Naminis kastinys, traškūs bulviniai blynai ar virtiniai su spirgučiais - skanūs, lengvai pagaminami ir svarbiausia - daug išlaidų nereikalaujantys patiekalai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tradiciniams lietuviškiems ingredientams ir vietos ūkininkų užaugintai produkcijai pirkėjai visuomet teikia pirmenybę.

„Pirkėjai vertina ir perka vietinę produkciją. Pastebime, kad jie nori rinktis būtent Lietuvos gamintojų mėsą, o lietuviškos daržovės yra populiarios visais metų laikais. Šviežio derliaus gėrybių pirkėjams stengiamės pasiūlyti kuo anksčiau“, - teigia V. Budrienė.

Ypač traškūs bulviniai blynai

Bulviniai blynai - patiekalas, kuriam sunku atsispirti. O ypač žvarbią dieną, kai norisi jaukaus ir šildančio maisto. Šis patiekalas yra ne tik skanus, bet ir lengvai pagaminamas, be to, jam nereikia įmantrių ingredientų.

Nors bulvinius blynus namuose pasigaminti moka daugelis, norint, kad jie būtų ypač traškūs, galima pasinaudoti keliomis paprastomis gudrybėmis.

Traškiems bulviniams blynams reikės:

• 650 g bulvių
• 100 g miltų
• 1 kiaušinio
• 150 ml pieno
• 1 a. š. druskos
• 50 g sviesto
• 3 v. š. saulėgrąžų aliejaus
• grietinės (patiekti)

Kaip gaminti

1. Bulves nuskuskite ir sutarkuokite - galite tai daryti ir elektrine bulvių tarkavimo mašina, ir paprasta smulkia ar burokine tarka.
2. Tarkius užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų, gerai išmaišykite, nusunkite ir nusausinkite.
3. Į didelį dubenį įmuškite kiaušinį, supilkite pieną, suberkite miltus ir viską išplakite plakimo šluotele iki vientisos masės.
4. Į tešlą įmaišykite gerai nusausintas tarkuotas bulves, tuomet įberkite druskos ir dar kartą viską išmaišykite mediniu šaukštu.
5. Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų, ištirpinkite sviestą ir, kai keptuvė bus pakankamai įkaitusi, iš paruoštos tešlos formuokite norimo dydžio bulvinius blynus.
6. Kepkite juos po 3-4 minutes iš kiekvienos pusės, kol švelniai paruduos ir taps traškūs.
7. Iškepusius blynus perkelkite ant popierinio rankšluosčio, kad šis sugertų riebalų perteklių.
8. Patiekite su grietine.

Virtiniai su spirgučiu įdaru

Dar vienas abejingų nepaliksiantis tradicinis lietuviškas patiekalas, kurį savaitgalį verta pasigaminti namuose - virtiniai su spirgučių įdaru. Šis patiekalas yra kilęs iš Aukštaitijos.

Aukštaičiai nuo seno garsėjo savo miltiniais patiekalais: virtiniais, koldūnais, skryliais, blynais. Žinoma, aukštaičiai neapsieidavo ir be papildomų pagardų: miltinius patiekalus gardindavo saldžiais ir nesaldžiais padažais, spirgučiais, įvairiausiais padažais.

Virtiniams reikės:

• 500 g miltų
• 200 ml vandens
• žiupsnelio druskos
• 2 v. š. sėlenų

Įdarui reikės:

• 250 g rūkytų lašinių
• 2 didelių svogūnų
• 1 kiaušinio trynio
• 2 g šviežių petražolių
• žiupsnelio druskos
• žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Kaip gaminti

1. Į dubenį suberkite miltus, supilkite vandenį, įberkite druskos bei sėlenų ir rankomis išminkykite tešlą.
2. Minkykite, kol tešla taps vientisa ir nelipni. Jei tešla limpa ir sunkiai minkosi, įberkite dar šiek tiek miltų.
3. Lašinukus ir svogūnus supjaustykite smulkiais kubeliais, petražoles susmulkinkite.
4. Į dubenį sudėkite visus įdarui skirtus ingredientus ir išmaišykite.
5. Iš tešlos suformuokite teniso kamuoliuko dydžio rutuliukus, kiekvieną suplokite iki plono apvalaus blynelio.
6. Ant suformuotų skrituliukų dėkite po šaukštą įdaro, užspauskite tešlos kraštus ir užraitykite juos.
7. Paruoštus virtinius dėkite į verdantį pasūdytą vandenį.
8. Kai jie iškils į vandens paviršių, virkite dar 15-20 minučių.

Bulviniai blynai: senovinis patiekalas

Lietuvoje blynai kildinami iš Aukštaitijos, o senovėje per Užgavėnes labiau valgyti mėsiški, riebūs patiekalai, tarkime, šiupinys, taip pat kitokie mėsos ir bulvių troškiniai. „Aukštaičiams tai turbūt kasdienis maistas, nes kasryt kepdavo blynus per visą keptuvę. Blynų pagrindas yra miltai, o po to - ką pridėsi. Kepdavo iš įvairiausių miltų rūšių.

Pasak virtuvės šefo Tomo Rimydžio, blynų ir jų pagardų madas diktuodavo gamta: žiemą - sunkesni, riebesni padažai ir įdarai, vasarą - uogos, vaisiai. Tradicinę lietuviškąją virtuvę tyrinėjantis virtuvės šefas sako, kad patys blynai - paprastas patiekalas.

Turbūt ir jūsų vienas smagiausių ir saldžiausių prisiminimų - blynai pas močiutę kaime: kartais su uogiene, kartais su spirgais ar grietine... Tačiau ar mokėtumėte juos iškepti tokius pat skanius patys?

„Tai pats seniausias žemdirbiškas patiekalas, galbūt net senesnis už žemdirbystę, nes galime net ir gamtoje surinkti kažkokių grūdų, juos susmulkinti ir tai bus paprasčiausias, mažiausiai įrangos reikalaujantis patiekalas.

Pasidarome tešlą, jeigu ji kieta, galime mesti tiesiai ant žarijų, jeigu skysta, galima pilti ant karšto akmens ir turėsime blyną. Laikui bėgant blynų atsiranda labai daug ir įvairių. Jie skiriasi grūdais, iš kurių gaminama, galima daryti įvairaus kietumo tešlą, blynus su įvairiais įdarais.

Kuo labiau artėjama prie mūsų laikų, tuo blynų įvairovė didesnė. 19 a. pab.-20 a. pr. viena iš naujovių buvo daržovių, arba bulviniai, blynai.

Vienas svarbiausių blynų tešlos ingredientų - miltai. Kokie miltai, tokia ir tešla, tokie bus ir blynai. Norėdami paįvairinti patiekalus dedame žirnių, grikių miltus, o kvietinius laikome įprastais ir pabodusiais.

Įdomu tai, kad seniau dabar mums įprasti kvietiniai miltai nebuvo tokie prieinami. „Kviečių neaugino tiek daug, nes jie labai reiklūs dirvožemiui, tad pataupydavo pyragams. Kepdavo ir miežinius, ir ruginius, kuriuos maišydavo iš vakaro, įdėdavo duonos riekelę, kad rūgtų. Dažnai sumaišydavo avižas, kviečius, jeigu turėjo - miežius, rugius. Ką turėjo, iš to ir kepė“, - pasakoja A. Aukštaitijoje tokie parauginti blynai būdavo vadinami „parūgėliais“.

Bulvinių blynų kepimo gudrybės

Persijokite į dubenį 500g grikinių miltų, užpilkite 750ml tikru naminiu verdančiu pienu, gerai išplakite, kad neliktų gumulėlių, uždenkite ir palikite, kad atauštų iki kambario temperatūros.

5g presuotų mielių išlaidinkite stiklinėje (250ml) drungname naminiame piene, supilkite į tešlą, įberkite 3 šaukštelius druskos, 2 šaukštelius cukraus, gerai išmaišykite, vėl uždenkite dubenį ir palikite, kad blendinys pakiltų.

Prieš kepimą į blendinį įmuškite tris kiaušinių trynius, įdrėbkite 400g tikros naminės grietinės ir gerai išmaišykite. Likusius kiaušinių baltymus suplakite iki kietumo, atsargiai įmaišykite į tešlą ir kepkite.

Blyneliai gaminami iš lietinių, o lietiniai, kaip ir blynai, kepami iš blendinio, tik blynelių lietiniams blendinys yra žymiai skystesnės konsistencijos ir prėskas (nerūgštus), nes pradžioje reikia išsikepti pusgaminius - lietinius.

Blendinys lietiniams samčiu pilamas ant įkaitintos, vos riebalais suvilgytos lengvos plieninės keptuvės (dabar galima naudoti teflonines be riebalų) ir pakaitinamas, kol susiformuoja lietinis ir lengvai atsiskiria nuo keptuvės dugno.

Lietinių jokiu būdu negalima apskrudinti, nes tada iš jų nebus galima pagaminti blynelių. Dar kartą primenu, kad lietiniai kepami yra plonose plieninėse keptuvėse, jų dugną patepus lašinių gabalėliu arba suvilgius įvairiais aliejais.

Patarimais, kaip iškepti puikius bulvinius blynus ir ko geriau vengti, dalijasi restoranų „Forto dvaras“ vyriausiasis šefas Ramūnas Giraitis.

Šiuos blynus mėgsta dažnas tautietis, tačiau ne visi ryžtasi iškart kepti iš jų blynus, nes bijo, jog šie nepavyks. Paklaustas, ar yra pagrindo tokiems nuogąstavimams, R.Giraitis sako, kad iš dalies taip: pirmosios bulvės sultingesnės, sutarkavus masė išeina skystesnė, o tirštinti jos, pridėjus daug miltų, irgi nesinori, nes blynai bus kieti.

Ką daryti? Elementaru, pataria ekspertas, sutarkavus šviežias bulves reikia tarkių masę nusunkti, taip ir išvengsim išskydusių blynų grėsmės. Tam tiks ir marlė, ir tankus sietelis, kuriame masę galima kiek nuvarvinti.

Lietuvoje auginamos ne vienos veislės bulvės, skirtingų rasite parduotuvėse ir turgavietėse, kurios jų labiausiai tinka blynams? R.Giraitis teigia, kad iš esmės visos krakmolingų bulvių veislės, tačiau esant pasirinkimui, geriau imti „Vineta“ (baltos bulvės) ir „Laura“ (raudona žievelė ir geltonas vidus) veislės šakniagumbius (šios veislės, beje, labiausiai tinka ir cepelinams).

Miltai „suriša“ tarkuotų bulvių masę, o grietinė suteikia blynams sultingumo, purumo. Sutarkavome bulves, kas toliau? R.Giraitis primena, kad kartu su bulvėmis verta sutarkuoti ir 2 nedidelius ar 1 didesnį svogūną. O tada, jei turime 1 kg tarkuotų bulvių, mušame 1-2 kiaušinius, beriame 1-2 šaukštus miltų, dedame 1-2 šaukštus grietinės ir beriame druskos bei maltų pipirų pagal skonį.

Kam reikalingi miltai ir grietinė? Pirmieji „suriša“ tarkuotų bulvių masę, o grietinė suteikia blynams sultingumo, purumo. O štai krakmolo į bulvinius blynus nededama, jo užtenka tiek, kiek yra pačiose bulvėse.

Pasak R.Giraičio, jie gerai iškepa ir aliejuje, tačiau didžioji gardžių blynų paslaptis yra kiaulės taukai. „Tenesupyksta visi sveikuoliai, ant taukų kepti blynai bus tikrai skanesni“, - tikina ekspertas ir priduria, kad gyvulinės kilmės riebalai pastaruoju metu grįžta į madą - tai yra į virtuves. Madingomis prieš kurį laiką vėl tapo ir ketaus keptuvės - tad jei turite tokią iš senų laikų ar įsigijote modernią, joje ir kepkite bulvinius blynus. Jei neturite, bus gerai ir kitokia, tačiau geriau - storesniu dugnu. Storadugnės keptuvės tolygiau įšyla, išlaiko karštį, tai blynams tik į naudą.

Bulvinius blynus reikia kepti vos tik paruošėte jų masę, nes ši gana greitai juoduoja. Galbūt esate girdėję patarimų, jog nuo juodavimo apsaugo žiupsnelis citrinos rūgšties ar sulčių, tačiau pašnekovas tokią „apsaugą“ vertina skeptiškai, pasak jo, toji rūgštis jaučiasi - keičia blynų skonį.

Kepant blynus verta stebėti masę, jei susidaro per daug skysčio, tiesiog švelniai paspaudžiant jį reikia surinkti į šaukštą ir nupilti.

Pasak R.Giraičio, bulviniai blynai yra pripažinta lietuviško kulinarinio paveldo dalis, seniau jie būdavo kepami ir keptuvėje, ir krosnyje ant, pavyzdžiui, kopūsto lapo. Kitaip yra su bulviniais blynais, kepamais su mėsos įdaru, dar vadinamais „Kėdainių blynais“.

Jei susigundėte kepti būtent tokius, jiems paruošiama lygiai tokia pat bulvių masė, o įdaras - toks pat kaip cepelinams: malta kiauliena (ji riebesnė ir geriau „draugauja“ su bulvėmis nei jautiena), svogūnas, druska ir pipirai. Ant keptuvės dedamas sluoksnis bulvių masės, tada truputį mėsos įdaro, kurį kiek paplojame, o ant viršaus vėl bulvių masės.

Šiuos blynus kepame ant lėtesnės ugnies, kad viskas tikrai iškeptų. Tiesa, uždengti keptuvės nerekomenduojama, nes tokiu atveju blynai troškinsis, nebus tokie traškūs.

Jei iškepėte įprastų bulvinių blynų, turite daugybę galimybių, su kuo juos valgyti: šaltutėle grietine, grietinės-sviesto padažu, varškės, grybų padažais. Pats pašnekovas mėgaujasi bulviniais blynais su namine obuoliene ar spanguolių džemu.

Senais laikais bulvinius blynus dažnai lydėdavo riebus dažinys, ruoštas iš spirgučių, svogūnų, miltų ir riebaus pieno ar grietinės. Dabar tokią kalorijų „bombą“ jau retai kas ruošia. O štai „Kėdainių blynai“, kadangi yra kepami su mėsa, derinami su grietine, jokių spirgučių čia jau nebereikia.

Ingredientai Kėdainių blynams:

• 1 kg bulvių;
• 300 gr. faršo;
• 1 kiaušinis;
• nedidelis svogūnas;
• žiupsnelis druskos, pipirų;
• žiupsnelis džiovinto raudonėlio ir čiobrelių;
• aliejaus kepimui;
• 2 -3 šaukštai miltų.

Gaminimas:

1. Bulves nuskusti, sutarkuoti, šiek tiek skysčio nusunkti (priklauso nuo bulvių rūšies, jei jos skystesnės, nupilti daugiau) sudėti miltus, raudonelį, čiobrelius, kiaušinį, druskos pagal skonį ( aš dedu arbatinį šaukštelį) ir viską gerai išmaišyti.
2. Į faršą įdėti druskos, pipirų ir susmulkintą svogūną ir 2-3 šaukštus bulvių tarkių. Faršas turi būti skystokas, kad lengvai pasiskirstytų ant dedamo blyno.
3. Įkaitinti keptuvėje aliejų, dėti didelį šaukštą bulvių tarkių ant viršaus šaukštą faršo (faršą priploti su šaukštu) ir vėl šaukštą bulvių tarkių. Apkepti iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Skanaus.

---