Titas Masiulis - Lietuvos laisvės gynėjas, viena iš 1991 m. sausio 13-osios aukų. Jis žuvo per Sovietų Sąjungos karinę agresiją prieš atkurtą Lietuvos valstybę. 1991 m. sausio 13-osios naktį, gindamas Televizijos bokštą Vilniuje, buvo nušautas. Jam buvo 28-eri.

Šeima ir Jaunystė

Titas Masiulis gimė 1962 m. vasario 6 d. Kaune, Vitalijos ir Povilo Masiulių šeimoje. Deja, tėvas nespėjo išvysti gimusio sūnaus - 1961 m. vasarą nuskendo Baltijos jūroje. Našle likusi mama, vėliau ištekėjo už Juozo Krivicko, šeimoje augo keturi vaikai.

Įsimintina ir Tito Masiulio senelių iš mamos pusės - Adomo ir Bronislavos Gecevičių istorija. 1943 m. jie priglaudė ir išgelbėjo viena žydų mergaite, tais pačiais metais padėjo vienam žydų berniukui. Bronislava ir Adomas Gecevičiai buvo apdovanoti Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. „Yad Vashem“ institutas Izraelyje Bronislavai Gecevičienei buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardą. Jos pavardė yra iškalta akmens sienoje Jeruzalėje šalia kitų Pasaulio tautų teisuolių vardų.

1963 m. vasarą Titas Masiulis pradėjo lankyti Kauno vaikų darželį Nr. 50 (dabar - Kauno lopšelis-darželis „Obelėlė“). 1969-1977 m. lankė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą (dabar - Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla). Mokykloje lankė baseiną, šokių būrelį, šoko „Rasos“ ansamblyje, domėjosi mechanika, fotografija. Mėgo eksperimentuoti, keliauti.

Studijos ir Darbas

1977 m., baigęs aštuonias klases, įstojo į Kauno politechnikumą (dabar -Kauno technikos kolegija), studijavo civilinę ir pramoninę statybą. 1981 m. baigė pramoninės ir civilinės statybos kursą, įgijo techniko-statybininko kvalifikaciją. 1981 m. balandžio mėn. buvo paskirtas dirbti į Gražiškių miestelį, Vilkaviškio rajone.

Karinė Tarnyba ir Grįžimas į Lietuvą

1981 m. gegužę buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą Sovietų Sąjungos kariuomenėje, kariniame laivyne. Pusmetį mokėsi jūreivystės mokykloje, vėliau tarnavo radistu Baltijos ir Juodosios jūros laivynuose. 1984 m. vasarą baigė tarnybą sovietiniame laivyne. 1984 m. grįžęs į Lietuvą dirbo statybininku, Kauno rajono kolūkio „Pirmūnas“ statybos brigadoje.

Visuomeninė Veikla

1987-1988 m. įsitraukė į Kauno turistų klubo veiklą, dalyvavo žygyje į Fanų kalnus (Tadžikija). 1987-1990 m. keliavo po kalnus pietinėje Europoje ir Azijoje, aplankė įžymias Lietuvos vietas. 1988-1989 m. aktyviai dalyvavo Sąjūdžio organizuojamuose mitinguose, pilietinėse akcijose. 1988 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo ekologiniame protesto žygyje Tilžėje (Rusijos Federacija), o 1989 m. rugpjūčio viduryje piketavo prieš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybas, piketavo prie statomo karinio objekto Piliuonoje, Kauno rajone. 1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo „Baltijos kelyje“. 1989 m. protestuodamas prieš sovietų okupaciją grąžino karinį bilietą, o su devyniais bendraminčiais oficialiai atsisakė Sovietų Sąjungos pilietybės. 1990 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo akcijoje „Europos kelias“.

Žūtis 1991 m. Sausio 13-ąją

1991 m. sausio 10-12d. su šeimos nariais budėjo Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 1991 m. sausio 12-13 d., šeimos nariams išvykus į Kauną, liko su draugais budėti prie Televizijos bokšto. 1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų desantininkų buvo nušautas prie Televizijos bokšto.

Laidotuvės ir Atminimo Įamžinimas

1991 m. sausio 14 d. kartu su kitomis aukomis, buvo pašarvotas Sporto rūmuose Vilniuje. 1991 m. sausio 16 d. atsisveikinimas vyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Šv. Mišias už Titą Masiulį ir visus žuvusiuosius aukojo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Tą pačią dieną buvo palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Atminimo lentelė, įrengta Tito Masiulio žūties vietoje minint pirmąsias Laisvės gynėjų dienos metines Vilnius, 1992 m. sausio 12 d.

Apdovanojimai

• 1991 m. sausio 15 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Titas Masiulis (po mirties) buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas).
• 1992 m. sausio 9 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Titas Masiulis (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
• 2000 m. Titas Masiulis apdovanotas (po mirties) Lietuvos radijo ir televizijos komiteto medaliu.
• 2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Titas Masiulis apdovanotas (po mirties) I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

Atminimo Įamžinimas

• 1991 m. vasario 12 d. Kauno miesto mero potvarkiu vienai Petrašiūnų gatvei Kauno mieste buvo suteiktas Tito Masiulio vardas.
• Tito Masiulio vardas suteiktas ir gatvei Piliuonos gyvenvietėje, Kauno rajone.
• 1992 m. Tito Masiulio žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas.
• 1993 m. spalio 24 d. Tito Masiulio atminimui Kaune skverelyje prie Neries krantinės ir Demokratų gatvės buvo pastatytas tautodailininko Viktoro Žilinsko ir architekto Lino Tuleikio sukurtas koplytstulpis.
• 1996 m. Kauno moksleivių techninės kūrybos ir darbo centras reorganizuotas ir pavadintas Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla.
• 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos kieme (Demokratų g. 36, Kaunas), kurioje mokėsi Titas Masiulis, buvo pastatytas paminklas.
• Tito Masiulio atminimui pasodintas ąžuoliukas Žalgirio pergalės parke, Kauno rajone.

1991 Metų Liudijimai Apie Titą Masiulį

„Visa, ką jūs skaitysite - tėvelių žodžiai, užrašyti praėjus vos keliolikai parų po sūnaus Tito Masiulio mirties. - Pavadinau jį Titu. Titas - tai balandis. Taikos simbolis, - sako tėvas. - Jis toks ir buvo. Ne priešgina. Mylėjo kiekvieną gamtos sutvėrimą.

Dešimties metų jau padėdavo mašiną remontuoti. Namuose - konstruodavo, klijuodavo. Jo modeliai veikdavo. Nusipirkęs kokį daiktą, išardydavo, kad suprastų, kaip viskas padaryta. Meistrai atsisakė, o jis fotoaparatą pataisė. Buvo ir elektroninį laikrodį pasidirbęs. Sakau: kam jį darai, nusipirkti galima. “Pasidaryti pačiam - įdomiau”, - atsakė.

Baigęs aštuonias klases, įstojo į Kauno politechnikumą. Studijavo civilinę ir pramonės statybą. Pats kartais nespėdavo, o draugams padėti laiko surasdavo. Nors jų daug neturėjo. Namuose buvo trys sesės. Važiuodavo su jomis į kaimą. O kaimas Titui - šventovė.

Tarnavo laivyne radistu. Pusmetį netoli Leningrado, vėliau - Sevastopolyje. Buvo jūreivių sumuštas.

- Gražius laiškus rašydavo, - guodžiasi motina. - Buvau surinkusi, surišusi juos kaspinėliu. Sunaikino. Prieštaravau, o jis: „Aš grįžau, - atsakė, - kam tau, mama, tie laiškai, jei pats grįžau“.

Audros metu, kada nebuvo galima įplaukti uostan, laive baigėsi duona, gėlas vanduo. Kapitonas atkišo Titui duonos kepimo receptą ir pasakė: „Ty litovec, ty sumeješ“.

- Dėl politikos pasiginčydavo. Aš už laisvą rinką, - aiškindavo, - tik ji išgelbės Lietuvą.

Dar 1988 vasario 16-ąją matė, kaip milicininkai mušė žmones. Piktinosi. Važiuodavom į mitingus. Baltijos kelias... Europos kelias.

- Tos nelemtos savaitės ketvirtadienį pernakt budėjom prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, - vėl įsijungia pokalbin tėvas. - Atvykom šeštadienį. Lyg ramu buvo. Titas siūlė grįžti į Kauną. Vėliau persigalvojo: „Tėte, važiuokit namo, o aš su draugais prie televizijos bokšto nulėksiu“.

- Aš tą naktį sirgau. Žiūrėjau televizorių. Klūpojau, meldžiausi. Paryčiui grįžo namiškiai. Besikalbant paskambino iš Vilniaus: sūnaus krūtinėje - šautinė žaizda. Padėtis beviltiška...

- Karste gulėjo gražus kaip karalaitis. Tik nedarykit Tito didvyriu, jis buvo be galo paprastas, - paprašė mama.“

---