Skydliaukės tyrimas - greitas ir paprastas būdas sužinoti, ar ši svarbi organizmo liauka veikia tinkamai. Skydliaukės hormonai yra būtini visų gyvybiškai svarbių organų veiklai, ypač psichiniam ir fiziniam vystymuisi, augimui ir brendimui, medžiagų apykaitai.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis - skydliaukės sutrikimai paveikia daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje, o moterys serga net 8 kartus dažniau nei vyrai (šaltinis: PSO). Lietuvoje skydliaukės ligomis serga apie 5-7 proc.

TTH Tyrimo Svarba

Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra TTH (tirotropinas). Pacientams, kurių pagumburio ir hipofizės funkcija nesutrikusi, TTH koncentracijos matavimas šiuolaikinėmis technologijomis leidžia įvertinti bendrą skydliaukės būklę.

Nenormalios (per mažos arba per didelės) TTH reikšmės parodo skydliaukės hormonų trūkumą ar perteklių organizme, tačiau neatskleidžia sutrikimo priežasties. Labai stiprus stresas ir ūmios ligos gali turėti įtakos TTH rezultatams.

Ką reiškia TTH tyrimo rezultatai?

• Didelis TTH kiekis kraujyje beveik visada parodo sumažėjusį skydliaukės hormonų aktyvumą, kurį sukelia skydliaukės nepakankamumas (hipotirozė). Labai retai didelis TTH tyrimo rezultatas parodo hipofizės (posmegeninės liaukos) sutrikimus (pavyzdžiui, TTH išskiriantis navikas). Jie vadinami antriniu hipertiroidizmu.
• Mažas TTH kiekis gali parodyti padidėjusį skydliaukės aktyvumą (hipertiroidizmą) arba hipofizės pažeidimą, turintį įtakos TTH gamybai ir išsiskyrimui.

Esant sumažėjusiai ar padėjusiai tirotropino (TTH) reikšmei, būtina nustatyti laisvą tiroksiną (LT4, angl. FT4). Jei TTH sumažėja, o LT4 padidėjimo nerandama, būtina nustatyti laisvą trijodtironiną (LT3, agl. FT3). Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą tokioje stadijoje, kai ryškios skydliaukės patologijos dar nėra.

Jei skydliaukės veikla slopsta, jaučiamas nuvargis, vangumas, mieguistumas, apatiškumas, depresija, gali pablogėti atmintis, lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris, užkietėja viduriai, lūžinėja plaukai, išsausėja ir pleiskanoja oda, paburksta veidas ir prikimsta balsas, išryškėja baltmės.

Pasiruošimas TTH Kraujo Tyrimui

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą yra tinkamas paciento pasiruošimas prieš atliekant tyrimą ir paimant mėginį. Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo. Pasiruošimas tyrimams: prieš tyrimą 2-3 val.

Prieš Kraujo Paėmimą:

• Būtina nevalgyti mažiausiai 2-3 val.;
• Gerkite tik nedidelį kiekį vandens;
• Negerkite stiprios kavos ir arbatos;
• Nevalgykite riebaus maisto;
• Nerūkykite bent 2 valandas;
• Pailsėkite 10-15 minučių.

Ką dar svarbu žinoti?

• Rekomenduojama bent 24 val. prieš kraujo paėmimą neužsiimti jokia didelio intensyvumo fizine veikla.
• Kelios dienos iki tyrimo rekomenduojama nevartoti alkoholio.
• Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
• Kartojant hormonų, geležies, kalio, natrio tyrimus, kraują patartina imti tuo pačiu paros laiku. Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti iki 10 val.
• Menstruacijų metu nereikėtų atlikti geležies koncentracijos kraujyje tyrimų. Geriausiai tai daryti praėjus dviem savaitėm po menstruacijų.
• Moterų lytinių hormonų tyrimų rezultatai bei jų interpretacija priklauso nuo mėnesinių ciklo, todėl juos atlikite gydytojo rekomenduotą dieną. Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu.
• PSA tyrimui kraują priduokite prieš atliekant rektalinį, veloergometrinį tyrimą, biopsiją arba praėjus 1-2 sav. po šių tyrimų. Dieną prieš PSA tyrimą būtina vengti fizinio krūvio, važiavimo dviračiu, jodinėjimo, dvi dienas - lytinių santykių.
• Nevalgyti, gerti tik vandenį (pavalgius gliukozės, lipidogramos, kraujo krešėjimo tyrimų rezultatai gali būti netikslūs). Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 val. prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val.
• Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai.
• Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso.
• Jeigu ruošiamasi pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikti iki jų vartojimo pradžios, arba po gydymosi praėjus 10-14 dienų.

Vaistų Vartojimas Prieš Tyrimą

Prieš tyrimą nevartokite vaistų, galinčių įtakoti tyrimo rezultatą:

• Atliekant gliukozės toleravimo mėginį, 3 dienas prieš jį nevartokite gliukozės apykaitą veikiančių preparatų.
• Atliekant vitamino D tyrimą, nevartokite vitamino D preparatų. Būtina nutraukti vitaminų ar papildų vartojimą 2 savaitės iki tyrimo / atliekant vitamino D tyrimą kūdikiams iki vienerių metų, vitamino vartojimą reikia nutraukti bent 3 d.
• Atliekant geležies tyrimą - 10 dienų nevartokite geležies preparatų.
• Atliekant skydliaukės hormonų tyrimus (TTH, LT4), vaistus išgerkite tik po kraujo paėmimo.
• Atliekant kraujo krešėjimo tyrimus svarbu žinoti, kad vartojami oraliniai antikoaguliantai gali iškreipti tyrimų rezultatus.
• Pasikonsultuokite su gydytoju, jei nesate tikri dėl vartojamų vaistų poveikio laboratorinių tyrimų rezultatui.

Kiti Tyrimai

Be TTH tyrimo, skydliaukės funkcijai įvertinti gali būti atliekami ir kiti tyrimai:

1. Laboratoriniai kraujo tyrimai: Atliekami tyrimai, kuriais nustatomas pagrindinių hormonų - TSH (tirotropino), T3 (trijodtironino) ir T4 (tiroksino) kiekis kraujyje.
2. Ultragarsinis tyrimas: Yra saugus, neskausmingas ir leidžia gydytojui tiksliai įvertinti skydliaukės dydį, formą, struktūrą, aptikti mazgelius, cistas ar kitus pokyčius.
3. Punkcinė biopsija: Jeigu ultragarso tyrimo metu aptinkama įtartinų mazgų ar kitų struktūrinių pakitimų - gydytojas gali rekomenduoti punkcinę biopsiją.

Svarbi Informacija Apie Kitus Tyrimus

Pasiruošimas šlapimo tyrimams

• Indelį šlapimui nusipirkite vaistinėje. Šlapimas renkamas į specialų sterilų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu.
• Prieš atliekant bendrąjį šlapimo tyrimą rekomenduojama nevartoti 1-2 d. vit. C preparatų.
• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas.
• Prieš surenkant šlapimą, būtina apsiplauti švariu vandeniu išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.
• Indelį sandariai uždaryti, laikyti šaltai ir kaip galima greičiau pristatyti į laboratoriją. Tyrimas neatliekamas, jeigu pristatomas mėginys pateikiamas ne steriliame inde.
• 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti.

Šlapimo surinkimas bakteriologiniam pasėliui:

• Prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4-6 val. ir mažiausiai 48 val. nevartoti antimikrobinių preparatų.
• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas.
• Prieš surenkant šlapimą būtina gerai apsiplauti išorinius lytinius organus švariu vandeniu (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių).
• Į šlapimo indelį pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, paskui - į indelį (20-30 ml) ir užbaigti į tualetą.
• Indelis būtinai turi būti sterilus (celofaninėje pakuotėje (nusipirkti vaistinėje).
• Indelį sandariai uždaryti, laikyti šaltai ir per dieną pristatyti į laboratoriją.

Šlapimo surinkimas VYRAMS (lytiškai plintančių ligų) tyrimui:

• Tyrimui reikalingas „pirminės porcijos“ rytinis šlapimas, t.y., rytą atsikėlus, neapsiplovus, pradedant nuo pirmųjų lašų į šlapimo indelį surinkti 20-30 ml šlapimo.
• Indelį sandariai uždaryti ir vienos-dviejų dienų bėgyje atnešti į laboratoriją (indelį laikyti šaltai).

Pasiruošimas urogenitalinių nuograndų paėmimui (lytiškai plintančių ligų) tyrimui:

• Vyrams nesišlapinti 3-4 val. prieš epitelio ląstelių (nuograndų) paėmimą iš šlaplės. Prieš lyties takų nuograndų paėmimą vyrams rekomenduojama 2-3 val.
• Moterims dieną prieš ir nuograndų paėmimo dieną nedėti į makštį jokių žvakučių.

Moterims urogenitalinės nuograndos neimamos:

• menstruacijų metu; Neplanuoti tepinėlio per mėnesines ir 4 d. po jų. Rekomenduojama PAP/ŽPV atlikti tyrimą mažiausiai 5 dienos po mėnesinių pabaigos.
• jei tą pačią dieną buvo imtas citologinis tepinėlis;
• atlikta vaginalinė echoskopija ar darytas kolposkopinis tyrimas.

Pasiruošimas išmatų tyrimams

• Vienkartinį plastikinį indelį nusipirkite vaistinėje (negalima dėti į degtukų dėžutę);
• Išmatos tyrimui imamos iš kelių vietų; Išmatas tyrimui reikia paimti mentele iš kelių vietų.
• Optimalus kiekis indelyje yra 10-20 g išmatų (graikinio riešuto dydžio);
• Tyrimui netinka išmatos po klizmų, žvakučių, geležies preparatų, laisvinamųjų , simpatikotropinių ir bario preparatų vartojimo;
• Tyrimui dėl spalinių kirminų kiaušinėlių (enterobiozės tyrimui) į laboratoriją atneškite stikliuką su priklijuota lipnia plėvele. Paėmimo metodiką paaiškins slaugytoja.

Laboratorinių tyrimų rezultatų interpretavimas

• Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai kelia abejonių, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai.
• Jei laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia Jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai.
• Gavęs visų tyrimų rezultatus - gydytojas endokrinologas juos išsamiai analizuoja, pateikia paciento skydliaukės būklės vertinimą ir rekomenduoja tolimesnius veiksmus. Tai gali būti nuolatinis stebėjimas, gydymas vaistais arba chirurginė intervencija. Tai priklauso nuo diagnozės.

SVARBU: Atvykus į bet kurį laboratorijos padalinį su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą). Norint gauti tarpusavyje palyginamus laboratorinių tyrimų rezultatus, rekomenduojama kraujo paėmimui atvykti tuo pačiu dienos metu bei toje pačioje laboratorijoje.

---