Gastritas reiškia bet kokią būklę, susijusią su skrandžio gleivinės uždegimu. Jis gali būti ūminis arba lėtinis, t. y. pasireikšti staiga arba trukti ilgiau. Jeigu skrandžio gleivinė yra silpna, virškinimo sultys gali jai pakenkti ir lemti uždegimą. Dar viena priežastis, dėl kurios atsiranda gastritas, yra virškinimo trakto infekcija. Dažniausiai ją sukelia Helicobacter pylori skrandžio bakterija, kuri pažeidžia skrandžio gleivinę. Tokią infekciją paprastai perduoda kitas žmogus, tačiau ja taip pat galima užsikrėsti per užterštą maistą ar vandenį.
Kad ir kokių priežasčių būtų nulemtas skrandžio uždegimas, jo gydymas yra būtinas. Kvalifikuoti „Antėja laboratorija“ gastroenterologai gali suteikti profesionalią pagalbą. Skrandžio uždegimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Norint juos suvaldyti dažniausiai reikia tiek paties paciento sąmoningumo, tiek specialistų pagalbos. Vienas iš būdų anksti pastebėti pirmuosius gastrito simptomus - virškinamojo trakto tyrimų programos. Apie galimybę jas atlikti „Antėja laboratorija“, galite sužinoti paspaudę ant nuorodos.
Jeigu Jums pasireiškė skrandžio skausmas, tai dar nebūtinai reiškia gastritą. Tačiau pajutus ir kitus anksčiau minėtus simptomus, verta imtis veiksmų. Konsultacijos metu gastroenterologas gali diagnozuoti sutrikimų priežastis ir paskirti tikslingą gydymą. Tam tikrų maisto produktų vartojimas ir vengimas gali padėti valdyti skrandžio gleivinės uždegimo simptomus.
Pagrindinės gastrito priežastys
- Bakterinė infekcija.
- Reguliarus skausmą malšinančių vaistų vartojimas.
- Vyresnis amžius.
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas.
- Stresas.
- Kitos ligos ir būklės.
Nors Helicobacter pylori infekcija yra viena iš labiausiai paplitusi tarp žmonių visame pasaulyje, tik kai kuriems ja sergantiems pasireiškia gastritas ar kiti viršutinio virškinimo trakto sutrikimai. Dažnas vaistų, tokių kaip aspirinas ar ibuprofenas vartojimas yra dar viena priežastis, kodėl gali atsirasti ūminis arba lėtinis gastritas. Taip yra todėl, nes sumažėja pagrindinės medžiagos, padedančios išsaugoti skrandžio gleivinę. Vyresniems žmonėms būdinga didesnė gastrito rizika, nes skrandžio gleivinė su amžiumi plonėja. Dėl šios priežasties jie dažniau suserga H. pylori infekcija ar autoimuniniais susirgimais nei jaunesni žmonės.
Alkoholis gali dirginti ir ardyti skrandžio gleivinę, todėl šis organas tampa labiau pažeidžiamas virškinimo sultims. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas - viena iš priežasčių, kodėl atsiranda ūminis gastritas. Paties žmogaus kūnas atakuojantis skrandžio ląsteles. Kitaip ši būklė vadinama autoimuniniu gastritu. Jis atsiranda tada, kai kūnas pats pradeda pulti skrandžio gleivinės ląsteles. Autoimuninis gastritas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi kitų autoimuninių susirgimų, įskaitant Hašimoto ligą ir pirmo tipo cukrinį diabetą.
Gastrito gydymas
Gastrito gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jeigu ši būklė yra sukelta nesteroidinių vaistų, skirtų uždegimui mažinti, gali būti pasitelkiami specialūs vaistai nuo gastrito. Uždegimo, sukelto Helicobacter pylori gydymas paprastai apima antibiotikų, kurie naikina bakterijas, vartojimą. Vaistai nuo gastrito, vadinami protonų siurblio inhibitoriais, blokuoja skrandžio rūgštį gaminančias ląsteles. Verta pabrėžti, kad tokie vaistai nuo skrandžio uždegimo neturėtų būti vartojami ilgai ir ypač didelėmis dozėmis. Dažniausiai tai famotidinas.
Sumažindami rūgšties, išsiskiriančios į virškinimo traktą kiekį, šie vaistai nuo gastrito malšina jo sukeliamą skausmą ir leidžia išgydyti skrandžio gleivinę. Šie vaistai gali neutralizuoti skrandžio rūgštį ir paprastai yra skiriami siekiant sumažinti skausmą, kurį sukelia gastritas. Tiesa, kai kurie iš jų gali lemti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą. Įrodyta, kad probiotikai gali padėti papildyti žarnyno mikroflorą ir gydyti skrandžio opas.
Ką valgyti, kai skauda skrandį dėl gastrito?
Taigi, ko negalima valgyti, kai skauda skrandį dėl gastrito? Paprastai tokiu atveju rekomenduojama vengti kepto, aštraus ir labai rūgštaus maisto. Kartais skrandžio uždegimas gali būti nulemtas alergijos. Tuomet reikėtų vengti ją sukeliančio maisto. Remiantis patikimų šaltinių duomenimis, probiotikai gali padėti išspręsti Helicobacter pylori bakterijos sukeliamas skrandžio problemas. Būtent ši skrandžio bakterija yra laikoma dažniausia gastrito priežastimi. Sergant gastritu patariama valgyti mažesnėmis maisto porcijomis. Kai kuriais atvejais dėl šios ligos gali suprastėti organizmo gebėjimas pasisavinti geležį ar vitaminą B12. Tuomet gastrito dieta turėtų apimti ir jų turinčių maisto produktų arba papildų, kuriuos paskirti privalo gydytojas (papildų forma labai svarbi), vartojimą. Jeigu Jums diagnozuotas ūminis ar lėtinis gastritas mityba, be abejonės, turėtų būti subalansuota.
Skauda skrandį, tačiau dar nebuvote pas specialistus? Apsilankykite „Antėja laboratorija“ ir užkirskite kelią rimtoms komplikacijoms. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra būklė, kai apatinis stemplės sfinkteris/raukas tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę. Šis sveikatos sutrikimas labai dažnas ir yra paplitęs net tarp 10 - 20% viso pasaulio gyventojų (dažniausiai vakarų šalyse). Tam tikro laipsnio refliuksas į stemplę, ypač po valgio, yra fiziologinis, t.y. normalus reiškinys, kuris žmogui jokių simptomų nesukelia, yra trumpalaikis ir nevyksta nakties metu.
Tačiau gausesnis skrandžio rūgšties atsiliejimas į stemplę ir jos gleivinės dirginimas sukelia deginimo pojūtį epigastriume (duobutėje), už krūtinkaulio ar gerklėje. Rėmuo gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ar ilgiau, ir dažnai pablogėja po maisto. Kas yra rėmuo žino beveik kiekvienas žmogus ir kartas nuo karto pavalgęs riebaus, aštraus, kepto ar greito maisto pajunta šią nemalonią būseną. Gastroezofaginis refliuksas gali būti ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams. Taip pat GERL dažnas reiškinys nėščioms moterims. Didžiausią įtaką refliukso atsiradimui turi anatominiai apatinio stemplės rauko pokyčiai, gyvenimo būdo bei mitybos įpročiai. Taip pat gali pasireikšti kaip kitų ligų (pvz.
Pagrindinė anatominė prielaida GERL atsiradimui yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas bei diafragmos stemplinės angos skrandžio išvarža (sutrumpintai hiatinė išvarža), kuomet dalis skrandžio išsiveržia aukščiau diafragmos - raumeninės pertvaros, skiriančios pilvo ertmę nuo krūtinės ląstos. Dėl šio anatominio defekto dingsta natūralus barjeras, atsiranda palankios sąlygos vykti gastroezofaginiam refliuksui. Tačiau toli gražu ne visi, kuriems diagnozuota hiatinė išvarža, serga GERL. GERL pirmiausia diagnozuojama pagal šiai ligai būdingus tipinius simptomus (žr. aukščiau). Endoskopinis stemplės ir skrandžio tyrimas patvirtina arba paneigia GERL diagnozę. GERL su stemplės uždegimu (ezofagitu), t.y.
Jeigu Jums pasireiškia lengvi refliukso simptomai, pirmieji žingsniai, kuriuos turite atlikti, yra mitybos korekcija. Valgyti turėtumėte dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengti rūgštingumą keliančių maisto produktų bei vengti kitų refliuksą provokuojančių veiksnių. Lengvo refliukso malšinimui dažniausiai padeda nereceptiniai antiacidiniai vaistai. Jei simptomai ryškesni, efektyviausi vaistai yra protonų siurblių inhibitoriai (pvz. omeprazolis). Esant didelei hiatinei išvaržai ar detalesnių tyrimų metu nustačius ryškų skrandžio turinio refliuksą į stemplę, galimas ir operacinis išvaržos gydymo būdas. Vienas svarbių indikatorių, nurodančių, kad operacija padės ženkliai sumažinti refliukso simptomus yra tai, kad rūgštį slopinantys vaistai (omeprazolis ir kiti šios grupės preparatai) labai gerai ar visiškai panaikina refliukso simptomus.
Maistas, mažinantis rėmuo atsiradimo riziką
- Daržovės.
- Imbieras.
- Avižiniai dribsniai.
- Necitrusiniai vaisiai.
- Liesa mėsa ir jūros gėrybės.
- Kiaušinio baltymas.
- Sveikieji riebalai.
Maistas, kurį valgome, neabejotinai turi įtakos skrandžio gaminamos rūgšties kiekiui. Daržovėse yra mažai riebalų ir cukraus, jų pH dažniausiai šarminis, todėl padeda neutralizuoti skrandžio rūgštį. Imbieras turi natūralių priešuždegiminių savybių, tad yra gera ir natūrali rėmens bei kitų virškinimo trakto negalavimų gydymo priemonė. Pilno grūdo avižos yra puikus skaidulų šaltinis. Dieta, turinti daug skaidulų yra siejama su mažesne refliukso atsiradimo rizika. Sveikųjų riebalų šaltiniai yra avokadai, graikiniai riešutai, linų sėmenys, alyvuogių aliejus, sezamo aliejus ir saulėgrąžų aliejus.
Jei pasakėte „taip“ du ar daugiau kartų, tikėtina, kad Jums yra gastroezofaginio refliukso liga. Norėdami pasikonsultuoti su specialistu, susisiekite su mumis. Reikia pagalbos? Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes. Tad kokie gi maisto produktai virškinami lengviausiai? Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.
Jūsų gaubtinė žarna yra tas organas, kuris dirba viršvalandžius, apdorodamas sunkų ir ląstelienos kupiną maistą, ir galų gale pašalina viską, kas nebereikalinga, išmatų pavidalu. Jei turite gaubtinės žarnos uždegimą, nenorite sukelti dar daugiau pažeidimų, perkraudami ją sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, riebiu ir daug ląstelienos turinčiu maistu. Tad portalas womenshealthmag.com pateikia lengvai virškinamų maisto produktų sąrašą.
Lengvai virškinami maisto produktai
- Balta duona ir balti ryžiai.
- Arbūzas.
- Vištiena ir kalakutiena.
- Bananai.
- Virtos košės.
- Konservuotos daržovės.
- Batatas (saldžioji bulvė).
- Kiaušiniai.
- Obuolių tyrė.
- Vištienos sriuba.
- Žolelių arbatos.
Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Įprastą, „sveiką“ dieną, tikrai geriau rinktis ląstelienos kupinus pilno grūdo angliavandenius, kadangi kūnas juos skaido ilgiau, o dėl to ilgiau išliekate sotūs. Tačiau kai skrandis jūsų nekenčia, daug lengviau valgyti baltų miltų kepinius. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.
Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti. Jei esate daržovių mėgėjas ir svarstote, kurios daržovės yra lengvai virškinamos, turime liūdnų žinių - daugumoje jų yra nemažai ląstelienos, dėl to jos virškinamos sunkiau. Tačiau tie, kas neįsivaizduoja dienos be daržovių, gali valgyti agurkus - tik pasirūpinkite, kad jie būtų be odelės. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.
Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje. Kalbant apie žuvį, yra kelios papildomos taisyklės. Venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.
Kuo rudesni, tuo geriau. Taip, perskaitėte teisingai. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Papildomas bonusas? Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.
Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną. Avižinė košė su sveikais priedais Dar vienas patarimas: kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų. Kai kurie žmonės riešutų sviestą virškina pakankamai lengvai, kiti - nelabai. Be to, riešutų sviestas siejamas su paūmėjusiais refliukso simptomais. Kol jūsų virškinamasis traktas nerimsta, venkite riešutų sviesto.
O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau. Jau žinote - venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno. Prisiminkite vaikystę ir pasimėgaukite obuolių tyre. Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.
Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Kelias valandas kartu verdant daržoves, vištieną ir sultinį, dauguma komponentų yra suskaidomi, todėl kūnui beveik nelieka jokio darbo. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną. Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.
Skrandžio uždegimas, mediciniškai vadinamas gastritu, yra būklė, kai skrandžio gleivinė (vidinis sluoksnis) tampa uždegiminė ar pažeista. Tai gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas ir sunkumo jausmas pavalgius. Gastritas gali būti ūmus, atsirandantis staiga ir trunkantis trumpai, arba lėtinis, besivystantis palaipsniui ir trunkantis ilgą laiką. Mityba vaidina esminį vaidmenį tiek gastrito simptomų valdyme, tiek gleivinės gijimo procese. Tinkamai parinkta dieta gali padėti sumažinti skrandžio dirginimą, neutralizuoti perteklinę rūgštį ir skatinti pažeistos gleivinės atsistatymą.Skubios mitybos priemonės gastrito paūmėjimo metuKai gastrito simptomai yra ypač stiprūs, pirmosiomis dienomis gali būti rekomenduojamas labai švelnus mitybos režimas, kartais net trumpalaikis badavimas (tik pasitarus su gydytoju), leidžiant skrandžiui pailsėti. Vėliau, simptomams šiek tiek aprimus, pradedama nuo pačių lengviausiai virškinamų produktų.
Pagrindiniai principai paūmėjimo metu:
- Skystas ir trintas maistas.
- Temperatūra.
- Mažos porcijos.
- Skysčiai.
- Pirmieji kietesni produktai.
Pradžioje pirmenybė teikiama skystam ar pusiau skystam maistui: silpniems sultiniams (daržovių, neriebios vištienos), vandenyje virtoms ir pertrintoms košėms (ryžių, avižų, manų), daržovių tyrėms (morkų, bulvių, moliūgų), natūraliems kisieliams (vengti labai rūgščių uogų). Maistas ir gėrimai turėtų būti šilti, bet ne karšti ar šalti. Ekstremalios temperatūros gali papildomai dirginti skrandžio gleivinę. Optimali temperatūra yra artima kūno temperatūrai. Valgyti reikia dažnai (kas 2-3 valandas), bet labai mažomis porcijomis. Tai padeda išvengti skrandžio persipildymo ir per didelio rūgšties išsiskyrimo vienu metu. Gerti pakankamai skysčių yra svarbu, ypač jei vargina vėmimas ar viduriavimas. Tinka negazuotas vanduo, silpna ramunėlių, medetkų arbata. Reikėtų vengti stiprios arbatos, kavos, gazuotų gėrimų, sulčių (ypač citrusinių).
Simptomams rimstant, galima palaipsniui įvesti garuose virtus ar virtus patiekalus: liesą maltą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną), liesą žuvį (menkę, lydeką), virtus kiaušinius (geriau tik baltymą arba omletą garuose), baltos duonos džiūvėsėlius. Šiame etape itin svarbu stebėti organizmo reakciją į kiekvieną naują produktą. Jei kuris nors produktas sukelia diskomfortą, skausmą ar kitus simptomus, jo reikėtų laikinai atsisakyti.
Bendrosios mitybos rekomendacijos sergant gastritu
Kai ūmi fazė praeina arba sergant lėtiniu gastritu remisijos (simptomų nebuvimo) laikotarpiu, mitybos principai tampa šiek tiek laisvesni, tačiau vis tiek orientuoti į skrandžio tausojimą ir gijimo skatinimą. Pagrindinis tikslas - aprūpinti organizmą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kartu vengiant produktų ir patiekalų, kurie gali dirginti skrandį ar skatinti perteklinę rūgšties gamybą.
Rekomenduojami maisto produktai ir patiekalai:
- Liesa mėsa ir paukštiena.
- Liesa žuvis.
- Kiaušiniai.
- Pieno produktai.
- Kruopos.
- Makaronai.
- Duona.
- Daržovės.
- Vaisiai ir uogos.
- Riebalai.
- Gėrimai.
Virta, troškinta garuose, kepta orkaitėje be riebalų vištiena (be odelės), kalakutiena, triušiena, neriebi jautiena. Pirmenybė teikiama maltos mėsos patiekalams (kukuliams, kotletams garuose). Menkė, lydeka, starkis, ešerys, plekšnė. Ruošti virtą, garuose, folijoje keptą orkaitėje. Virti (minkštai arba kietai), omletas garuose. Keptų kiaušinių reikėtų vengti. Neriebūs arba sumažinto riebumo produktai paprastai toleruojami geriau. Tinka neriebus pienas (jei toleruojamas), kefyras, natūralus jogurtas be priedų, neriebi varškė, švelnūs sūriai (pvz., mocarela, nesūri feta - saikingai). Ryžiai (ypač balti paūmėjimo metu, vėliau galima bandyti ruduosius), avižos, manai, grikiai, soros. Košes geriausia virti vandenyje arba pusiau su pienu (jei toleruojamas), gerai išvirti, kad būtų minkštos.
Geriau rinktis iš aukščiausios rūšies kviečių, gerai išvirtus. Vengti aštrių ar riebių padažų. Padžiovinta balta kvietinė duona, džiūvėsėliai. Rupaus malimo, šviežia ar ruginė duona gali būti sunkiau virškinama ir skatinti rūgštingumą. Virtos, troškintos garuose, keptos orkaitėje. Gerai toleruojamos morkos, bulvės, moliūgai, cukinijos, žiediniai kopūstai (kalafiorai), brokoliai (jei nesukelia pūtimo). Rinktis saldžius, prinokusius vaisius ir uogas. Geriausiai tinka kepti obuoliai, bananai, kriaušės (be odelės). Galima vartoti nedidelius kiekius saldžių uogų (pvz., šilauogių, aviečių - jei nėra sėklyčių dirginimo). Vartoti saikingai. Nedidelis kiekis augalinio aliejaus (alyvuogių, saulėgrąžų) į paruoštus patiekalus, truputis sviesto (ne daugiau 10-15g per dieną). Negazuotas vanduo, silpnos žolelių arbatos (ramunėlių, medetkų, pelynų - pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl galimų sąveikų ir vartojimo trukmės), nekisielių vaisių kompotai (ne per saldūs).
Vengtini maisto produktai ir įpročiai:
- Riebus maistas.
- Aštrus ir prieskoningas maistas.
- Rūgštūs produktai.
- Rūkyti, sūdyti, konservuoti produktai.
- Sunkiai virškinamos daržovės ir ankštiniai.
- Grybai.
- Saldumynai.
- Kava ir stipri arbata.
- Alkoholis.
- Gazuo ti gėrimai.
- Labai karštas arba šaltas maistas ir gėrimai.
- Persivalgymas ir valgymas paskubomis.
- Valgymas prieš miegą (rekomenduojama paskutinį kartą valgyti likus 2-3 valandoms iki miego).
Kepta mėsa, žuvis, bulvytės fri, riebūs padažai, majonezas, riebūs pieno produktai (grietinė, riebi varškė, fermentiniai sūriai). Riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą ir gali sukelti sunkumo jausmą, rėmenį. Pipirai, čili, garstyčios, krienai, actas ir marinuoti produktai. Jie tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę. Citrusiniai vaisiai ir jų sultys, pomidorai ir jų produktai, actas, marinuotos daržovės, rūgščios uogos. Dešros, kumpiai, rūkyta žuvis, konservai. Juose daug druskos, konservantų ir kitų dirginančių medžiagų. Kopūstai, ridikai, ropės, pupelės, žirniai (gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą). Sunkiai virškinamas produktas. Šokoladas, tortai, pyragaičiai, ypač su riebiais kremais. Cukrus gali skatinti rūgšties gamybą, o riebalai lėtinti virškinimą. Kofeinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Stipriai dirgina ir pažeidžia skrandžio gleivinę, skatina uždegimą. Angliarūgštė dirgina skrandį ir gali sukelti refliuksą.
Maisto gaminimo būdai
Tinkamas maisto paruošimo būdas yra ne mažiau svarbus nei produktų pasirinkimas. Sergant gastritu, rekomenduojama rinktis švelnius gaminimo metodus:
- Virimas vandenyje arba garuose.
- Troškinimas.
- Kepimas orkaitėje.
Tai patys tausojantys būdai, išsaugantys produktų maistinę vertę ir nepridedantys papildomų riebalų ar dirginančių medžiagų. Galima troškinti nedideliame kiekyje vandens, sultinio ar pieno (jei toleruojamas), vengiant riebių padažų. Galima kepti mėsą, žuvį, daržoves suvyniojus į kepimo popierių ar foliją, be papildomų riebalų. Svarbu neperkepti, kad nesusidarytų kieta, apskrudusi plutelė, kuri gali būti sunkiai virškinama.
Vengti: kepimo riebaluose (keptuvėje), skrudinimo, rūkymo.
Valgymo režimas ir įpročiai
Reguliarus mitybos režimas padeda normalizuoti skrandžio veiklą ir rūgšties gamybą.