninės kilmės biostimuliatorių, efektyviai reguliuojančių gyvūnų ir žmonių augimo procesus. Pastaruoju metu mokslas vis labiau pripažįsta, kad tai - visiškai natūralus ir labai stiprus antiseptikas, aktyvus imunomoduliatorius ir detoksikantas.

Pasak specialistės, bičių pienelis gali padėti ir esant trauoms, po operacijų, gimdymo, nukraujavus, patiriant didelį stresą ar kai blogai auga kūdikėlis.

Bičių pikis (propolis)

Gynyba prieš miestą - štai ką, išvertus iš graikų kalbos, reiškia tarptautinis bičių pikio pavadinimas propolis. Jis sudarytas iš bičių apdorotų augalų dervingųjų medžiagų ir avilyje naudojamas statybai, dezinfekcijai ar kitoms reikmėms. Tai vienas iš pačių stipriausių natūralių antibiotikų mūsų platumose, tuo pačiu - vienas iš nedaugelio labai maloniai kvepiančių natūralių dezodorantų. Pasak jos, dėl savireguliacinių, imunomoduliacinių ir antioksidacinių savybių bičių pikis laikomas ateities medicinos viltimi. Jau dabar žinoma daugiau kaip 100 indikacijų, kai šis produktas gelbsti žmogaus sveikatai: mažina skausmą ir patinimus, slopina spinduliuotės, grybelių ir virusų nepageidautiną poveikį, gali būti vartojamas žaizdoms, opoms, lūžusiems kaulams gydyti.

„Bičių pikį galima ir reikėtų naudoti labai dažnai, - įsitikinusi pašnekovė.

Bičių vaškas

Ryškiomis baktericidinėmis savybėmis, giluminiu audinių šildymu, randų minkštinimu nuo seno garsėja ir bičių vaškas, kurio galią išmintingi vienuoliai gerai išstudijavo dar iki viduramžių. Tai labai jaunų, iki 15 dienų amžiaus bitelių seilių liaukos analogo išskiriama maloniai kvepianti medžiaga. Šis sudėtingas biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas avilyje naudojamas apsaugai nuo drėgmės ir korių gamybai. Žmogaus sveikatai išsaugoti ir stiprinti rekomenduojamas tik pats šviežiausias, šviesiausias, labiausiai kvepiantis.

Atskira bičių vaško forma yra bičių korių dangteliai, liaudyje vadinami senu gudišku žodžiu zabrūsai. Jų tradiciškai nešama ligoniui, dovanojama labai gerbiamam svečiui. Šį produktą rekomenduojama naudoti itin mažais kiekiais į vidų, būtina gerai sukramtyti ir praryti. Kaip aiškina profesorė, nedideli zabrūsų vaško kiekiai puikiai atkuria virškinamojo trakto gleivinę, kurią tradicinės medicinos priemonėmis esą sunku pagydyti.

Žiedadulkių vartojimas ir paruošimas

LRT.lt redakcija sulaukė laiško iš skaitytojo Valdo, kuriame jis stebisi labai prieštaringa informacija apie žiedadulkes: „Vieni specialistai pataria vartoti išdžiovintas žiedadulkes, kiti sako, kad per džiovinimą jos praranda daug naudingų savybių, todėl daug sveikiau yra jas vartoti užkonservuotas meduje. Maža to, nesutampa ir patarimai dėl džiovintų žiedadulkių: vieni pataria jas tirpinti vandenyje, kiti sako, kad to daryti nereikia - esą geriau jas sučiulpti. Kaip yra iš tikrųjų?“ - klausia Valdas.

Pasak A. Amšiejaus, net ir meduje konservuotos žiedadulkės turėtų būti prieš tai sudžiovintos, antraip jos gali pradėti gesti. „Ką tik surinktose žiedadulkėse yra apie 20-27 proc. vandens, meduje taip pat yra apie 20 proc. vandens, tad beveik pusė mišinio yra vanduo ir tas mišinys rūgsta. Net ir maišant žiedadulkes su medumi, jas reikia džiovinti iki 12 proc. drėgmės. Tačiau protingiausia maišyti su medumi yra džiovintas žiedadulkes, tuomet jos labai ilgai išlaiko savo biologines savybes“, - sako A. Amšiejus.

Savo ruožtu R. Mačienė pažymi, kad džiovinimo metu žiedadulkės praranda šiek tiek naudingų savybių, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jos tampa visiškai nenaudingos. „Kuo jos ilgiau stovi, tuo tų naudingų savybių išlieka mažiau, tad geriau jas užkonservuoti meduje“, - kalba bitininkė.

Bet, jei vis dėlto nusprendėte vartoti tiesiog džiovintas žiedadulkes, bitininkai pataria jas tirpinti vandenyje, tačiau trumpai, nes, ilgai tirpinant, prasideda rūgimo procesai. „Kai kurie žmonės negali vartoti sausų žiedadulkių, nes dėl to pajunta nemalonų drėgmės trūkumą krūtinėje. Todėl aš visiems patariu žiedadulkes ištirpinti vėsiame vandenyje, jį galima pagardinti citrina ar spanguolėmis ir išgauti nuostabų, skanų ir sveiką gėrimą. Jo gurkšnį patariu kiek ilgiau palaikyti burnoje ir tuomet nuryti. Žiedadulkės turtingos įvairiais biologiniais mikroelementais, organiniais junginiais, nes jos skirtos užmegzti gyvybę. Kai šį subalansuotą produktą valgo žmogus, visus elementus ir gauna iš karto“, - teigia A. Amšiejus.

Alergija žiedadulkėms

Alergijos rizika apskaičiuojama atsižvelgiant į augalų žydėjimo intensyvumą, oro sąlygų parametrus ir oro cheminės sudėties duomenis, pavyzdžiui, oro taršą ir oro kokybės duomenis (ozoną, sieros dioksidą, azoto dioksidą ir kietąsias daleles). Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai.

Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus augalų vegetacijos metu kontaktuodami su beržų, kiečių, miglinių augalų žiedadulkėmis. Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą. Alerginį rinitą gydo alergologas - gydytojas specialistas, todėl dėl diagnozės ir gydymo būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Rekomendacijos alergiškiems žmonėms

  • Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais.
  • Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, vėdinimui naudokite oro kondicionavimo sistemą. Rekomenduojama atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais.
  • Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tai laikas, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Mažiausi žiedadulkių krūviai tikėtini ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos.
  • Jei laikote naminius gyvūnus, kurie leidžia laiką lauke, prieš parsivesdami į patalpą iššukuokite juos.
  • Patalpas vėdinkite iš ryto, o naktį langus laikykite uždarytus.
  • Įsirenkite nuo žiedadulkių saugančias apsaugas - jos dažniausiai montuojamos į orlaides ar langus, kad žydėjimo metu būtų galima išvėdinti patalpas, pagerinti oro kokybę namuose ir būtų išvengta alergenų.
  • Prieš išeidami į lauką patepkite nosies landas tepalu - tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį, arba dėvėkite apsauginę veido kaukę. Lauke būkite su akiniais nuo saulės - taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. Apsisaugoti padeda ir galvos apdangalas, įėjus į patalpą jį reikėtų nusiimti.
  • Grįžę iš lauko nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybes nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite plaukus. Kasdien keiskite drabužius.
  • Drabužių nedžiovinkite lauke.
  • Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.