Lietuvos vandenų žuvys nėra itin spalvingos. Vis dėlto, jos turi savitą grožį, ypač neršto metu, kai dauguma karpinių žuvų trumpam tampa ryškesnės.
Gražiausios Lietuvos žuvys
Veikiausiai daugelis meškeriotojų savo balsus atiduotų už raudę, jei būtų „Mis Žuvis“ rinkimai. Ji ir ne neršto laikotarpiu atrodo pakankamai efektingai: ryškūs raudoni pelekai, nugara rudai žalsva, žvynai turi gelsvą, net auksinį atspalvį, o akys raudonos. Raudės sesė kuoja irgi pakankamai graži, šios dvi žuvys labai panašios ir kai kurie žvejai jų netgi neskiria. Skirtumai labai gerai matomi, kuomet šios dvi žvynuotųjų rūšys gyvena didesniuose vandens telkiniuose, ypač upėse. Tačiau mažuose dumblinguose, nepratakiuose ežerėliuose, kur žuvys ilgainiui patamsėja, raudžių ir kuojų spalvos labai supanašėja.
Tas pats atsitinka ir ešeriams. Jau minėtuose mažuose ežeruose dryžuočiai būna ypač gražūs, jų pelekai raudonai oranžiniai, iššaukiančiai ryškūs. Tai bežuvaudami galite pastebėti Nemune, Nevėžyje, kai kuriuose dideliuose mūsų ežeruose. Vieni ešeriai melsvesni, šviesesne papilve ir nugara, su labiau išreikštais dryžiais, šviesiai oranžiniais pelekais, o kiti tamsūs, net į rudumą, jų pelekai vyšninės spalvos. Bet prieš žiemą net ir skirtingų atspalvių dryžuočiai kartais suplaukia į tas pačias duobes, tad nieko stebėtino, jei toje pat žūklavietėje ištrauksite įvairiaspalvių ešerių.
Prie gražesnių žuvų veikiausiai reikėtų priskirti ir mūsų tikrąjį, vietinį, aborigeninį, t. y. paprastąjį arba auksinį karosą. Auksinis - tuo viskas ir pasakyta. Na, žinoma, lašišinės žuvys visada buvo ir bus išskirtinės savo išvaizda. Tiek lašiša, tiek šlakys ar margasis upėtakis, kiršlys drąsiai varžytųsi dėl gražiausios mūsų žuvies titulo ir garantuotai pakliūtų į finalinę atranką.
Invazinės žuvų rūšys Lietuvos vandenyse
Viena iš grėsmių biologinei rūšių įvairovei - svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija. Lietuvos vandenyse priskaičiuojama apie 100 žuvų rūšių, invazinių rūšių sąraše - 4 žuvų rūšys:
- Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus Dybowski, 1877)
- Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii Dybowski, 1877)
- Kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis, Pallas, 1814)
- Rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846)
Juodažiotis grundalas
Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus) pirmą kartą Baltijos jūroje, Gdansko įlankoje, pastebėtas 1990 metais. Lietuvos teritoriniuose vandenyse - 2002 metais. Manoma, kad atkeliavo su laivų balastiniais vandenimis. Spartus juodažiočio grundalo plitimas Baltijos jūroje sumažino midijų gausumą, kas gali sumažinti vandens kokybę, suintensyvinti eutrofikacijos reiškinius.
Juodažiotis grundalas tapo dominuojančia dugnine žuvų rūšimi priekrantėje, todėl konkuruoja su plekšnėmis. Mokslininkai akcentuoja, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai.
Nuodėgulinis grundalas
Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii), žinomas kaip „rotanas“, gyvena sekliuose telkiniuose (tik vidaus vandenyse). Lietuvoje sutinkamas jau apie 40 metų. Nuodėguliniai grundalai pirmą kartą aptikti 1985 metais kūdrose prie Lentvario.
Atsparūs deguonies trūkumui ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, išgyvena žiemą iki pat dugno įšąlančiuose, o vasarą išdžiūstančiuose vandens telkiniuose. Nuodėguliniams grundalams įsikūrus tokiuose vandens telkiniuose, sugeba išgyventi tik sidabriniai karosai (didelis vislumas) ir saulažuvės (gebėjimas būriuotis). Mokslininkai, vykdydami nuodėgulinių grundalų tyrimus, nustatė visuose telkiniuose kanibalizmo atvejus - didesni nuodėguliniai grundalai maitinasi mažesniais savo rūšies atstovais.
Kaspijinis upinis grundalas
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai plinta kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis). Tai dar viena invazinė žuvų rūšis, į Lietuvą atkeliavusi iš Ponto-Kaspijos regiono. Pavieniai kaspijiniai upiniai grundalai pirmą kartą Lietuvoje pastebėti 2014 metais Neries upės aukštupyje. Šiuo metu upinių grundalų populiacija labai gausi visoje Neryje bei Nemune, ši rūšis plinta daugelyje Nemuno intakų. Kaspijiniai upiniai grundalai konkuruoja su vietinėmis žuvų rūšimis (gružliais, kūjagalviais, šližiais) dėl maisto bei slėptuvių.
Rytinis gružlelis
Rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva) natūraliai gyvena Amūro upės baseine, Korėjos, Japonijos, Kinijos vidaus vandenyse. Į Lietuvos Lazdijų rajone esantį Dunojaus ežerą atsitiktinai apsigyveno 1963 metais, introdukuotas įvairiuose Europos ir Azijos ežeruose. Aptinkamas įvairiose buveinėse, gausiausiai - negiliuose kanaluose, tvenkiniuose ir mažuose ežerėliuose. Rūpinimasis palikuoniais (patinai saugo ikrelius) sąlygoja didesnį individų skaitlingumą, populiacijos atsinaujinimą ir išlikimą.
Kova su invazinėmis rūšimis
Lietuvos ir ES mokslininkai siekia sukurti veiksmingą prevencijos priemonių sistemą, kurios tikslas - sumažinti invazinės rūšies gausumą ir tolesnį plitimą. Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką.
Siekiant mažinti šių žuvų populiacijas, skatinama neribota jų žvejyba, įvairūs negyvų invazinių rūšių individų naudojimo būdai. Taip pat skatinamas ir negyvos žuvies naudojimas, tai galėtų būti niša ir verslui - juk galima galvoti apie, sakykime, naminių gyvūnų pašarus ar ieškoti kitų būdų.
Siekiant sumažinti invazinių augalų ir gyvūnų poveikį saugomose teritorijose esančioms gamtinėms vertybėms, įgyvendintas projektas kurio metu buvo reguliuojama nuodėgulinių grundalų gausa. Pavyzdžiui, į vandens telkinius buvo leidžiamos plėšrios žuvys - lydekos, ešeriai, kurių maistas ir yra nuodėguliniai grundalai; didinamas deguonies kiekis vandenyje žiemą ir grundalai gaudomi aktyvios žūklės priemonėmis.
Ežerinė rainė
Ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus) - karpžuvių žuvis, paplitusi Eurazijoje. Ežerinė rainė yra trumpaamžė (gyvena iki 6 metų) smulki žuvis (užauga iki 13 cm). Kūnas išmargintas smulkiomis juodomis ar rudomis dėmėmis. Ežerinei rainei būdingas didelis morfologinis kintamumas. Ežerinės rainės gyvena priedugniniame ežerėlių sluoksnyje. Žiemą užsirausia giliai į dumblą ir įminga. Minta smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, taip pat ėda ir kitų žuvų ikrus. Neršia gegužės - birželio mėn., kai vandens temperatūra 9-11 °C. Neršia porcijomis (3-4 kartus), vislumas - 19-26 tūkst. ikrelių.
Lietuvoje ežerinė rainė aptikta ežerėlyje netoli Alytaus. Kadangi mūsų šalyje aptiktos tik viename ežerėlyje, jos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Karpių žvejyba
Lietuvoje populiarėja didžiųjų laukinių karpių žūklė laukiniuose ežeruose. Karpius reikėtų skirstyti į 4 svorio kategorijas:
- Iki 3 kg svorio karpiukai.
- 3-8 kg svorio karpiai.
- 8-12 kg svorio karpiai.
- Daugiau nei 12 kg svorio karpiai.
Šiltesnė žiema, tuo lengviau karpiai peržiemoja, tuo didesni gali užaugti. Mažuose, sekliuose, nepratekančiuose ežeruose labai dideli karpiai neužauga - didžiausi tik iki 12-14 kilogramų svorio, o didžioji dauguma sveria iki 8-10 kilogramų. Labai didelis karpių kiekis ežere nualina jo mitybinę bazę ir pačios žuvys pradeda skursti.
Ežerų tipai ir karpių gyvensena
Ežerus galima skirstyti į kelis tipus pagal karpių gyvenseną:
- Užtvankos.
- Vidutinio dydžio ežerai iki 200 hektarų.
- Maži ežerai iki 100 hektarų dydžio.
Užtvankos labiausiai tinka karpiams gyventi, tačiau ne visuomet lengviausia juos čia sužvejoti. Įvairūs moliuskai - pats tinkamiausias proteininis natūralus karpių maistas, ypač vasarą. Todėl karpiai užtvankose renkasi pirmiausiai moliuskus ir tik gerai ištyrus, kur karpiai renka moliuskus, verta pradėti ten intensyviai jaukinti karpiams skirtu jauku. Tuomet didesnė tikimybė, kad karpiai susidomės baltyminiu kukuliu.
Piranijų įleidimas į ežerus
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas teigė, kad plėšriųjų žuvų įleidimas į vandens telkinius padėtų sumažinti invazinių žuvų ir vėžių skaičių. Anot jo, to reikia, nes invazinės rūšys vietinėms rūšims daro labai didelę žalą. Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti eksperimentą, kurio metu piranijos bus prileistos į du Aukštaitijos regiono ežerus. Aplink ežerus bus pastatyti įspėjamieji ženklai, kad maudytis vandens telkinyje draudžiama.
Plėšriosios žuvys yra įleidžiamos ir dabar. Dabar yra leidžiamos lydekos - plėšriosios žuvys. Jos padeda naikinti invazines rūšis. Problema yra tik ta, kad plėšriosios žuvys sunkiai išgyvena mažuose vandens telkiniuose.