Jei užsisakote atostogas, tikrai viską tikrinate: nuotraukas, įkainius, atsiliepimus, patogumus. O tiems kaip mes, kurie yra labai įsimylėję maistą, viešbučio pusryčiai yra didelis dalykas. Taigi ką reiškia, kai viešbutis sako, kad siūlo lengvus pusryčius?
Viešbučių žargonas gali būti labai painus, ypač kai pagalvoji, kokie neaiškūs ir atsitiktiniai gali būti pavadinimai. Lengvi pusryčiai nebūtinai yra nemokami, nes pavadinimas nurodo patiekiamo maisto tipą ir neturi nieko bendra su mokėjimu už maistą.
Daugumoje viešbučių pusryčiai yra nemokami arba įskaičiuoti į kambario kainą, ir beveik visada tai yra lengvieji pusryčiai. Tai koreliacijos, o ne priežastingumo atvejis. Daugelyje įstaigų pusryčiai nemokami, bent jau popieriuje. Atidžiau pažvelkite į bilietų kainas ir pusryčių sąlygas. Galimi keli deriniai.
Yra viešbučių ir viešbučių, ir kiekvienas gali laisvai taikyti mokesčius, rinkliavas ir kainas, kaip jiems atrodo tinkama. Nebūtinai yra pramonės standartas, tačiau dauguma žmonių turi tokią neišsakytą taisyklę, kad nemokami pusryčiai dažniausiai yra lengvi.
Kartais galite rasti nemokamų pusryčių, pavadintų nemokamai. Tai tiesiog senesnis žodis, reiškiantis „ant namo“ arba „nemokamai“. Tai įmantresnis pavadinimas ir skamba įspūdingiau nei „nemokamas“.
Maistas dažniausiai nevirtas, dažnai patiekiamas šaltas švediško stalo būdu. Tai labai patogu viešbučiams ir svečiams. Pirma, lengva išplanuoti anksti ryte ir tik svečiams pradėjus patiekti daugiau produktų. Antra, tam reikalingą maistą lengva rasti, greitai išdėlioti lėkštėse ir išsiųsti.
Tai reiškia minimalų vargo virėjams, tiesą sakant, tam gali net neprireikti virėjo. Tai yra grubus to, kas vyksta, supaprastinimas, tačiau tai yra esmė. Kalbant apie pavadinimą, tai reiškia, kad toks pusryčių stilius yra paplitęs Europoje, taigi ir žemyne.
Paprastai ne, į kontinentinius pusryčius nėra paruošto maisto. Tačiau galima rasti viešbučių, siūlančių mišrų pusryčių stilių, pavyzdžiui, kontinentinius su įvairiais būdais virtais kiaušiniais, šonine, dešrelėmis ir pan. Pagrindinė priežastis, kodėl „Continental“ neturi kiaušinių ar virto maisto, yra ta, kad tai reikalauja mažiau virtuvės darbuotojų pastangų.
Lengvi pusryčiai yra greitas, lengvas ir lengvas būdas patiekti maistą. Kadangi tai nereikalauja didelių maisto gaminimo įgūdžių, bet kas iš viešbučio darbuotojų gali jį išdėlioti ant stalų.
Jei virtuvės darbuotojai ateitų kiekvieną rytą parūpinti ir pusryčių, jūsų kambariai būtų brangesni. Jų darbo užmokestis turėtų būti padengtas, nes jie dirba ilgiau nei įprastai. Lengvi pusryčiai yra labai dažni, nes dauguma viešbučių ir motelių daugiausia dėmesio skiria tinkamoms lovoms, ramioms miegojimo vietoms ir tinkamam maisto meniu.
Vidutinės klasės įstaigose tiekiami lengvi pusryčiai su kai kuriais termiškais patiekalais, pavyzdžiui, kiaušiniais ir įvairia mėsa. Kitas svarbus dalykas, susijęs su lengvaisiais pusryčiais, keliautojai daugumoje vietų tikisi tokio paties elgesio.
Kai kuriose vietose padavėjo net nėra, nes kontinentinius pusryčius labai lengva valdyti ir suprasti, o pats vaišini kuo tik reikia. Ir tiek lengviems pusryčiams. Tai nereiškia, kad jie yra nemokami, bet visų rūšių pusryčiai paprastai yra nemokami.
Žvelgiate į pusryčių meniu ir negalite apsispręsti? Dažnai daugumos meniu pavadinimai nėra labai apibūdinantys, todėl reikia žiūrėti į mažą šriftą. Taigi ką reiškia šie trys viešbučio pusryčių tipai? Kuo skiriasi lengvieji ir angliški pusryčiai?
Pagrindiniai trijų viešbučių pusryčių tipų skirtumai yra tai, kad kontinentiniuose paprastai nėra virto maisto ir jie yra lengvesni. Lengvi pusryčiai yra lengvi, švediško stalo, dažniausiai šalti arba kambario temperatūros. Ir galiausiai angliški ir amerikietiški pusryčiai yra sunkesni, sotesni, kaloringesni.
Daugumoje viešbučių standartiškai siūlomi lengvieji pusryčiai, o angliškai pasirenkami pusryčiai. Paprastai patiekiate patys ir galite rinktis iš daugybės maisto produktų. Kiek plotis priklauso nuo viešbučio ir nuo to, kiek jis brangus ir gerai valdomas.
Šis pusryčių tipas yra lengviausias, todėl jei ieškote gausių pusryčių, jie gali būti ne tokie, kokių ieškote. Europiečiai dažniausiai pusryčiauja nedidelius, todėl tai atspindi ir lengvieji pusryčiai. Labiausiai tikėtina to priežastis - Viduramžių Europa, kai pusryčiai buvo laikomi rijimo ženklu arba vargšo, dirbančio lauką, ženklu (reikėjo papildomos energijos).
Būtent todėl, net kai pusryčiai tapo įprasti, jie visada buvo maži. Svarbi pastaba apie šio tipo pusryčius: juos pagaminti ir patiekti nepaprastai paprasta. Pieno ir delikatesų mėsa dažnai būna iš anksto supakuota arba supjaustoma elektriniu peiliuku. Taip pat ir daržovės.
Gėrimai gali stovėti šaldytuve tol, kol juos reikės išimti. Tai labai patogus, lengvai supakuojamas ir lengvai išpakuojamas sandoris. Ir tai pigu, palyginti su angliškais ar amerikietiškais pusryčiais, kuriuos turi palaikyti šilti ir papildyti virtuvės darbuotojai.
Lengviems pusryčiams reikia, kad vienas darbuotojas kartkartėmis patikrintų valgomojo formą ir įsitikintų, ar viskas gerai. Angliški pusryčiai visiškai skiriasi nuo kontinentinių. Jį sudaro kepti kiaušiniai, dešrelės, pupelės, kepti pomidorai, šoninė arba kumpis, juodasis pudingas, skrebučiai ir kepti grybai.
Pagrindiniai produktai yra: kiaušiniai, pupelės, dešra. Angliški pusryčiai taip pat gali būti užrašyti kaip „pilni pusryčiai“ arba „visi angliški“. Jie iš esmės reiškia tą patį dalyką ir turi tą patį stilių, su viena svarbia pastaba. Jei ieškote didelių, sočių ir sočių pusryčių, tai yra geras pasirinkimas. Priklausomai nuo jūsų gomurio, pupelės ir dešrelės jums gali patikti arba ne.
Pupelės dažniausiai patiekiamos saldžių pomidorų arba saldžių čili padažų, o dešrelės - Cumberland dešrelės. Daugumoje Europos kartais patiekiami angliški pusryčiai kartu su lengvaisiais pusryčiais.
Amerikietiškus pusryčius šiek tiek sunkiau suskirstyti į vieną apibrėžimą, pavyzdžiui, anglų kalba. Jame paprastai yra kiaušinių, tam tikros mėsos, pavyzdžiui, dešros, kumpio ar šoninės, ir skrebučio. Blynai yra įprastas bruožas, bet kaip garnyras ar desertas. Tikslus kiaušinių gamybos būdas skiriasi. Dažniausiai kepti kiaušiniai arba saulėta puse į viršų, tačiau galite juos rasti ir plaktų arba kaip omletą.
Amerikietiški ir angliški pusryčiai yra sotūs ir jų tikrai užteks iki pietų, o gal ir daugiau. Ir apie tai kalbant apie įvairius pusryčių tipus, kuriuos galite rasti viešbutyje.
Nesvarbu, kokiame pasaulio krašte bebūtų, kuriame viešbutyje apsistotų, kiekvienas turistas vos pabudęs pagalvoja apie pusryčius - kuo viešbučio virėjas nustebins šį rytą? Deja, Lietuvos viešbučiuose pusryčiaujantys svečiai išradingumo ir naujoviškumo dažnai pasigenda.
Didesnėse šalyse, kur veikia po kelis vieno tinklo viešbučius, „nuobodų“ pusryčių meniu būtų galima pateisinti noru išlaikyti tą patį stilių visose tinklo įstaigose. Gal ir gerai, nes keliautojas, vykstantis į vieną iš viešbučių, visada žino, ko tikėtis... Atrodo, laimi pirkėjas.
Tačiau labiau pagalvoję suprasite, kad viešbutis, pirkdamas didesnį kiekį maisto produktų, visada sutaupo ir tuo pačiu svečiui palieka galimybę prisikimšti, bet atima iš jo pasirinkimo laisvę. Kokie valgiai turėtų būti viešbučio restorano pusryčių valgiaraštyje?
Kiekvienam žmogui pusryčiai - daugiau nei pirmas dienos maistas. Tai energijos šaltinis visai dienai. Jie pažadina organizmą po naktinio badavimo ir suteikia energijos, reikalingos mūsų protui ir kūnui. Neretai bent kavos puodeliu ar gardžiais pusryčiais prasideda ir verslo partnerių susitikimai, todėl labai svarbu, kad patiekalų asortimentas būtų patrauklus tiek poilsiautojui, verslininkui, tiek praeiviui, norintiems gražiai pradėti dieną.
Viešbučių restoranuose turėtų būti siūlomas bent standartinis pusryčių meniu. Maistiniai javai, pjaustyti vaisiai, šviežios sultys, pyragaičiai turi atitikti kontinentinių pusryčių sampratą. Kiaušiniai, kumpis ir dešrelės - būtinas karštasis maistas ant pusryčių stalo.
Tačiau ir pastarieji produktai bei patiekalai turėtų būti įdomiai patiekti. Kodėl nepasiūlius bent kelių skirtingų rūšių kumpio ar dešrelių? Kokybiškesni ir įvairesni pusryčių valgiai turi didelės įtakos vertinant viešbučio restorano virtuvę.
Priklausomai nuo viešbučio užimtumo, būtų galima pasiūlyti a la Minute patiekalų, pavyzdžiui, restorane šviežiai kepamų blynelių ar vaflių. Lankytojas tokį maistą tikrai įvertins.
Vietoje džemo, perkamo iš tiekėjų, būtų šaunu pasiūlyti pačių pagamintos uogienės. Darbo teks įdėti nemažai, tačiau turėsite galimybę paeksperimentuoti ir pagaminti pačių įvairiausių skonių produkto. Vietinių ūkininkų pagamintas sūris taip pat galėtų paįvairinti viešbučio restorano pusryčių menu.
Maisto pasiūla turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į tuo metu viešbutyje apsistojusių žmonių grupę. Juk iš Skandinavijos atvykę svečiai turi visiškai kitokius mitybos įpročius nei žmonės iš Azijos ar Pietų Europos. Sužinokite apie savo svečią kuo daugiau ir nustebinkite jį jam įprastais ir mėgstamais pusryčiais.
Pradžiuginkite svečią iš tolimųjų kraštų patiekdami egzotiškos sriubos ar Wok keptuvėje pagamintą patiekalą. Leiskite pusryčių metu klientui pasijusti taip, tarsi jis būtų namuose, suteikite jam galimybę rinktis.
Karštieji gėrimai visų pirma turi būti karšti, švieži ir kokybiški. Kavos ar arbatos mišinių kokybė taip pat labai svarbi. Termosuose patiekta kava, sutikite, ne visada būna skani ir kokybiška. Geriausias „žadintuvas“ jūsų svečio kūnui, ko gero, būtų puodelis nuostabios Espresso ar Cappuccino kavos.
Tam turbūt reikės vieno ar dviejų papildomų žmonių kavos ruošimui, bet kas gali būti geriau už nuostabios kavos aromatą pusryčių metu?.. Juk verta pasistengti, kad jūsų viešbučio svečias dieną pradėtų nuostabiai.
Tik atsižvelgę į kliento poreikius būsite netradiciniai, išskirtiniai ir ilgam įsimenantys. Gal net tokie, pas kuriuos norėsis sugrįžti...
Jeigu vilnietis, ryte nespėjęs papusryčiauti namuose, nuspręstų užsukti į kurio nors Vilniaus viešbučio restoraną, pusryčiai jam kainuotų nuo 18 iki 40 Lt.
Neseniai duris atvėrusiame viešbutyje „Ehotel Tennis“ pusryčiai kainuoja nedaug - 18 Lt. Restorane, kaip ir daugelyje kitų, siūlomas „švediškas“ pusryčių stalas. Anot viešbučio vadovės A. Sprindytės, čia galima paragauti įvairių dešrelių, kiaušinių, įvairių rūšių kumpio asorti, lašišų, vaisių, sausų pusryčių ir kitų, įprastam pusryčių stalui būdingų, patiekalų.
Viešbučio „Martialis“ restorane pusryčiai kainuoja apie 20 Lt. Meniu labai panašus į tą, kurį jau apžvelgėme: du karštieji patiekalai, sausi pusryčiai, kumpis, sultys ir kt. O vienas nuo kito netoli esantys viešbučiai „Reval Hotel Lietuva“ ir „Holiday Inn“ turi kuo nustebinti...
Kai už pietus tenka pakloti 15 ar 20 Lt, neretas susimąsto, kad mūsų Lietuvėlėje maistas visgi brangus. O kaip žmogus sureaguotų gavęs 33 arba 40 Lt sąskaitą už pusryčius? Tiesa, pusryčiaudamas viešbutyje, žmogus gali valgyti tiek, kiek pajėgia, tačiau medikai rekomenduoja pusryčių metu suvalgyt iki 30 % dienos maisto normos.
Galime daryti išvadą, kad 30 % dienos maisto gali kainuoti net 40 Lt. Lengvas šokas nuo pat ryto.
Minimalūs reikalavimai pusryčiams (pagal Lietuvoje galiojančias apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo taisykles, „Valstybės žinios“, 2005-12-17, Nr. 147-5383):
- Pusryčiai pateikiami kiekvieną dieną (kontinentiniai: šviežia duona, sviestas (margarinas), džemas, virtas kiaušinis, kava ir arbata, vienos rūšies sultys). Privaloma visų kategorijų viešbučiams.
- Kontinentiniai pusryčiai ir šaltieji bei karštieji patiekalai. Privaloma 3-4 žv. apgyvendinimo įstaigoms.
- Kontinentiniai pusryčiai ir vienas karštasis patiekalas. Privaloma 2 žv. apgyvendinimo įstaigoms.
- Aptarnavimas - savitarna ir pagal užsakymus. Privaloma 5 žv. apgyvendinimo įstaigoms.
Parengė Donatas Kocys„Restoranų verslas“ Nr.