Pastaraisiais metais dėl intensyvios komercinės žvejybos jūros ir vandenynai nebespėja „užauginti“ tiek žuvies, kiek jos yra pagaunama. Anot gamtosaugininkų, beveik trečdalis žuvų rūšių jau išgaudyta tiek, kad nežinia, ar jų ištekliai kada nors atsikurs, net ir visiškai nutraukus šių žuvų žvejybą.
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. - pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.
Šiais laikais žuvis gaudoma žalojant vandenų sistemas, brakonieriaujama, gaudoma per daug, gaudoma žuvis, kurių nereikėtų gaudyti, nes jos nyksta. Daug žuvų auginama žuvininkystės ūkiuose, ir taip keliamos naujos ekologinės problemos.
„Žuvies gaudymas yra vienas didžiausių iššūkių gamtai“, - įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. Jis sako, kad technologijų tobulėjimas lėmė masišką žvejybos plėtrą per pastaruosius 50 metų.
Kiekvieną dieną didžiulis pramoninės žvejybos laivynas pastato tūkstančius kilometrų stiprių, žuvims nematomų tinklų, gaudo žuvį dideliais tralais, galinčiais sutalpinti 12 keleivinių lėktuvų, taip pat išmeta tūkstančius kilometrų ūdų (ilga virvė ar valas) su dešimtimis tūkstančių kabliukų, atsitiktinai šiais žvejybos įrankiais yra pagaunami paukščiai bei jauni ruoniai.
Nemaža dalis žvejybos būdų kenkia trapioms povandeninėms buveinėms, ypač koraliniams rifams ir jūrinių dumblių sąžalynams. Šiuolaikiniai žvejai pietų jūrose gaudo pasitelkę cianidą, kad restoranams ir akvariumų turėtojams galėtų tiekti gyvas žuvis, nes jos paskui atsigauna. Kad būtų pagautos penkios žuvys, cianidas sunaikina kvadratinį metrą koralinių rifų.
Oficialiai šie pinigai yra skirti norint pasiekti teigiamų tikslų, įskaitant žvejų bendruomenių išlikimą. Tačiau, anot Pasaulio gamtos fondo (WWF) 2001 m. Subsidijos mokamos visame pasaulyje. Japonija savo žvejams sumoka daugiausia subsidijų pasaulyje, kasmet ji subsidijoms skiria 2-3 mlrd. dolerių.
Pasak R. Staponkaus, Lietuvoje nelegali žvejyba klesti mariose ir vidaus vandenyse. Lietuvoje yra 200 000 žvejų mėgėjų. Valstybei žvejai mėgėjai atneša didesnius pelnus nei verslinė žvejyba. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos valstybė iš privačių žvejų per metus gauna apie 80 milijonų litų.
Šiuolaikiniai komerciniai žvejai daro didelę žalą vandenų sistemai, kelia grėsmę rūšims. Prieš kurį laiką buvo rekomenduojama nepirkti menkės, nes jos ištekliai nyko, tačiau dabar Rytų Baltijos pakrantėje menkių populiacija atsigavo, nors Vakarų Baltijos pakrantėje menkių ištekliai mažesni.
Žuvų Ūkių Keliami Pavojai
Lašišų fermos žaliesiems skamba kaip keiksmažodis. Pasaulyje šio verslo monopolis priklauso norvegų verslininkams. Tokios fermos įkurdinamos įvairiose pasaulio vietose, tačiau apie jų žalą garsiai nekalbama.
Tiesa ta, kad masinės žuvų veisyklos gali būti įkurdintos vienoje vietoje tik vieneriems metams, nes per tą laiką vanduo yra taip užteršiamas, kad ilgesnį laiką vesti žuvis ten tiesiog neįmanoma. Iškeldinus fermą ekosistema toje vietoje atsistatinėja mažiausiai 7 metus.
Be to, stovinčiame vandenyje veisiamos lašišos užsikrečia parazitais - jūrų dėlėmis. Natūralios lašišos pastoviai juda, todėl parazitai prie jų nekimba.
Lašišų Fermų Žala ir Antibiotikų Naudojimas
„Kovoje su šiomis bakterijomis buvo pasitelkti antibiotikai. Iš pradžių - mažomis dozėmis, tačiau norvegų pavyzdžiu besivadovaujantiems Čilės lašišų augintojams jos nepadėjo. Kadangi lašiša - ne vietinė žuvis, teko didinti antibiotikų dozes ir dabar situacija tokia, kad Čilėje sunaudojama 700 kartų daugiau antibiotikų negu Norvegijoje“, - sako L. Aleliūnas.
„Tai bakterijos, kurios nebijo antibiotikų - yra atsparios didelėms jų dozėms. Su žuvimi šios super bakterijos gali keliauti, būti perneštos paukščių, o ateityje mutuoti ir būti perduotos kitai rūšiai, pavyzdžiui, žmogui, o tai gresia itin sunkiomis pasekmėmis, kurias dabar stebime, pasauliui kovojant su koronavirusu“, - sako L.
Kitas ypač daug nerimo aplinkosaugininkams keliantis reiškinys - mirusios zonos, atsirandančios dėl per gausaus antibiotikų naudojimo bei organinės taršos. „Tai zonos vandenynuose ir jūrose, kuriose neegzistuoja jokia gyvybė. Jos susidaro ir plečiasi, kai į vandenis patenka ne tik antibiotikai, bet ir žemdirbystėje gausiai naudojamos trąšos, tokios kaip fosforas, azotas, kalis.
Žuvų Rinkimosi Patarimai
Lietuvos gamtos fondo vadovą papildė „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas: „Pirmiausia, ką, kaip vartotojai, pirkėjai, galime padaryti - tai nepirkti žuvies, kuriai gresia išnykimas. Konkretus pavyzdys - nepirkite lašišos, užaugintos Čilėje. Čilėje užauginta lašiša patenka į Lietuvos gamtos fondo parengto gido „Nyksta žuvys“, kurį internete galima rasti adresu nykstazuvys.lt, raudonąjį sąrašą.
Pasak Lietuvos fondo vadovo, dar vienas būdas įsitikinti, ar perkamai žuviai negresia išnykti - rinktis prekybininką, kuris, vadovaudamasis „Nyksta žuvys“ gidu, formuoja prekių asortimentą. Pirmasis ir šiuo metu vienintelis „Rimi“, tokiu būdu peržiūrėjęs žuvies ir jūros gėrybių asortimentą visose trijose Baltijos šalyse, nuo nuo š.m. birželio nebeperka žuvies, patenkančios į raudonąjį, nykstančių žuvų, sąrašą.
Lietuvos gamtos fondo specialistas R. Staponkus patarė nesirinkti pangasijų. Jos auginamos labai užterštuose Pietryčių Azijos upėse, tačiau per kelis tarpininkus žuvys tampa prieinamos eiliniams pirkėjams. Lietuvoje pangasijų galima nusipirkti prekybos centruose kaip visavertės žuvies.
R. Staponkus sako niekada neperkąs ir prekybos centruose esančių pangasijų ar tilapijų. Jos taip pat gaudomos nesilaikant žvejybos taisyklių. Be to, žiniasklaida jau buvo pranešusi ir apie tai, jog pangasijos auginamos nesteriliose fermose, o Azijos ūkiuose auginant tilapijas yra nekontroliuojamas hormonų ir antibiotikų naudojimas.
Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) yra išleidęs žuvų gidą - jame išdėstyta, kokių žuvų ir kodėl geriau nepirkti. Tiesa, problema ir ta, jog Lietuvos parduotuvėse ne visa žuvis yra tinkamai paženklinama, todėl vartotojui sunku sužinoti, kur žuvis pagauta, ar ji auginta fermose ar sugauta laisvėje, iš kokios jūros ar vendenyno ji atkeliavo.
R. Staponkus sako, kad reikia vengti krevečių ir lašišos ne tik dėl gamtos išteklių saugojimo, tačiau ir dėl jų sugavimo bei auginimo būdų. „Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis. Taip ne tik tausosite gamtą, tačiau valgysite ir kokybiškesnę žuvį“, - sakė R. Staponkus.
Jūros ešerys, jūros lydeka, lašiša, menkė, ungurys, tilapija, tunas, krevetės - populiarios žuvys, kurioms gamtosaugininkai uždegė raudoną šviesą. „Nepirkdami šių žuvų neprisidėsime prie intesvyvios jų žvejybos, nes šioms žuvims gresia išnykimas, jų pagaunama daugiau, negu leidžiama“, - kalbėjo R. Staponkus.
R. Staponkus sako niekada neperkąs ir prekybos centruose esančių pangasijų ar tilapijų. Jos taip pat gaudomos nesilaikant žvejybos taisyklių. Be to, žiniasklaida jau buvo pranešusi ir apie tai, jog pangasijos auginamos nesteriliose fermose, o Azijos ūkiuose auginant tilapijas yra nekontroliuojamas hormonų ir antibiotikų naudojimas.
„Ešerys, karpis, karšis Rytų Baltijos menkė, upinė plekšnė, silkė, skumbrė, Vakarų Europos starkis, Baltijos šprotai, stinta - valgydami tokią žuvį ne tik valgysime sveikiau, tačiau tausosime ir gamtą“, - pasakojo pašnekovas.
Danijos Planai dėl Upėtakių Fermos Baltijos Jūroje
Danai norėtų Baltijos jūroje ties Klaipėda įrengti upėtakių auginimo fermą ir per metus šių žuvų užauginti iki 3 tūkst. tonų. Dalis Lietuvos visuomenės atstovų tam aktyviai priešinasi, nes mano, kad ji užterš pakrantę. Mūsų žvejai įtaria Seimo narį Simoną Gentvilą esant danų lobistu. Jie sako, kad pačioje Danijoje steigti tokias fermas jau uždrausta, tad šios šalies verslininkai ieško „kvailelių“ Lietuvoje.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo S. Gentvilo manymu, toks visuomenės pasipriešinimas kyla dėl nežinojimo. Pasak jo, davus leidimą būtų tas pats, kaip Smiltynėje statyti kiaulių fermą, bet krante jų išmatas dar galima surinkti, o jūroje žuvų išmatų - ne.
Fermą danai planuoja rengti maždaug 10 km nuo Klaipėdos uosto vartų pietvakarių link. A.Kontauto kreipimesi Lietuvos valstybės institucijos informuojamos, kad danų bendrovei „Hjarno Havbrug AS“, kurios turtas perduotas naujai įsteigtai bendrovei „Pedersen Line APS“, esą keliama byla dėl nelegalios perprodukcijos, t. y. ji augino 4-7 kartus daugiau žuvų nei leidžiama.
Kitose šalyse žuvų fermos jūroje jokia naujiena, o Lietuvoje tokių dalykų dar nebuvo. S.Gentvilo teigimu, pirmus dvejus metus upėtakiai būtų auginami krante, o paskutinį pusmetį - jūroje.
Paklaustas, ar fermose augintos žuvys yra mažiau vertingos nei laukinės, jis atsakė: „Mes juk valgome ir kiaulieną, ir šernieną. Klausimo, ar galima valgyti fermose užaugintas žuvis, nekyla. Esmė - pakrantės tarša, ir ne tik žuvų išmatomis, bet ir antibiotikais, ir kitomis agresyviomis medžiagomis, naudojamomis fermose. Be to, iš jų gali pabėgti žuvys, tai mūsų žuvims nebūtų naudinga. Yra ir daugiau įvairių neigiamų dalykų, bet dominuojantis veiksnys - tarša.“
S.Gentvilo teigimu, bus atliekamas tarptautinis PAV. „Bet mes ir patys turime atsakyti į klausimą, ar žuvų auginimas jūroje yra įmanomas, ar ne. Baltijos jūroje tai daroma daug kur, o pas mus tai pirmas kartas. Taip, danai riboja šio verslo vystymą, nes jie turi daugiau kaip 20 tokių fermų, pas juos seklesni krantai, daugiau įlankų ir gyventojų aplinkui, intensyvesnė laivyba. Rytinėje Baltijoje tokia ferma būtų viena pirmųjų. Čia jos nėra taip susigrūdusios kaip Danijoje ar Norvegijoje. Mes bijome to, kas išbandyta Vakaruose. Mano, kaip aplinkosaugininko, tikslas - pasiekti, kad nebūtų taip, kaip su Danijos kiaulių ar audinių fermomis, kurios čia pradėjo veikti keliant mažesnius aplinkosaugos standartus“, - sakė Seimo narys.
S.Gentvilas: „Danai sako, kad tas fekalas, kuris eitų nuo žuvų, Lietuvos azoto išeigą į Baltijos jūrą padidintų 0,1 proc.“
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad Lietuvoje tampa tradicija ką nors ginti ir dėl ko nors kovoti. Klaipėda - ne išimtis. „Santūriai vertinu diskusiją neįsigilinus į visus niuansus iki galo. Iš vienos pusės, mes kovojame už tai, kad būtų pritrauktos investicijos, kad taptume įdomūs užsienio investuotojams, iš kitos - kovojame prieš tuos, kurie ruošiasi investuoti pas mus. Pirmiausia reikia žiūrėti, ką pasakys institucijos, kurios išduoda leidimus, kurios turi įvertinti pasekmes, kurias šiuo atveju sukeltų ta investicija. Ar tai daro žalą Baltijos jūrai, ar yra išpūstas burbulas, atsakymo dar nėra. Specialistai turėtų paaiškinti, kiek tame sukeltame „šaršale“ yra realių ir pagrįstų nuogąstavimų. Bandau neprarasti šaltos galvos, suprasti tuos, kurie sako - neliko menkių, neįsileiskime ir lašišų“, - teigė V.Grubliauskas.
Rekomendacijos
Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) yra išleidęs žuvų gidą - jame išdėstyta, kokių žuvų ir kodėl geriau nepirkti.
Žalia spalva. Valgykite į sveikatą! Net ir intensyvi žvejyba šioms žuvų rūšims nekelia grėsmės išnykti.
Geltona spalva. Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite! Nors intensyvi žvejyba šioms žuvų rūšims kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą.
- Vėžiai (vietiniai, importuojami)
- Tunas (dauguma rūšių)
Raudona spalva. Nepirkite! Šių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama.
Žuvų Gidas: Kaip Rinktis Tvariai
Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) yra išleidęs žuvų gidą, kuriame išdėstyta, kokių žuvų ir kodėl geriau nepirkti. Šis gidas padeda vartotojams rinktis žuvis atsakingai, atsižvelgiant į jų populiaciją ir žvejybos poveikį aplinkai.
R. Staponkus pasiūlė užsisakyti paprastos silkės. Esą ji viena iš siūlomų valgiaraštyje atitinka visus kriterijus. Jai negresia išnykimas, ji gaudoma nepažeidžiant žvejybos taisyklių ir yra sugauta laisvėje. O krevečių ir lašišos reiktų vengti ne tik dėl gamtos išteklių saugojimo, tačiau ir dėl jų sugavimo bei auginimo būdų.
„Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis. Taip ne tik tausosite gamtą, tačiau valgysite ir kokybiškesnę žuvį“, - lrytas.lt sakė R. Staponkus.