Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikam ir ekologiškam maistui, todėl natūraliai kyla klausimas apie galimybes auginti įvairias daržoves, įskaitant ir saldžiąsias bulves, Lietuvoje. Tačiau, kalbant apie žemės ūkį, neišvengiamai susiduriame su GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) problematika.

GMO situacija Lietuvoje ir pasaulyje

Šiandien mes naudojame begalę produktų tiek žmonių maistui, tiek gyvulių pašarui su GMO, todėl teigti, kad Lietuvoje visiškai nėra GMO - neteisybė.

Neseniai įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria valstybėms narėms leidžiama pačioms spręsti dėl GM augalų auginimo savo teritorijoje. Apie 40 stiprios ekonomikos pasaulio šalių jau augina GMO.

Jei Lietuva laikytųsi pozicijos neauginti GM augalų, o kaimyninės šalys imtų juos auginti, tai būtų tragedija Lietuvos žemdirbiams ir visai žemdirbystės šakai. Jau dabar dėl netoliaregiškos kai kurių politikų ir mokslininkų nuomonės patiriame nuostolių - juk produkcijos rinka viena ir kainos joje vienodos visiems.

Galima sutikti su kategoriška nuomone, kad reikia visiškai atsiriboti nuo genetiškai modifikuotų augalų, tačiau tada reikėtų taikyti visą kompleksą priemonių - ne tik neauginti, bet ir neįsivežti GMO produktų. Jei patys neauginsime, bet importuoti leisime, tai mes tikrai būsime „žali" - ne gerąja šio žodžio prasme, o ta kita, blogąja - kitaip tariant, nesusigaudantys situacijoje. Mūsų žemdirbiai atsidurs nelygiose konkurencinėse sąlygose.

Štai pasaulyje išpurškiami didžiuliai kiekiai chemikalų kovai su augalų kenkėjais ir ligomis, kurie yra labai kenksmingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Atitinkamos genetinės modifikacijos augalai gali turėti toksiną, nuo kurio žūva augalo kenkėjai ir taip mažinamas chemikalų poreikis. Dėl to visuomenė ir dalijasi į dvi priešingas grupes, kur vieni priešinasi, o kiti palaiko GMO.

Reikia pažymėti, kad ES, taip pat ir Lietuvoje, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, mokslininkai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, negu vertinant tradicinį maistą.

Argumentai už ir prieš GMO auginimą

Argumentai už GMO auginimą:

• Mažesnė produkcijos savikaina.
• Didesnis derlius.
• Mažesnis pesticidų poreikis.

Argumentai prieš GMO auginimą:

• Galimas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai.
• Rizika prarasti bioįvairovę.
• Žemdirbių priklausomybė nuo sėklų tiekėjų.

Ekologinis ūkininkavimas ir jo perspektyvos

Pradėjus Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus, Lietuva nebebus „švari" nuo GMO, o kaip žinia, mūsų žemės ūkis orientuotas į ekologiškos produkcijos auginimą, į saugaus maisto gamybą.

Lietuva - žalia, su švariais vandenimis ir mažėjančia populiacija šalis, sugebanti prisiauginti pakankamai saugių ir kokybiškų maisto produktų. Turime neblogas sąlygas vystyti tausojamąją ir ekologinę žemdirbystę bei bitininkystę, kurios nesuderinamos su GMO.

Svarbu turėti valstybinį požiūrį į šios problemos sprendimą.

Ekologinio ūkininkavimo privalumai:

• Sveikesni ir kokybiškesni produktai.
• Aplinkos apsauga.
• Bioįvairovės išsaugojimas.
• Tvarus ūkininkavimas.

Alternatyvūs mitybos sprendimai

Auginant saldžiąsias bulves ir kitas daržoves savo reikmėms, galima kontroliuoti jų auginimo būdą ir išvengti GMO. Be to, galima rinktis ekologiškus produktus iš patikimų ūkininkų.

Štai keletas idėjų, kaip įvairinti mitybą naudojant natūralius produktus:

• Pusryčiams: virto kiaušinio trynys sutrintas su avokadu, košės su ryžių ar avižų pienu.
• Priešpiečiams: kokteiliai su bananais, špinatais, obuoliais ir uogomis.
• Pavakariams: daržovių užtepėlės ant ruginės duonos.
• Vakarienei: grikių košė.

Svarbu vengti daržovienes saldinti cukrumi.

Na pirktinese darzovienese tai nemaciau kad butu nei cukraus, nei druskos, tai jas naudoju kai kazkur isvaziuojam.

---