Kai mėsos rūšių ne viena ir ne dvi, kyla klausimas, kokią geriau rinktis? Mitybos specialistai sako, kad mūsų tautiečiai be reikalo yra tokie atsargūs, nes ir iš avienos galima paruošti puikių patiekalų.
Aviena - vertinga mėsa
Aviena mūsų virtuvėje nėra tokia populiari kaip, tarkim, pietiečių, nes dėl specifinio skonio, ji patinka toli gražu ne kiekvienam. Tačiau tai irgi neabejotinai vertinga mėsa. Teigiama, kad joje itin mažai cholesterolio, užkemšančio kraujagysles. Be to, avieną puikiai įsisavina mūsų organizmas.
Gal ir nenuostabu, nes avienos mėsa ypač vertinga, ji daug sveikesnė - žmogaus organizmas pasisavina ne tiek daug avienos riebalų, kaip kiaulienos. Avienoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, taip pat B grupės vitaminų.
Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad avieną ypač aktualu valgyti vaikams ir vyresniems žmonėms. „Avienoje gausu fluoro, kuris apsaugo dantis nuo ėduonies, o jos riebaluose mažai cholesterolio, todėl ji neužkemša kraujagyslių. Avieną naudinga valgyti ir norint išvengti diabeto, nes ji puikiai stimuliuoja kasos darbą. Šioje mėsoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, B grupės vitaminų, o taip pat - karotino, fosforo, geležies, vario, seleno ir cinko“, - vardijo specialistė.
Kam avienos verčiau nesirinkti?
Visgi avienos verčiau nesirinkti tiems, kurie turi virškinimo sutrikimų, nes ji gana sunkiai virškinama. Jeigu skundžiatės žarnyno bėdomis, skanaukite kitos rūšies mėsos.
Kaip skaniai paruošti avieną?
Mitybos specialistai sako, kad mūsų tautiečiai be reikalo yra tokie atsargūs, nes ir iš šių mėsos rūšių galima paruošti puikių patiekalų. „Dažnai įsivaizduojama, kad ėrieną, avieną ar triušieną paruošti bus sudėtinga ir ilgai truks, baiminamasi specifinio mėsos kvapo. Tačiau jei viską darysite teisingai, neužtruksite ir pasigaminsite puikių patiekalų bei praturtinsite savo racioną“, - sakė I. Juciūtė.
Tinklaraščio apie maistą autorė Ilona Juciūtė pranešime spaudai teigia, kad tokį atsargų požiūrį į kai kurias mėsos rūšis galėjo lemti keletas priežasčių. Pasak jos, pavarčius senas receptų knygas, akivaizdu, kad ten dominuoja aviena - ir būtent ji, o ne kiauliena anksčiau buvo pagrindinė mėsa.
„Vertingiausia avienos mėsa yra nugarinė, šonkauliai. Iš kumpio visada puikiai pavyksta plovas, troškiniai, kibinai. Renkantis ėrieną, reikėtų rinktis kuo jaunesnio gyvulio mėsą, kuri beveik neturi kvapo. Artėjant šiltajam metų sezonui, aktualūs ėrienos šonkauliai, kurie lengvai ruošiami ir labai skanūs. Avienai marinuoti labiausiai tiks rozmarinai, citrinos, kalendros, česnakai“, - patarimais dalijosi tinklaraštininkė.
Patarimai gaminant avieną
- Nuskuskite morkas ir pavirkite pasūdytame vandenyje, kad taptų vidutiniškai traškios.
- Nuvalykite odelę nuo nugarinės ir supjaustykite nugarinę į keturis gabaliukus.
Aviena ir kraujo grupės dieta
Šios dietos autorių nuomone, 0 (I) kraujo grupę turintys žmonės turi kasdien valgyti mėsos, ypač tamsios - jautienos ar avienos, taip pat paukštienos bei žuvies (skumbrės, silkės, menkės). Jie turėtų atsisakyti miltinių ir grūdinių patiekalų. Iš kruopų jiems tinka tik grikiai, soros, ryžiai, miežiai, rugiai.
B (III) kraujo grupės žmonių racione gali būti tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės produktų. Vietoje raudonos mėsos geriau valgyti avieną, triušieną, elnieną. Nepatartina piktnaudžiauti raudona mėsa.
Ką dar svarbu žinoti apie mėsą?
Šeimos gydytoja taip pat pastebi, kad dažnas mėsos skirstymas į „lengvesnę“ ar „sunkesnę“ iš dalies yra tiesa. „Mėsos „sunkumas“ priklauso nuo jos sudėties - kuo mėsa riebesnė, tuo sunkiau organizmui ją suvirškinti, ir atvirkščiai - kuo mėsa liesesnė, turinti daugiau baltymų, tuo šis procesas paprastesnis. Mažiausiai kalorijų turi ir liesiausia savo sudėtimi yra vištiena, veršiena ir elniena, o riebiausia - kiauliena ir jautiena. Žinoma, bet kokią mėsą valgant saikingai, šiuo, lietuvių taip mėgstamu maistu, galima mėgautis kiekvieną dieną“ - dalinasi I. Gasiūnaitė.
Skirtingi mėsos paruošimo būdai
Dietistė R. Bogušienė išskiria pagrindinius skirtumus, kaip skirtingi mėsos paruošimo būdai veikia virškinimą:
- Kepta mėsa: Kepimo metu mėsa gali būti veikiama aukštos temperatūros, kuri gali suskaidyti kai kurias baltymų struktūras ir padaryti mėsą lengviau virškinamą. Pernelyg ilgas kepimas arba per aukšta temperatūra gali sukelti baltymų denatūraciją, kas gali apsunkinti jų virškinimą. Kepant mėsą, dažnai naudojami papildomi riebalai, jie gali padidinti riebalų kiekį patiekale. Riebalai sulėtina virškinimą, nes jie ilgiau lieka skrandyje.
- Virta mėsa: Virta mėsa paprastai būna minkštesnė ir švelnesnė, nes vanduo arba garai padeda suskaidyti kolageną ir jungiamuosius audinius, tai gali palengvinti mėsos kramtymą ir virškinimą. Verdant mėsą, dažniausiai nenaudojami papildomi riebalai, o dalis mėsos riebalų gali būti pašalinta virimo metu, tai gali padėti sumažinti bendrą riebalų kiekį ir pagreitinti virškinimą.
Anot specialistės, moksliniai tyrimai rodo, kad skirtingi mėsos paruošimo būdai gali turėti reikšmingą poveikį jos virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui.
Vidutinė virškinimo trukmė
- Kepta mėsa: 4-6 valandos.
- Virta mėsa: 3-4 valandos.
Specialistė pažymi, kad virškinimo procesas yra sudėtingas ir jo trukmė gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant maisto rūšį, paruošimo būdą, individualią virškinimo sistemos sveikatą ir kitus asmeninius ypatumus.