Lietuvoje įsteigta UAB „Scandi Standard Lithuania Holding“ pernai įsigijo Viliaus Kaikario, UAB „Šiaurės vilkas“ vadovo, kontroliuotas mėsos perdirbimo UAB „Delikatesas“, UAB „Alsiai“, UAB Alsių paukštynas ir UAB „Bazilionai“ akcijas. Sandorio vertė sudarė 23,5 mln. Eur.
Vasario 25 d. „Scandi Standard“ pranešime informuoja nusprendusi įsigyti šešis „itin pelningus“ paukštynus Lietuvoje ir šiuo sandoriu apsirūpinti paukščių tiekimu. Kiekvienas iš šešių ūkių, kaip nurodoma, bus įsigytas atskirai. Bendra 18 mln. Eur (apie 200 mln. Švedijos kronų) suma bus finansuojama „Scandi Standard“ kreditais.
Kompanija tikisi, kad įsigijimai nuo pirmos dienos leis auginti pelną vienai akcijai (EPS) ir „Scandi Group“ EBIT maržą.
„Šis sandoris pagerina mūsų galimybes derinti žemą savikainą su reikiama kontrole, kad atitiktume aukščiausius gyvūnų gerovės, maisto saugos ir produktų kokybės standartus Lietuvoje. Kartu su neseniai Nyderlanduose įsigytomis dviem efektyviausiomis Europoje paniruotų produktų gamybos linijomis, turėsime unikalią galimybę pasiūlyti reikliausiems Europos klientams aukščiausią kokybę“, - sako Jonas Tunestalis, „Scandi Standard“ generalinis direktorius.
Be to, jis priduria, kad dėl žemos savikainos tai leis geriau aprūpinti ir kainai jautrius vartotojus. Pirmuoju sandoriu 2024 m. „Scandi Standard“ taip pat įsigijo žemės sklypus, tinkamus paukštynams statyti.
Tad generalinio direktoriaus teigimu, tai galimybė laipsniškai padvigubinti pajėgumus Lietuvoje, atsižvelgiant į naujai įsigytus pajėgumus Nyderlanduose.
Spėjama, kad paukštynų pardavėjas galėtų būti Jagminų šeima, kontroliuojanti 6 paukštininkystės kompleksus, kurių pajėgumas pernai siekė apie 22.000 t paukštienos per metus. Broilerių auginimo kompleksai yra Šiaulių, Varėnos, Širvintų, Lazdijų, Molėtų rajonuose.
Jono Jagmino šeima, prieš porą metų Latvijos „Balticovo“ pardavusi UAB „Ariogalos grūdai“, kaip jau rašyta, laukia Konkurencijos tarybos leidimo parduoti Lenkijos „AGC Farm“ tris paukštininkystės bendroves, užsiimančias mėsinių viščiukų auginimu.
„AGC Farm“ priklauso Lenkijos „Grupa Agrocentrum“ įmonių grupei, kuri užsiima prekyba pašarais, mėsiniais naminiais paukščiais, miltų produktais ir trąšomis.
Tačiau, šaltinių spėjimu, galbūt, „Scandi Standard“ pasiūlymas nupirkti visus paukštininkystės kompleksus iš verslo norinčiai pasitraukti šeimai buvo patrauklesnis. J. Jagminas VŽ nepanoro komentuoti vykstančių sandorių.
Vištienos produktų lyderė „Scandi Standard“
Remiantis poultrypoland.com duomenimis, „Scandi Standard“, kasmet paskerdžianti daugiau nei 177 mln. paukščių, priskiriama prie 20 didžiausių paukštininkystės įmonių Europoje. Grupė taip pat turi apie milijoną dedeklių vištų.
„Scandi Standard“ veikla skirstoma į tris kategorijas: paruošti gaminti produktai, paruošti valgyti produktai ir šaldyti produktai. Didžiausia dalis pardavimų tenka prekybos tinklams.
Pagal geografinę padėtį grupė didžiausias pajamas uždirba Švedijoje, nuo jos nedaug atsiliko Danija, kiek mažiau pajamų gaunama Airijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. „Scandi Standard“ dirba daugiau nei 3.200 darbuotojų, o metiniai pardavimai siekia daugiau nei 13 mlrd. Švedijos kronų (1,16 mlrd. Eur).
Augalinių baltymų gamybos plėtra
Tik iki rugpjūčio 31 d. Mahmoudo Ahmedo, „Golden Fileds“ generalinio direktoriaus, teigimu, augalinių baltymų gamybą valdys bendrovė „Golden Fields Alternative Protein“. Anot jo, gamyklos Latvijoje atidarymas yra naujas „Golden Fields“ plėtros etapas po to, kai bendrovė 2023 m.
Kaip rašoma bendrovės pranešime, bus bendradarbiaujama su žemės ūkio, maisto produktų ir ingredientų gamybos kompanija „Bunge“.
„Augalinių baltymų gamyklos atidarymas bus itin naudingas Baltijos šalims. Tai leis užtikrinti geresnį didesnį aprūpinimą maistu, galimybę naudotis inovatyviomis žemės ūkio technologijomis, o ūkininkams - įvairinti pasėlius ir didinti gaunamas pajamas“, - nurodo M. Liepojos gamykloje bus sukurta 50 darbo vietų, jos pajėgumas leis pagaminti apie 50.000 tonų produkcijos per metus.
„Golden Fields“ yra žemės ūkio bendrovė, kurios specializacija - pašarų gyvūnams gamyba. Bendrovė jau yra investavusi 10 mln. Eur į pašarų gamyklą Joniškyje (Lietuva), taip pat 7 mln. Eur į analogišką gamyklą Lėnės apskrityje (Estija).
„Amala Vegan Fabrika“ - veganiškų produktų gamyba Lietuvoje
Vilniuje veikia uždaroji akcinė bendrovė „Bimala“, valdanti prekės ženklą „Amala Vegan Fabrika“. Pasaulyje vis labiau populiarėjant veganizmui bei augalinei mitybai, ir Lietuvoje ima atsirasti įmonių, gaminančių išskirtinai veganišką maistą.
Tai viena iš pirmųjų įmonių pasaulyje, pradėjusi gaminti rūkytą veganišką dešrą. Įmonė nuolat gauna užklausų ir iš kitų šalių, netgi tokių tolimų, kaip Pietų Korėja ar Taivanas.
„Tačiau pernai pavyko pritraukti investuotojų, radome tinkamas patalpas Zujūnuose ir pagaliau atidarėme automatizuotą cechą“, - verslo istoriją pasakojo „Bimalos“ direktorius ir bendraturtis Gintas Vincerževskis. V.
Anksčiau Minske jis turėjo nedidelę įmonę, gamino veganišką ir vegetarišką maistą šventėms. Apie seitaną baltarusis sužinojo atsitiktinai, nes intensyviai sportavo ir ieškojo tinkamo baltymų šaltinio.
Tiesa, naują verslą nusprendė vystyti Lietuvoje, o ne Baltarusijoje. „Su Viktoru susipažinome „Holigans“ restorane, kuris tuo metu veikė prie stoties - Viktoras tuo metu nuolat keliavo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o prieš kelionę užsukdavo pas mus užkąsti“, - prisiminė G.
„Jie ieškojo tvaraus, „žalio“ verslo, į kurį galėtų investuoti ir mūsų idėjos jiems buvo labai priimtinos“, - džiaugėsi jis. Didžiausias iššūkis, pasak G. Vincerževskio, buvo tinkamai nustatyti mėsos gaminiams skirtą įrangą veganiškų produktų gamybai.
„Kai atvyko technologai paleisti mūsų gamyklą, net nesuprato ką mes gaminsime - prieš tai jie dirbo tik su mėsos įmonėmis, tad kai išgirdo, kad gaminsime dešrą iš… kviečių, labai pasimetė. Tuomet juokavo, kad gaminsime rūkytas bandeles“, - apie vieną iš kuriozų, kurių nestigo kuriant verslą, papasakojo pašnekovas.
Šiuo metu įmonė gali pagaminti net 50 tonų produkcijos per mėnesį, t. y. Beje, šie bus be glitimo, pagaminti iš žirnių miltų.
„Šiuo metu išnaudojame vos 10 proc. savo gamybos pajėgumų, tad vienu metu ir plečiame asortimentą, ir aktyviai ieškome prekybos partnerių Lietuvoje bei užsienyje“, - sakė G. Pagrindinė „Amalos“ dešrelių žaliava - seitanas, į jų sudėtį t. p.
„Augant veganiško maisto poreikiui, jaučiamas didelis seitano trūkumas - gamintojai nespėja gaminti tokių kiekių, kokių rinka reikalauja, turime jį užsakyti labai iš anksto“, - teigė direktorius. „Sintetinių medžiagų nenaudojame iš viso“, - nukirto G.
Verslininkas teigė, jog šiuo metu Lietuvoje konkurentų neturi. Europoje rūkytą veganišką dešrą pirmieji pradėjo gaminti lenkai, vos keliomis savaitėmis vėliau atsirado „Bimala“, dabar ją t. p.
„Esame nusiteikę teigiamai. Tarsi žinodami, nusipirkome dalį įrenginių, kuriems reikalinga elektra, o kitą dalį - kuriems reikalingos dujos, tad elektros sąskaitos kol kas verslo uždaryti neverčia, nors žinoma, dujų kainos irgi nėra džiuginančios“, - kalbėjo G.
„Jos - imlesnės naujovėms“, - įsitikinęs pašnekovas. Visgi, kai paragauja, „Amalos“ produkcijos dažnai užsinori ir vyrai.
Anot vyro, mėsos pakaitalai tinka ir norint greitai užkąsti - ant sumuštinių, picos, ir į įvairias mišraines ar sriubas bei troškinius.
„Norime ne tik įsitvirtinti Lietuvoje, bet ir tapti rimtais žaidėjais Europos rinkoje, - paklaustas apie ateities planus neslėpė G. Vincerževskis.