Su šaukštu aplink pasaulį

Dar pavasarį Rima taktiškai pasiteiravo, kaip čia nutiko, kad tarp mano tinklaraštyje paskelbtų klasikinių receptų ji nerandanti švediškų kukulių. Aš atsakiau, jog švediškus kukulius gaminu, bet tik rudeniop, kai ateina bruknių rinkimo metas. Bet miškuose nunokus bruknėms, buvau užsiėmusi kitais darbais. O paskui prasidėjo. Jurgita pareiškė, jog jos šeimoje švediški kukuliai - šio sezono hitas. Aušra iš Vaikų ir vanilės įdėjo nuostabiai atrodančių švediškų kukulių receptą. Ne per seniausia atrastoje jaukioje ir informatyvioje knygoje Very Swedish akys vėlgi pirmiausia užkliuvo už švediškų kukulių (besidomintiems: knygoje yra ne tik receptų, bet ir keli ilgi straipsniai apie Švedijos regioninę virtuvę). Tada supratau, kad jau pats laikas paskelbti apie juos ir savąjį įrašą. Tiesa, dabar pagamintus švediškus kukulius vis tiek teko valgyti su šaldytomis uogomis. Laimei, bruknės šaldymo ne itin bijo.

Apie bruknes aš čia ne veltui. Mat iš esmės švediški kukuliai yra tie patys mums gerai pažįstami kotletai, tik kitokio dydžio ir formos, be to, valgomi su bruknėmis. Tikrai. Į klasikinių kukulių sudėtį neįeina jokie egzotiški ingredientai, išskyrus nebent kvepiančiuosius pipirus, nors pastarieji irgi privalomi tik Kalėdų laikotarpiu. Kai kas į kukulius papildomai deda, pavyzdžiui, kardamono ar šaukštą medaus, bet tai daugiau atskirų šeimų, o ne visuotinė tradicija. Kukuliams naudojama mėsa irgi mus įprasta - dažniausia tai perpus maišyta kiauliena ir jautiena, nors galima rasti receptų, kur siūloma įmaišyti, tarkime, veršienos. Pastebima tendencija, kad kuo šiauriau, tuo liesesni kukuliai gaminami, tuo tarpu Švedijos pietuose į kukulius kiaulienos dedama daugiausia, tad jie būna riebiausi. Tačiau šiais laikais kukulių sudėtis - labiau asmeninio pasirinkimo, o ne geografinių koordinačių reikalas. Kur kas svarbiau, kad mėsa būtų šviežia ir kokybiška. Ją, žinoma, geriausia būtų susimalti patiems, kad tiksliai žinotumėte, ką valgote. Beje, Švedijoje kukuliai išpopuliarėjo apie XVIII a. vidurį, t.y. tuomet, kai buvo išrasta mėsmalė, per trumpą laiką atsiradusi kone kiekvienos švedų šeimos namuose. Ji, gaminant kukulius, idealiu atveju turėtų būti naudojama ir dabar.

Daugiau pietų receptų

• Kepti ryžiai su kiaušiniu
• Skanios salotos su vištiena (be majonezo ir salierų)
• Paprastos avokado salotos su kaušiniu
• Sveiki sumuštiniai su lašiša
• Sveika vištiena kinietiškai
• Spagečiai su sezamų padažu ir vištiena
• Tobula lašiša orkaitėje su medaus glaistu

Jeigu patiko šie mėsos kukuliai, nepamirškite palikti teigiamo atsiliepimo! Labai įdomu sužinoti apie jūsų patirtį, išbandant šį receptą.

Švediški mėsos kukuliai

Vis tik, tikriausiai daugelis sutiktų su keliais bendrumais tarp visų tų šiek tiek skirtingų receptų:

• Švediški kukuliai yra mažesni, kur kas mažesni už itališkus, – maždaug graikinio riešuto dydžio.
• Dažniausiai kukuliams yra naudojama malta kiauliena ir jautiena.
• Kukuliai yra pagardinami smulkiai kapotais svogūnais, įvairiais pipirais (juodaisias, baltaisiais, kvapiaisiais) pietų Švedijoje – ir kapotais šviežiais krapais!
• Patiekiami su tamsiu gravy padažu, bruknėmis, bulvėmis (priklausomai nuo regiono – virtomis arba bulvių koše), taip pat priklausomai nuo regiono – su šviežiais žalumynais arba su plonytėmis riekelėmis supjaustytais pamarinuotais traškiais agurkais (pressgurka).

PATARIMAI IR PASTEBĖJIMAI

KOKIĄ MĖSĄ NAUDOTI? Dažniausiai švediškiems mėsos kukuliams yra naudojama malta jautiena ir kiauliena. Tačiau lygiai taip pat galite naudoti vien jautieną (tuomet kukuliai bus tvirtesni, mažiau sultingi) arba vien kiaulieną (tuomet kukuliai bus riebesni, sultingesni).

KUKULIŲ DYDIS. Švediški kukuliai išsiskiria savo dydžiu – yra gerokai mažesni už itališkus, maždaug 2,5 cm skersmens, graikinio riešuto dydžio. Tokio dydžio kukuliai puikiai iškepa keptuvėje, jų nereikia papildomai troškinti, kad perkeptų ir viduje.

KUKULIŲ FORMAVIMAS. Tvirčiausius, gražiausius ir taisyklingiausios formos kukulius suformuosite tarp drėgnų delnų – vis pavilgykite juos vandenyje ir formuokite vieną po kito, tiesiog sukdami mėsos gabalėlį tarp delnų.

KEPIMAS. Jei Jūsų keptuvė nėra išskirtinai didelė, verčiau kepkite kukulius per kelis kartus, dalimis. Jei kukulių keptuvėje bus per daug, bus sudėtinga juos gražiai apskrudinti, nes jie tiesiog troškinsis mėsos išskirtuose riebaluose vietoje to, kad gražiai rustų. Taip pat – kepdami nepamirškite kukulių dažnai vartyti ir kepti vis iš kitos pusės, kad jie apkeptų tolygiai ir būtų kuo apvalesnės formos, o ne plokšti lyg kotletukai.

LIKUČIAI. Juos galite laikyti sandariame indelyje, šaldytuve iki 3-4 dienų. Pašildykite mikrobangų krosnelėje ar keptuvėje. Padažas bus stipriai sutirštėjęs, todėl prieš šildydami galite įpilti papildomą šlakelį vandens ar sultinio, kad šiek tiek jį praskiestumėte.

Kaip pagaminti mėsos kukulius?

Iš anksto įjunkite orkaitę, pasirenkant iš viršaus ir apačios režimą, ir palikite ją kaitintis iki 200°C temperatūros. Ištrauktą skardą padenkite kepimo popieriumi arba folija, užpurškite arba apšlakstykite šiek tiek alyvuogių aliejaus ir palikite netoli savęs. Tuomet, kol orkaitė kaitinasi, atlikite 1–2 žingsnius.

2 žingsnis. Švariomis rankomis tešlą gerai išminkykite.

3 žingsnis. Formuokite kukulius, kol sunaudosite visą tešlą (apie 30 gramų svorio, jeigu mažesnius ir apie 40 gramų, jei didesnius).

Jeigu tešla labai limpa prie rankų, prieš pradedant formuoti mėsos kukulius, sudrėkinkite rankas.

4 žingsnis. Perkelkite skardą į įkaitintą orkaitę ir kepkite 25–30 minučių, kol mėsos kukuliai pilnai sutvirtės ir gerai apskrus.

Mėsos kukulius patiekite dviem žmonėms, o likusias dvi (arba visas keturias) porcijas pasidėkite į šaldytuvą arba šaldiklį.

Šių mėsos kukulių vienoje porcijoje yra 22 gramai baltymų, 18 gramų riebalų, 11 gramų angliavandenių ir vos 300 kalorijų, todėl jie puikiai tinka laikantis mitybos plano, protarpinio badavimo ar metant svorį.

Mėsos kukulių ingredientai

• Vištienos faršas. Man šis receptas skaniausias su vištienos filė faršu, kuris turi pakankamai riebalų, kad mėsos kukuliai nebūtų sausi, bet ne per daug, kad jie nesigautų pernelyg riebūs. Tačiau čia galima naudoti ir įprastą vištienos faršą, su kuriuo vištienos kukuliai gausis dar minkštesni. Taip pat šie kotletai gali būti gaminami ir su kalakutienos faršu, bet man asmeniškai tai nėra pats mėgstamiausias variantas – galbūt tiesiog nesu didelis kalakutienos mėgėjas.
• Kiaušinis. Kiaušinis ne tik atlieka „surišimo“ funkciją (padeda visiems ingredientams susijungti į vientisą masę), bet ir suteikia mėsos kukuliams minkštumo ir sultingumo. Nėra didelio skirtumo, ar naudosite M, ar L dydžio kiaušinį.
• Panko džiūvesėliai. Kitas „rišamasis“ ingredientas. Kaip jau aptarėme, naminiai kotletai paprastai gaminami su didžuliu kiekiu maltų džiūvėsėlių ar sutrupintu batono. Tuo tarpu panko džiūvesėliai atlieka tą pačią funkciją, tačiau tam jų užtenka žymiai mažiau. Be to, jie yra neutralesnio skonio ir lengvesnės bei traškesnės tekstūros, kas mėsos kukulius padaro dar skanesniais. Panko džiūvesėlius rasite Azijos virtuvės arba egzotinių produktų lentynose.
• Kietasis sūris. Ne bet kuris, o būtent Parmezano kietasis sūris (brandintas bent 12 mėnesių) suteikia mėsos kukuliams tobulai tinkamą švelniai pikantišką skonį. Negana to to, jis geriau padeda jiems išlaikyti formą ir turi daugiau maistingųjų medžiagų nei fermentinis sūris. Na, o rinkdamiesi WELL DONE (Maxima) arba PILOS (Lidl) prekės ženklus, kietąjį sūrį galite įsigyti už mažesnę kainą.
• Alyvuogių aliejus. Alyvuogių aliejus vištienos kukuliams suteikia stipresnį skonį ir dar daugiau sultingumo. Tiesa, rinkitės šaltai spaustą alyvuogių aliejų, kuris praranda mažiausiai vertingųjų medžiagų kepant. 1
• Česnakų ir svogūnų granulės. Česnakas ir svogūnas dar labiau išryškina mėsos kukulių skonį. Žinoma, galima naudoti ir šviežią česnaką ar svogūną, bet, bent jau aš, nemėgstu, kai mėsoje yra jų gabalėlių.
• Petražolės. Petražolės mėsos kukuliams suteikia dar pikantiškesnį skonį.

---