Bulvės yra vienos populiariausių daržovių pasaulyje. Kasmet jų išauginama daugiau nei 376,83 mln. tonų. Dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo mitybos be bulvių. Nuo seno ji buvo naudojama tiek pasaulio, tiek Lietuvos virtuvėje. Neveltui bulvė šiandien yra ketvirtas maistinis augalas pagal svarbą pasaulyje. Tiesa, kad tokiu taptų, ji turėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią.

Bulvių Istorija

Istoriniai šaltiniai rodo, kad bulvės pradėtos auginti jau 10 tūkst. m. pr. Kristų Pietų Amerikos vakarinėje dalyje. Andų kalnuose gyvenančios indėnų tautos valgė įvairias bulvių rūšis. Jie jas virė, kepė, džiovino. Manoma, kad XVI amžiaus 3-iame ketvirtyje į Pietų Europą bulves parvežė ispanas Francisco Pizarro, tačiau europiečių jos ypatingai nesužavėjo. Antroje amžiaus pusėje Frencio Dreiko vadovaujami piratai apiplėšė ispanų laivus ir šitaip bulvės pateko į Didžiąją Britaniją, kur rado savo gerbėjų.

Dar vėliau - 1744 metais, kai Prūsiją užpuolė badas, karalius Frederick Didysis įsakė valstiečiams valgyti bulves. Būtent per Prūsiją bulvės pasiekė ir Prancūziją. 1775 metais Liudvikas XVI pakėlė grūdų mokesčius, dėl ko šoktelėjo duonos kainos. Buvo paskelbta, kad nereikia kovoti dėl duonos, o geriau valgyti bulves. Iki XVIII amžiaus pabaigos bulvės paplito visoje Europoje. Jų istorija prasidėjo Pietų Amerikoje prieš 10 tūkst. metų, o Europoje pradėtos auginti XVI amžiuje. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai bulvės Lietuvoje atsirado ne taip ir seniai, prieš kokius 250-300 metų.

Bulvių Nauda

Nors yra manančiųjų, kad bulvių valgyti neverta, tačiau jose gausu naudingų medžiagų, pavyzdžiui, palaikančių sveiką kaulų struktūrą ir stiprumą: kalcio, geležies, cinko, magnio. Bulvės turi nemažai kalio ir vitamino B6, padedančio sumažinti spaudimą. Tiems, kuriuos kankina nemiga, taip pat patariama valgyti bulves, nes jose yra cholino. Bulvėse yra ir vitamino A. Bulvėse yra 80 proc. vandens. Taigi - bulvės, jei tik tinkamai paruošiamos ir vartojamos saikingai, anaiptol nėra blogybė, priešingai - ši mūsų šalyje taip mėgiama daržovė gali būti naudinga sveikatai.

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas pataria bulves valdyti kasdien, tačiau atkreipti dėmesį, kaip jas gaminate. „Bulvę geriausia valgyti išvirtą garuose. Tokiu būdu ji nepraras savo gerųjų medžiagų. Joje yra labai daug mineralinės medžiagos kalio, kuris reikalingas širdies veiklai, ir vitamino C“, - teigė mitybos žinovas.

Mitybos žinovas sako, kad vitamino C bulvėse daugiausia būna jas ką tik išvirus, tuomet jas ir reikėtų valgyti. Profesorius tikina, kad praėjus trims valandoms nuo išvirimo, vitamino C bulvėse sumažėja apie 50 proc. Anot mitybos specialisto, bulvė yra nekaloringas produktas. „Šiandien kalbėdami apie bulvę, nepriskiriame jos daržovių kategorijai, ją mes priskiriame krakmolingų produktų grupei. Net jei pažvelgtume į mitybos piramidę, pamatytume, kad bulvė vaizduojama prie grūdų, duonos, kruopų, bet ne daržovių, kadangi joje yra daug krakmolo“, - pasakojo prof. R. Stukas.

Netiesa, kad bulvės nemaistingos. Šviežiose bulvėse tikrai yra mums naudingų maisto medžiagų - vitamino C, B grupės vitaminų, kalio, magnio. Tiesa, ilgiau laikomos bulvės netenka dalies maistingųjų medžiagų, taigi iki pavasario išlikusios, suvytusios ir sudygusios bulvės jau nebebus tokios vertingos. Netiesa, kad bulvės tukina. Daug lemia tai, kaip bulves gaminami ir su kuo valgome. Bulvės, kaip ir visose daržovėse, daugiausia yra vandens (net apie 80 procentų), o riebalų beveik visai nėra, jos ne itin kaloringos (100 gramų bulvių turi apie 110 kalorijų).

Kita vertus, aliejuje ar svieste keptos, su riebiais padažais valgomos bulvės turi daug daugiau kalorijų, o greitojo maisto restoranuose siūlomas gruzdintas bulvytes vargu ar galima pavadinti sveiku maistu. Tačiau, jei gaminsime bulves sveikesniais, tausojančiais būdais, figūrai jos tikrai nepakenks. Garuose virtos ar į foliją įvyniotos ir orkaitėje iškeptos bulvės bus ne tokios kaloringos; kad nebūtų sausos ir sprangios, bulves geriau ne aplieti riebiais padažais, o valgyti su daržovėmis: salotomis, daržovių troškiniais ir pan. Beje, mokslininkai, teigia, kad saugantiems kūno linijas, vertėtų bulves valgyti šaltas - mat tuomet pakinta jų molekulių kompozicija ir bulvių krakmolas tampa sunkiau virškinamas, taigi sumažėja bulvių glikeminis indeksas, jos pasotina ilgesniam laikui ir slopina apetitą.

Bulvių panaudojimas ne maistui

• Nedideliems nudegimams gydyti: ploną griežinėlį bulvės uždėkite ant nudegusios odos lopinėlio.
• Antspaudams: prisiminkite savo vaikystę ir kartu su vaikais imkite bulvių antspaudų.
• Sugeria druskos perteklių sriuboje: jei persūdėte sriubą - ne bėda. Įmeskite bulvių kubelius, kurie kaip mat sugers druskos perteklių.
• Pajuodusiems paakiams: ne tik agurkas, bet ir bulvė atgaivina paakius ir nuima paburkimą.
• Nuvalo dėmes nuo odos: jei skutote burokėlius ir jūsų pirštai liko raudoni, nevarkite, patrinkite su bulve ir kaip mat džiaugsitės rezultatu.
• Išblizginkite sidabrą: patamsėjusį sidabrą patrinkite bulve arba įmeskite į vandenį, kuriame virė bulvės.
• Trąša pelargonijoms: pabarstykite bulvių tarkių ten, kur pasodinote pelargonijas.
• Rūdžiams panaikinti: patrinkite surūdijusią vietą bulve.
• Pasigaminkite veido kaukę: sutarkuokite žalią bulvę, sumeskite tarkius į vandenį sumaišykite. Gautą masę dėkite ant veido ir palaikykite pusę valandos.
• Galvos skausmui gydyti: jei skausmo šaltinis - per didelė įtampa, patrinkite smilkinius bulvių skiltelėmis.

Bulvių auginimas

Norėdami pagreitinti augimą, ankstyvąsias bulves padaiginkite. Supilkite sėklines bulves į daiginti skirtas dėžutes, pastatykite jas į šviesią, vėdinamą vietą. Sodindami niekada nepjaukite bulvių pusiau. Laikykitės 65-70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Vagas formuokite rankiniu vagotuvu, vagos gylis turėtų būti apie 15 cm. Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Sodindami bulves patręškite mineralinėmis trąšomis. Nepamirškite, kad per didelis trąšų kiekis lemia bulvių skonį, kokybę ir sandėliavimą. Trąšas berkite šalia gumbo.

Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Atsižvelgdami į kritulių dažnumą, bulves nuo maro purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradėję nuo Joninių (birželio 24 d.). Maisto medžiagas reikia naudoti kuo tikslingiau ir tręšti jomis augalo įsisavinimo zonoje iš anksto, arba tuo metu, kai augalams jų labiausiai reikia. Bulvėms yra būdinga kuokštinė šaknų sistema. Geriausiu atveju, tokios šaknys būna ne ilgesnės kaip 60cm. Taigi, bulvės yra įsišakniję sekliai, lyginant pavyzdžiui, su javų šaknimis, kurios gali pasiekti net 120cm gylį.

Bulvių veislės

Bulvės skiriasi branda, paskirtimi ir forma. Pirmajam derliui rekomenduojama rinktis ADORA - labai ankstyva veislė, vedanti apvaliai ovalios formos bulves. Išvirusios jos nesukrinta ir nejuoduoja. Ankstyvu derėjimu taip pat išsiskiria QUEEN ANNE bulvių veislė, jos ypatinga savybė - labai didelė prekinio derliaus proporcija, nes užaugina didelį kiekį vienodų gumbų. Lietuvoje viena iš populiariausių veislių VINETA taip pat yra ankstyva ir veda apvaliai ovalios formos bulves. Jos labai tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Išvirusios sukrinta, bet nejuoduoja. Ieškantiesiems išskirtinio skonio tiks ankstyva veislė ALLOUETTE, kuri išvesta iš itin populiarios bulvių veislės LAURA . Šių bulvių odelė rausva, o minkštimas geltonas. Išvirusios jos išlaiko savo formą ir gerą skonį.

Bulvių rūšių įvairovė yra labai didelė - maždaug 85 rūšių ir beveik 3000 bulvių veislių visame pasaulyje. Nors dauguma bulvių atmainų pasižymi baltos arba geltonos spalvos minkštimu ir balta odele, spalvų įvairovė yra plati.

Bulvinių šeima

Jeigu galvojate, kad bulvinių šeimai (Solanaceae) priklauso tiktai bulvės, tai tikrai klystate, nes šioje gausioje augalų šeimoje yra daug įdomių augalų: dekoratyvinės gėlės, valgomi, nuodingi ir vaistiniai augalai. Lietuvoje savaime auga tik trys bulvinių šeimos atstovai, o visi kiti - atvežtiniai.

Spėkite, kokią dar vieną bulvę mes dažnai auginame šiltnamiuose arba perkame prekybos centruose? Įdomu tai, kad tas didelis ir valgomas tamsios spalvos vaisius botaniškai yra klasifikuojamas kaip uoga, jame gausu smulkių ir valgomų sėklyčių. Dar dvi mėgiamos ir dažnai pas mus auginamos daržovės irgi priklauso bulvinių šeimai: tai pomidoras (Lycopersicon) ir paprika. Šiais laikais yra sukurta tiek įvairiausių pomidorų veislių, o jų pasirinkimas neįtikėtinas. Spalvų gama gali būti ne tik raudona ar geltona, bet ir žalia, marga, violetinė ar net juoda. Vaisių forma ar krūmo aukštis taip pat smarkiai įvairuoja.

Paprikas (Capsicum) pas mus dažniau augina saldžiąsias, kurios gali būti smulkiavaisės ir stambiosios (saldžiosios). Pasaulyje yra tokio aštrumo paprikų, kad net sunku įsivaizduoti. Galima palyginti su chalapo paprika (dar vadinamais jelapenais), kurių aštrumas siekia tik 8000 skovilio vnt. Petunijomis (Petunia) puošiate palanges arba kiemą? O juk šios gėlės taip pat priklauso bulvinių šeimai. Nors petunijos nėra nuodingos, bet ir ragauti jų nereikėtų. Dažniausiai petunijas majai ir inkai augindavo įvairiems burtams ir ritualams.

Iš bulvinių šeimos pas mus auginamų gėlių dar galima pamatyti brugmansiją (Brugmansia). Labiausiai jis žavi savo stambiais varpelio formos žiedais. Labai panaši į brugmansiją yra durnaropė (Datura), kuri Lietuvoje kartais auginama kaip darželio gėlė, o kartais sulaukėjusi pati išplinta laukuose. Bet kokiu atveju abu augalai yra labai nuodingi - tiek lapai, tiek žiedai, tad prižiūrėkite juos saugiai. Lietuvoje nuo seno auginamas bulvinių šeimos augalas yra tabakas (Nicotiana). Tas, iš kurio gaminamos cigaretės - tai paprastasis tabakas (N. Nors mūsų šalies ūkininkai jį gali auginti, bet niekas tuo neužsiima, nes neapsimoka, užauga prastos kokybės.

Nors teko girdėti, kad anksčiau lietuviai kultivuodavo nedidelius tabako laukelius, tad savo reikmėms, t.y. Gėlynuose dažniausiai auginamas kvapusis tabakas (N. alata). Dar kartais auginamas kaimiškasis tabakas (N. rustica), turintis panašių savybių kaip rūkomasis tabakas. Dar vienas bulvinių šeimos augalas, apie kurio uogas esate girdėję, yra ožerškis (Lycium). Šį krūmą galima auginti ir Lietuvoje. Nėra jos ypatingo skonio, panašios į raugerškio („barbariso“) uogas, ir už jas yra žymiai skanesnių uogų, tad šį krūmą galima auginti nebent dėl įdomumo ir įvairovės.

Iš bulvinių šeimos augalų savaime Lietuvos gamtoje auga trys - juodoji drignė, juodoji kiauliauogė ir karklavijas, iš kurių geriausiai žinomas karklavijas (Solanum dulcamara). Kartais vaikai apsinuodija jo raudonomis uogomis, kurios atrodo labai viliojančiai. Nikandra (Nicandra) yra vaistinis augalais ir kartais auginama gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas, nužydėjusi dažnai pasisėja pati. Dauguma jų yra nuodingi augalai, bet neužmirškime, kad nuodingi augalai paprastai naudojami ir gydymui, tad yra vertingi.

Bulvės lietuviškuose patiekaluose

Jos dominuoja ir lietuviškuose patiekaluose: bulviniuose blynuose, didžkukuliuose (cepelinuose), žemaičių blynuose.

Mitai apie bulves

• Bulvės su mėsa nesiderina. Tai netiesa, bulvės gali būti valgomos kaip garnyro sudėtinė dalis.
• Pažaliavusių ir sudygusių bulvių negalima valgyti. Tiesa, ypač kai kalbame apie pažaliavusias bulves. Žalios dėmės - ženklas, kad bulvėse susidarė žmonių organizmui kenksmingos medžiagos solanino, ir tokių bulvių maistui vartoti nereikėtų. Net išpjovus pažaliavusius plotus, daržovės neišgelbėsite, nes solanino bus visame šakniagumbyje, taigi tokias bulves geriau išmesti.
• Bulvės su odele - maistingesnės. Iš dalies.
• Bulvė - tradicinė lietuviška daržovė. Anaiptol. Bulvės - iš Pietų Amerikos kilęs augalas, kurį į Europą atvežė ispanų kolonistai, ir iš pradžių gražiais baltais žiedeliais žydinčios bulvės mūsų žemyne buvo auginamos soduose kaip dekoratyvinis augalas. Kaip maisto produktas jos pradėtos vartoti tik XVIII amžiuje, o iki to meto lietuviai valgė kitas šaknines daržoves - morkas, burokus, ropes, ridikus, salierus ir pan.
• Saldžiosios bulvės vertingesnės už baltąsias. Mums mažiau įprastos saldžiosios bulvės, dar vadinamos batatais, giriamos dėl savo maistinių savybių - jose gausu vitamino C, A ir skaidulų. Jos kainuoja brangiau, todėl gali susidaryti įspūdis, kad yra geresnės kokybės, nei mums pažįstamos tradicinės bulvės, tačiau taip nėra. Įprastose lietuviškose bulvėse taip pat esama maisto medžiagų (žr. straipsnio pradžią), tiesa, kiek mažiau vitamino A, užtat daugiau kalio, abiejų rūšių bulvės turi šiek tiek baltymų, magnio, mangano, antioksidantų, todėl negalima tvirtinti, kad vienos ar kitos yra pranašesnės.

Įdomūs faktai apie bulves

• 1995 metais NASA pradėjo eksperimentą, kad ištirtų, ar bulvės gali būti auginamos Marso žemėje.
• Nors šiuo metu populiarios bulvių veislės yra balta ir raudona, 1795 m.

Bulvės yra neatskiriama mūsų maisto kultūros dalis, puikiai derinantys mėgstamus skonius ir įvairiausias patiekalų ruošimo būdus. Tačiau jų pasaulis slepia daugybę įdomių faktų ir netikėtų savybių, kurios tikriausiai jus nustebins.

Bulvės - tai neįtikėtinai universalios daržovės, kurios turi turtingą istoriją ir įvairovę. Jos ne tik suteikia malonumą mūsų skoniui, bet ir yra puikus maisto šaltinis, turintis daug naudingų savybių. Sužinoti įdomius faktus apie bulves leidžia mums suprasti jų kultūrinę įtaką ir atskleisti jų stulbinantį pasaulį.

---