Arbata nuo seno laikoma naudinga augalams. Užpilo sudėtyje yra mikroelementų, kurie padeda gėlėms geriau augti, žydėti ir vesti vaisius. Ekspertų teigimu, kambarinius augalus arbata laistyti reikėtų reguliariai.

Arbatos Privalumai Gėlėms

Arbatoje yra ir kitų mikroelementų, tačiau jų gana nedaug, todėl jie praktiškai neturi įtakos augalams. Tačiau verta atsižvelgti ir į tai, kad ne visoms gėlėms reikia tokio maitinimo. Pirmiausia nustatykite dirvožemio rūgštingumo lygį ir augalo poreikius. magnio - jis yra chlorofilo dalis, t. y.

Kaip Teisingai Naudoti Arbatą Gėlėms

Kad nuoviras atneštų naudos, o ne žalos, jis turi būti naudojamas teisingai. Arbata turi būti gryna, t. y. į arbatą nereikėtų dėti cukraus, jis skatina grybelio susidarymą, traukia skruzdes ir muses. Arbata nėra vanduo, todėl nereikia kasdien ja laistyti augalų.

Kad vazone su augalu neliktų vabalų, kaip trąšą galite naudoti džiovintą arbatos nuovirą. Jei nuovirą naudosite kaip mulčią, jo reikėtų truputį pabarstyti ant žemės. Užpilas kaip trąša naudingas ne visiems augalams.

Pagrindinis šio tręšimo būdo privalumas - prieinamumas. galima naudoti ne tik kaip trąšą, bet ir kaip mulčią ar drenažą - persodindami augalus būtinai įpilkite arbatos į dirvą. Vis dėlto yra ir tam tikrų trūkumų, susijusių su kambariniams augalams skirtu nuoviru. Visų pirma, arbatą reikia naudoti labai atsargiai, kad nebūtų pertekliaus.

Kambarinių Gėlių Priežiūra Rudenį

Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, kambariniams augalams reikia visiškai kitokios priežiūros nei vasarą. „Parduotuvėse įsigytas vazonines gėles reikėtų laistyti ne pilant vandenį iš viršaus, bet panardinant vazonėlį į vandenį, kaip jos įpratusios šiltnamiuose“, - sako Indrė Šakytė, Šiaulių universiteto Botanikos sodo vyresnioji gėlininkystės specialistė.

Pasak gėlininkystės specialistės I. Šakytės, viena iš gėlės mirties priežasčių gali būti tai, kad transportuojamas augalas turėjo iškęsti daug skersvėjų, temperatūros svyravimų. Kita priežastis - neteisingas augalo laistymas. Šiltnamiuose masiškai auginamos gėlės būna laistomos iš apačios, tad jos neužsiaugina paviršinių šaknų.

Gėlę pradėjus laistyti iš viršaus, vazono apačioje susiformavusios šaknys gauna nepakankamai vandens, todėl gėlė ir sunyksta. Specialistė parduotuvėje įsigytos gėlės vazoną rekomenduoja panardinti į vandenį, palaukti, kol vanduo įsigers ir ištraukti. Žinoma, svarbu gėlės neperlaistyti. Tai ypač aktualu rudenį, kai augalai ruošiasi poilsiui ir drėgmė jiems gali pakenkti.

Jei atvėsus orams augalas gausiai laistomas, yra skatinamas jo augimas, bet šviesos sparčiai augti yra per mažai, todėl augalas ima skursti, jį puola pelėsis, ruduoja ir krenta lapai. I. Šakytė sako, kad rudenį Botanikos sode auginamoms vazoninėms gėlėms naudojamos trąšos, kuriose gausiau fosforo.

Anot gėlininkės, jei vasarą augalas augo prastai ir, akivaizdu, kad vazonėlis yra per mažas, rudenį augalą rekomenduojama persodinti. Paprastai žmonės žemių mišinį įsigyja specializuotose parduotuvėse, o Botanikos sodo darbuotojai pasidaro specialių mišinių. Žinoma, persodinant gėlę būtinai reikia vazono dugne padaryti drenažą.

Pradėjus šildyti namus, augalai ima kentėti nuo radiatorių šilumos ir nuo langų sklindančio šalčio. Gėles geriau patraukti toliau nuo stiklo, vėdinant kambarius, gėles išnešti į patalpą, kur nebūtų skersvėjų. Pasak I. Šakytės, jei augalą užpuola amarai, kankina pelėsis, jį reikėtų atskirti nuo kitų gėlių ir gydyti priemonėmis, įsigytomis specializuotose parduotuvėse.

Šiaulietė gėlininkė Irena rudenį kambarinių augalų niekada netręšia arba tręšia tik kartą per mėnesį ir tik tomis trąšomis, kuriose mažai azoto. Trąšas lieja ištirpdytas šiltame vandenyje, nes laistant šaltu gali pradėti pūti šaknys, paruduoti lapų kraštai.

Rudenį, dažniau negu vasarą, nuo augalų reikia valyti dulkes. Taip lapai galės geriau sugerti saulės šviesą ir drėgmę. Nuo pūkuotų lapų dulkes Irena pataria nubraukti minkštu sausu šepetėliu. Dideli lapai valomi kempine, o augalus su smulkiais lapais galima įstatyti į vonią ir nupurkšti purkštuvu.

Kambarinės gėlės auga geriau, jei kartais į žemę būna įmaišoma arbatžolių. „Naudinga gėles kartais palaistyti šalta arbata. Kambarinėms gėlėms itin tinka atšaldytas vanduo, kuriame virė kiaušiniai. Kai kurie gėlininkai tiesiog į vazono žemę įkasa kiaušinį.

Arbatžolės Pomidorams

Kasdien geriamos žolelių arbatos likučiai dažnai keliauja į kriauklę, nors galėtų - tiesiai į daržą. Ypač jei tai arbatžolė pomidorams. Jiems reikia ne tik maisto, bet ir švelnaus paskatinimo augti, žydėti, stiprinti imunitetą.

Pavyzdžiui, ramunėlės pasižymi švelniu priešgrybeliniu poveikiu, mažina augalų stresą ir stiprina jų natūralų atsparumą. Dar viena puiki pasirinktis - dilgėlių arbatžolės. Norint pamaitinti pomidorus natūraliai, nereikia nei chemikalų, nei sudėtingų receptų. Užtenka kelių saujų džiovintų ar šviežių žolelių, šiek tiek šilto vandens ir kantrybės.

Arbatžolę galima naudoti dviem būdais: kaip užpilą arba kaip skystą trąšą laistymui. Kad pomidorai žydėtų be perstojo, svarbu ne tik kuo juos tręši, bet ir kada tai darai. Idealu būtų naudoti arbatžolę kartą per savaitę - tiek laistant, tiek purškiant ant lapų.

Komposto Arbata

Komposto arbatėlės paskirtis kitokia nei įprastų arbatžolių gėrimo - ji naudojama augalams laistyti ar purkšti. Dėl naudingų medžiagų ir mikroorganizmų tokia arbata tikrai verta pritaikyti sodo ūkyje, o ją ir pasigaminti namų sąlygomis galima labai paprastai.

Trumpai tariant, komposto arbata gaunama kaip ir bet koks kitas arbatos gėrimas. Šiuo atveju - tai vandenyje išmirkytas kompostas, panašiai, kaip išmirkant vandenyje žoleles arba arbatžoles. Į šiltą vandenį įbėrus šiek tiek komposto ir leidžiant jam pakankamai ilgai išmirkti, pradeda išsiskirti naudingi mikroorganizmai, ištirpsta šiek tiek komposto maistinių medžiagų.

Ekstrakte ištirpę mineralai ir kitos gerosios medžiagos suteikia didžiulės naudos ir augalams, ir dirvožemiui. Augalų laistymas komposto arbata atlieka šiuos pageidautinus veiksmus:

• gerina dirvožemio sveikatą ir struktūrą, nes arbata dirvą papildo visomis mikroorganizmų grupėmis - bakterijomis, grybais, pirmuonimis, nematodais;
• pagerina dirvožemio vandens sulaikymą, todėl sumažėja dažno laistymo poreikis;
• padeda išpurenti molingą dirvožemį, kad galėtų judėti oras ir vanduo, o smėlingame dirvožemyje padeda sulaikyti vandenį ir maistingąsias medžiagas;
• skatina augalų šaknų augimą;
• suteikia lapams naudingų mikrobų (kai purškiama per lapus).

Komposto Arbatos Ruošimo Būdai

Receptų yra daug ir įvairių, bet iš esmės taikomi du komposto arbatos ruošimo būdai: paprastu būdu (be aeracijos) ir papildomai prisotinant deguonimi (aeruojant). Pirmasis būdas nereikalauja įrangos, bet ekstraktui susidaryti reikia laiko. Žymiai sutrumpinti komposto arbatos paruošimo laiką padeda prisotinimas oru, bet šio būdo metu reikia panaudoti specialius prietaisus.

1 Būdas: Paprastas Būdas (Be Aeracijos)

Paprastam (be aeracijos) komposto arbatos ekstraktui pasigaminti jums reikės:

• didelio indo;
• sietelio, tinklelio, marlės ar kito audinio;
• 10 l švaraus (geriausia distiliuoto ar lietaus) vandens;
• 0,3 kibiro (apie 2,5-3 kg) „subrendusio“ komposto.

Ruošimas: Į kibirą įdėję komposto, užpilkite jį šiltu vandeniu ir labai gerai išmaišykite. Tokį mišinį reikia palikti nusistovėti ir išmirkti 5 dienoms, kasdien kelis kartus per dieną gerai išmaišant. Praėjus terminui, šį tirpalą paprasčiausiai perfiltruokite per marlę, tankų audinį ar sietelį. Panaudotą kompostą grąžinkite atgal į komposto krūvą, o paruoštą skystį naudokite pagal poreikį.

2 Būdas: Su Aeracija

Jeigu gaminate tokią pačią arbatėlę, bet komposto išmirkimo trukmę norite sumažinti iki 2 dienų, tai pasitelkite akvariumuose naudojamą vandens pompą. Paprasčiau į paruoštą tirpalą įdėkite pompą ir palikite ją burbuliuotis.

Tirpalo prisotinimas oru padeda daugintis geriesiems mikrobams, todėl jų skaičių gauname žymiai didesnį, nei neaeruojant. Kita vertus, tik išėmus vandens pompą, tokį tirpalą privaloma iš karto sunaudoti, nes pastovėjusioje arbatoje mikrobai greitai žūva.

Komposto Arbatos Naudojimas

Komposto arbatą galima naudoti dviem būdais: laistyti augalus pilant jos į dirvą arba purkšti ant augalų lapų. Laistant dirvą maistinės medžiagos patenka tiesiai į šaknis, o tai padeda augalui augti, todėl šį procesą atlikite maždaug 1 kartą per 2 savaites užpildami 1 litru arbatos kiekvienam augalui. Kitas arbatos panaudojimas - užpurškimas ant lapų, kuris padeda slopinti ligų ir kenkėjų atsiradimą bei plitimą. Tokiam tikslui šios arbatos panaudokite kartą per savaitę, o kiekis turėtų būti toks, kad būtų apipurkšta mažiausiai 75 proc. augalo.

Kitos Natūralios Trąšos

• Vandenilio peroksidas
• Dilgėlių gira
• Bananų žievės
• Kavos tirščiai
• Bulvių nuoviras
• Gintaro rūgštis
• Akvariumo vanduo
• Arbatžolės
• Cukrus
• Mielės
• Svogūnų lukštai
• Kalio permanganatas
• Pelenai
• Citrusinių vaisių žievės

Vaistinės Ramunėlės

Vaistinės ramunės yra gana didelę supirkimo ir galutinio produkto pardavimo kainą turinti žaliava, o kaip augalai jos nereiklios priežiūrai, duoda gana nemažą (apie 0,5-1,2 t/ha sausų graižų) derlių. Kombainu surinktų ramunėlių žiedų supirkimo kaina yra mažesnė, tačiau ją kompensuoja ir mažesnės surinkimo bei perdirbimo išlaidos.

Ramunėlėms auginti geriausia tinka humusingos, neutralios arba rugščios lengvo priemolio ir priesmėlio dirvos. Šie augalai mėgsta saulėtą vietą. Geriausi priešsėliai - žieminiai javai arba kaupiamieji. Ramunėlės nemėgsta piktžolėtos dirvos, todėl prieš sėją reikėtų gerai įdirbti dirvą.

---