pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Manų košė kūdikiams: receptai ir nauda

Nė viena vaikystė, rodos, nepraėjo, be gardžios manų košės. Manų kruopų košė kadaise buvo tradicinis vaikų valgis. Ši košė lengvai paruošiama ir švelni vaiko skrandžiui, todėl net ir dabar tėvai ją dažnai renkasi kasdienybėje. Bet ar tikrai manų košė tokia naudinga ir kada ją galima įtraukti į kūdikio racioną?

Kas yra manų kruopos?

Kruopas sudaro paprasti angliavandeniai ir baltymai (glitimas). Košėje galime rasti daug B grupės vitaminų, atsakingų už tinkamą nervų sistemos veiklą. Švelnios konsistencijos manų kruopos palengvina virškinimą, o tai svarbu jautraus skrandžio kūdikiams. Jų skonis yra neutralus, todėl į jį dažnai dedama cukraus, o tai gali būti prieštaringa, nes šis ingredientas nerekomenduojamas vaiko mityboje. Verčiau rinkitės uogienę ar kūdikišką tyrelę.

Manų košė kūdikiams: nuo kada galima duoti?

Manų kruopas galima duoti sulaukus 6 mėnesių, kai dauguma vaikų yra pasiruošę valgyti kietą maistą. Manų kruopas verta patiekti reguliariai, nustatytu paros metu, pavyzdžiui, pusryčiams ar vakarienei. Turėtume atidžiai stebėti vaiko reakciją į naujo produkto pristatymą. Esant alergijai maistui, prieš įtraukdami manų kruopas į vaiko racioną, turėtume pasitarti su pediatru.

Kaip tinkamai paruošti manų košę kūdikiui?

„Holle“ biodinaminė (demeter) pilno grūdo manų kruopų košė tinka kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus. Tai pilnavertis maistas jūsų mažyliui, nes pagamintas iš pilno grūdo kruopų! Pilno grūdo košės leidžia išlaikyti maksimalią maistinę vertę. Visas gėris, slypintis grūduose, tampa lengvai pasisavinamas augančio kūdikio organizmo, kai košė apdorojama karščiu ir skysčiu.

Paruošimas: galite paruošti labai įvairiai: kaip pienišką košę, virti su vandeniu ar maišyti su pieno mišinuku. Lengvai paruošiama formulė yra universali ir gali būti naudojama su kitais ingredientais. Turi daug skaidulinių medžiagų. Be pieno produktų. Sudėtyje yra glitimo.

Svarbūs patarimai:

  • Ruošdami košę laikykitės paruošimo instrukcijos - tai užtikrins tinkamą maistinę vertę Jūsų kūdikiui.
  • Netinkamas paruošimas gali sukelti sveikatos problemų.
  • Visuomet ruoškite šviežią košę ir neduokite iš anksčiau likusių maisto likučių.
  • Nešildykite kūdikiui skirto maisto mikrobangų krosnelėje (dėl perkaitimo rizikos).

Receptai:

  • Su kūdikių pieno mišinuku: pagal instrukciją paruoškite 170 ml pieno mišinuko ir supilkite jį į dubenėlį. Įmaišykite į jį 18 g košės (3-4 valg. š.).
  • Pusiau pieniška košė: 100 ml nenugriebto pieno ir 100 ml vandens užvirkite ir atvėsinkite iki 50°C temperatūros. Supilkite skystį į dubenėlį ir įmaišykite 25 g košės (5 valg. š.).
  • Košė su mamos pienu: 25 g avižų košės (5 valg. š.) įmaišykite į 130 ml šilto mamos pieno.
  • Košė be pieno: 200 ml vandens užvirkite ir atvėsinkite iki 50°C temperatūros. Supilkite skystį į dubenėlį ir įmaišykite 25 g košės (5 valg. š.) bei 1 arb. š. „Holle“ aliejaus kūdikiams.
  • Košė be pieno, su daržovėmis arba vaisiais: 20 g košės (4 valg. š.) sumaišykite su 100 g vaisių tyrelės (iš stiklainiuko arba šviežiai sutrintos) ir 1 arb. š. „Holle“ aliejaus kūdikiams. Įmaišykite pagal poreikį vandens (virinto ir atvėsinto iki 50°C temperatūros). Jeigu ruošite daržovių košę, įmaišykite 160 g trintų daržovių ir 2 arb. š.
  • Pieniška košė nuo 6 mėn. amžiaus: užvirkite 150 ml vandens ir atvėsinkite iki 50°C temperatūros. Iš pradžių įmaišykite 5 šaukštelius „Holle“ pieno mišinuko nr. 2 nuo 6 mėn. amžiaus, o tuomet įmaišykite 18 g košės (3-4 valg. š.). Nuo 10 mėn. galite košę ruošti su pieno mišinuku nr. 1.

Patarimai, kaip paįvairinti košių skonį

Dažnai tiek dideli, tiek maži skundžiasi, kad košės neskanu. Taip atsitinka, nes košę neteisingai verdate - košė turi būti kramtoma, o ne gliti, tąsi ir pervirta. Būtent dėl to „kramtymo“ ir jaučiamės ilgiau sotūs. Taip pat paįvairinkite kuo įvairesniais pagardais. Jau minėjau, kad galima įdėti į košę ne tik sviesto, bet ir grietinės ar kieto sūrio. Prie daugelio jų tinka pesto padažas, saulėje džiovinti pomidorai, su svogūnais pakepintos morkos, smulkinta paprika, agurkai, alyvuogės ar naminės daržovienės.

Jei sau į košę gaili dėti riebalų, tai vaikams reikėtų negailėti. Jų skrandžiai mažesni, o kalorijų poreikis didesnis, ypač jei vaikas judrus. Jei nepavalgo, paskui nori saldumynų, miltinių užkandžių, sūrelių ir kitų reikalų. Todėl reikėtų į košę įdėti sviesto, kokybiško aliejaus, grietinės, sūrio, avokado ar natūralaus riešutų sviesto. Žinoma, pasirinkti vieną variantą.

Ant stalo siūlau patiekti tą pačią košę visiems, bet tegu kiekvienas priedus pasirenka pats. Vaikai visad mieliau valgo, jei patys susikomplektuoja patiekalą. Prisipažinsiu, kad ir mano vaikus „ištinka“ košių nevalgiadieniai. Tam momentui visad turiu spintelėje jūros dumblių „Nori“ lapų į kuriuos įvynioju drėgniau išvirtų grikių, bolivinės balandos ar sorų kruopas su agurku, avokadu ar lašiša. Gaunasi toks naminis sušis ir vaikai tuomet košės suvalgo dvigubai daugiau nei įprastai.

Svarbu žinoti, kad uogienė, joje esantis cukrus trikdo kruopų esančių medžiagų įsisavinimą. Be to, reikia įvertinti, kiek vaikas gauna saldumynų per dieną? Pirma saldi košė, paskui sūrelis, saldus jogurtas, tradicinis varškės apkepas, paprastų angliavandenių užkandėlė ar sultys... Tuomet tų cukrų gaunasi laba daug. Be to, prisiminkite, kad įpratinus vaiką prie saldžių košių reikia didžiulio įdirbio, kad vėliau valgytų nesaldžias.

Kokias košes rinktis kasdien?

Priminsiu, kad kasdien valgyti tas pačias košes nusibosta ir suaugusiems, ir vaikams, todėl turėkite bent keturias skirtingas kruopų rūšis ir jas mainykite. Primenu, kad tai turėtų pilno grūdo košės. Sveikumu nepasižymi nei užpilamos, nei greitai paruošiami dribsniai, kukurūzų kruopos, manai, bulguras ar kuskusas.

Daugelio pamėgti grikiai tiek kepinti, tiek ne, savyje neturi glitimo. Geriau vartoti žalius, nekepintus, juos, kaip ir kitas kruopas, vakare užmerkti kambario temperatūros vandenyje ir ryte užvirti ir jau galima valgyti. Vaikams patinka geltonos smulkios sorų kruopos, tik nepamirškite prieš virimą jų nuplikyti verdančiu vandeniu, kad nebūtų karstelėjusios. Kinva, lietuviškai vadinamos bolivinių balandų kruopos, būna įvairių spalvų ir poskonių, tad verta išbandyti, kurios patinka labiausiai. Ieškantiems įdomesnių skonių siūlau pabandyti burnočių sėklas, kuriose daug kalcio, jaučiamas riešutų poskonis. Neskaldyti avižų grūdai turi ypatingai daug vertės. Gaila, neužtinku nesmulkintų miežių, bet jei norite išbandyti - rinkitės stambiai skaldytus grūdus. Perlinės kruopos yra tie patys miežiai, tik kitaip paruošti. Speltos kruopos yra mums gerai pažįstami kviečiai, tik vertingesni nei įprastiniai.

Manai, kuskusas yra greitai pasisavinami angliavandeniai, kurie turi mažai vertingų medžiagų. Jei vaikas yra nevalgus, turėjo aukštą temperatūrą, sirgo - po ligos galima pasiūlyti manų košės, nes organizmui nereikia papildomų pastangų, kad ją įsisavintų. Na, bet kasdienai jos nerekomenduoju - ji sukuria uždegiminius procesus, todėl tiek vaikai, tiek suaugę, turėtų rinktis vertingesnes kruopas. O jei kalbame apie manus virtus piene su cukrumi, tai nėra košė, o tikrų tikriausias desertas - pyragas skystame pavidale. Tad jei laikas desertui, tada irgi galima valgyti mano košę mažesniais kiekiais, bet vaikui paaiškinti, jog tai - desertas.