Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2020 metais Lietuva importavo beveik 140 tūkstančių tonų žuvies produktų už 536 mln. JAV dolerių. Daugiausiai žuvies ir jūros gėrybių Lietuvai tiekia Švedija, iš kurios 2020 metais jų importuota už 217 mln. USD. Norvegijos eksporto suma yra 59 mln. USD. Trečiasis iš pagrindinių tiekėjų yra JAV, kurios eksportas siekia 49 milijonų dolerių. Vienas iš turtingiausių žuvies regionų JAV yra Aliaskos valstija, iš kurios Lietuva daugiausia atsiveža Aliaskinės rudagalvės menkės produktų: surimio ir faršo, tolimesniam perdirbimui. Jų importo apimtys per pastaruosius 10 metų pasiekė 29 milijonus dolerių.

Žuvininkystė Aliaskoje

Žvejyba svarbi JAV šiaurės vakaruose esančios Aliaskos valstijos ekonomikos dalis, daugeliui gyventojų kartų tai yra šeimos verslas. Jūros gėrybės sudaro didžiausią Aliaskos valstijos tarptautinį eksportą. Aliaska yra stambus žaidėjas pasaulinėje laukinių žuvų ir jūros gėrybių rinkoje. 2018 -19 m. sezoną čia sugauta apie 2,52 milijardai tonų laukinės žuvies ir jūros gėrybių. 2019 m. Aliaskos jūros produktų buvo parduota 97 pasaulio šalims. Pagrindinė Aliaskos žuvies pirkėja yra Japonija, kurios gyventojai dideli žuvies ir jūros gėrybių mėgėjai ir vertintojai.

Aliaskos jūros gėrybių rinkodaros institutas

Aliaskos jūros gėrybių populiarinimu tarptautinėse rinkose rūpinasi asociacija „Aliaskos jūros gėrybių rinkodaros institutas“. Institutas turi atstovybes 5 pasaulio regionuose, įskaitant Rytų Europą, kurios padeda rasti tiekėjus, teikia techninę informaciją apie Aliaskos žuvis ir koordinuoja rinkodaros komunikacijos programas.

Aliaskos valstija - tvarios žuvininkystės pavyzdys. Aliaskos valstijos žuvininkystės ir medžioklės departamentas atlieka vandens ploto tyrimus ir rūpinasi žuvų populiacijos išsaugojimu. Iš viso departamentas kontroliuoja per 15 tūkst. upelių ir upių, kuriose neršia lašišos, visoje valstijoje.

Populiariausi Aliaskos jūros produktai

• Rudagalvė menkė: Labiausiai Aliaskoje paplitusi baltųjų žuvų rūšis. Jos mėsa liesa, minkšta ir švelni. Užšaldyta menkė yra prieinama ištisus metus.
• Surimis: Populiarus Aliaskoje gaminamas produktas. Ruošiant jūros gėrybes iš surimio, Aliaskos rudagalvė menkė sumalama, o šis faršas perdirbimo metu virsta surimiu - žuvų baltymų pasta, į kurią vėliau dedami kiti ingredientai ir kvapiosios medžiagos.
• Ramiojo vandenyno lašišos: Aliaskoje komerciškai gaudomos penkios Ramiojo vandenyno lašišų rūšys. Europoje tradiciškai populiari raudonoji lašiša, kuri išsiskiria ryškiai raudona spalva ir dideliu omega-3 ir vitamino D kiekiu. Kuprė yra labiausiai paplitusi, todėl nebrangi lašišos rūšis. Tinka sūdyti, virti ir kepti. Be to, Ramiojo vandenyno lašišoms priklauso karališkoji lašiša, keta ir didžioji lašiša.
• Lašišos ikrai: Aliaskos lašišos ikrai yra natūralus, maistingas produktas, kuriame gausu baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Lašišos ikrai yra populiarus delikatesas, kuris konservuotas arba užšaldytas prieinamas Lietuvoje ištisus metus.

Lietuvos žuvies perdirbimo įmonės

Tuo pat metu laukinės žuvys, užaugintos natūraliomis sąlygomis, užima savo nišą rinkoje. Norvegijos kompanija yra viena didžiausių žuvų perdirbėjų Europoje, Lietuvos - viena didžiausių žuvies perdirbėjų Baltijos šalyse.

UAB „ICECO žuvis“ ir ginčas su „Hofseth Europe GmbH“

Lietuvos žuvų perdirbėjas reikalavo, kad „Hofseth International AS / Hofseth Europe GmbH“ sumokėtų ženklią pinigų sumą už prekes, nupirktas ir priimtas iš UAB „ICECO žuvis“ per 2018 m. Pasak E. Kazlauskio, „Hofseth Europe GmbH“ bendradarbiavimo metu užsakė ir priėmė iš UAB „ICECO žuvis“ prekes bei įsipareigojo už jas sumokėti. "Tačiau, pasibaigus bendradarbiavimui, „Hofseth Europe GmbH“, vietoje tinkamo atsiskaitymo už priimtas kokybiškas prekes ir jau prasidėjus bylai Lietuvoje, pareiškė Norvegijoje ieškinį UAB „ICECO žuvis“ su prieštaravimais dėl mokėjimo", - teigė E. Kazlauskis.„UAB „ICECO žuvis“ mano, kad tariami „Hofseth International AS / Hofseth Europe GmbH“ prieštaravimai yra niekuo nepagrįsti, ir tikisi, kad ši byla bus teisingai ir nešališkai išnagrinėta Sunnmore apygardos teisme“, - Alfa.lt teigė E. Kazlauskis.Kompanijoms „Hofseth International“ ir „Hofseth Europe“ byloje atstovauja advokatų kontoros „Schjodt“ atstovai Andreasas A. Johansenas. Norvegų pusei atstovaujantis advokatas A. A. Johansenas Norvegijos leidiniui „SalmonBusiness“ (liet. „Lašišų verslas“) teigė, kad „Kompanijos „Hofseth Europe“ manymu, ICECO produktai buvo nepakankami, dėl to padidėjo „Hofseth Europe“ išlaidos ir krito pardavimas. Šalys taip pat nesutaria dėl ICECO produktų pardavimo kainos.

„Hofseth International“ istorija

2006 m. kompanija pradėjo tiekti šaldytas lašišas į JAV, tuo metu įmonės apyvarta siekė 100 mln. NOK. 2008 m. pritraukus vietos žvejų kapitalą sukurta „Hofseth International“, bendrovės apyvarta pasiekė 160 mln. NOK. 2009 m. pradėta pasaulinė plėtra, apyvarta išaugo iki 500 mln. NOK. 2014 m. įsteigta pardavimo ir platinimo įmonė JAV, apyvarta pasiekė 1,3 mlrd. NOK. 2016 m. kompanija įteigė nuosavą pardavimo ir platinimo įmonę JAV, įsigijo lašišų ir upėtakių augintoją „Fjordlaks Aqua“ („Hofseth Aqua“) bei atidarė trečią lašišos perdirbimo gamyklą „Hofseth Aalesund“, bendra apyvarta priartėjo prie 2,0 mlrd. Per pastaruosius dešimt metų „Hofseth“ metinis augimas siekė 25 proc., o 2020 m. įmonė uždirbo 4,2 mlrd. NOK.

UAB „ICECO žuvis“

2011 m. įsteigta lietuviško kapitalo bendrovė UAB „ICECO“ įsigijo Marijampolės žuvų produktų ir ledų gamybos įmonę „Kraitenė“. Ši, 1995 m. 2012 m. 2015 m. UAB „ICECO“ atskyrė žuvies produkcijos gamybą nuo kitų veiklų. Lietuvoje Baltijos šalių rinkose gerai žinomi šios kompanijos prekių ženklai - aukščiausios kokybės produktų „ZIGMAS“ ir kokybiškų pigesnių kainų segmentui priskiriamas „JUNGA“. Kompanija jau 16 metų gamina aukščiausios kokybės lašišos produkciją iš Norvegijoje užaugintos žuvies. Produktai iš lašišos sudaro apie 63 proc. Antra pagal dydį yra silkė ir jos produktai, sudarantys apie 21 proc. produkcijos.

UAB "Raseinių žuvininkystė"

Raseinių rajonas yra išsidėstęs Žemaičių žemės pietrytiniame pakraštyje, kur Žemaičių aukštuma Nemuno linkme pereina i žemumą. Šioje teritorijoje nėra nei didesnių upių, nei ežerų. UAB Raseinių žuvininkystė - didžiausias žuvininkystės ūkis Lietuvoje, kuriame dirba savo srities specialistai. Tvenkininė žuvininkystė vis labiau pradeda įsitvirtinti tarp kaimo verslų. 2003 metais UAB “Raseinių Žuvininkystė” pradėjo ekologinę gamybą. Šiuo metu yra sertifikuota 882 ha ekologinės gamybos ploto. Auginame ekologišką žuvį t.y. karpius, lydekas, amūrus, karosus, eršketus lynus, kuriuos sėkmingai realizuojame. Tai sveika produkcija vartotojams.

Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, didėja ekologiškų produktų paklausa. Ne išimtis yra ir žuvininkystės produkcija: ekologišką žuvį mieliau renkasi vis daugiau vartotojų. Ekologinės žuvininkystės ūkyje didesnis dėmesys kreipiamas į tausojamąją gamybą, žuvų suleidimo tankį, žuvų sveikatą, gerovę, vandens kokybę. Ekologinės žuvininkystės ūkyje auginama žuvis turi būti šeriama 100 proc. ŽUVININKYSTĖS ŪKIAI, SIEKIANTYS TAPTI EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKIAIS, PRIVALO LAIKYTIS EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ. ŠIOS TAISYKLĖS APIBRĖŽIA EKOLOGIŠKŲ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMYBĄ, LAIKYMĄ, GABENIMĄ, SAUGOJIMĄ IR REALIZAVIMĄ. Ūkyje auginami kviečiai , kvietrugiai, kuriais yra maitinama žuvis. „Ūkio modernizavimo investicijos į akvakultūros įmones” - įsigijome įvairios technikos reikalingos žuvininkystei plėtoti ir ją gerinti. Taip pat dalyvaujame programose: „Gamtotvarka akvakultūros ūkiuose”, “Vandens paukščių apsaugos priemonės akvakultūros tvenkiniuose“.

2020 m. UAB “Raseinių žuvininkystė” plečia savo veiklą , pradeda veikti žuvies perdirbimo cechas. Žuvininkystėje isteigtas medžiotojų būrelis. Čia didžiausia kova vyksta su kormoranų populiacija, kurie daug žalos padaro tvenkiniams. Gabšių k., Pramonės g. Raseinių r.

„Vičiūnų“ įmonių grupė

„Atvykau čia padirbėti vos dviem savaitėms, o štai jau trylika metų, kai tai tęsiasi“, - neslėpė Sovetsko mieste (Kaliningrado sritis, Rusija) esančio „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančio žuvų produktų perdirbimo fabriko „Vičiūnai RUS“ vadovas Juozas Beržonskis. Pakvietęs pasižvalgyti po krabų lazdelių gamybos cechą fabriko vadovas pasakojo, kad prieš 15 metų fabrikui pradėjus veiklą jame buvo 162 darbo vietos, o šiuo metu čia darbuojasi apie 1500 žmonių. Iš jų - tik 22 lietuviai, o likusią dalį darbuotojų sudaro vietiniai Kaliningrado srities gyventojai. Dalis fabrike dirbančių specialistų lietuvių kasdien į darbą vyksta kirsdami Lietuvos ir Rusijos sieną per Panemunės pasienio postą. Norint patekti į gamybines patalpas, privalu ne tiktai vilkėti sterilią aprangą, bet ir kruopščiai atlikti net kelias dezinfekcijos procedūras. Vos pravėrus cecho duris akivaizdu, kad darbas virte verda.

Gamybos įrangą prižiūri specialistų komanda, o žvilgtelėjęs į produktų fasavimo linijas negali nenustebti, kaip greitai ir kokiais įgudusiais judesiais darbuotojai dėlioja produkcijos pakuotes. Prieš 15 metų pradėjus verslą, čia buvo vos vienas krabų produktų gamybos cechas. Praėjo būtent tiek laiko, kai čia buvo pagaminta pirmoji krabų lazdelė. O dabar veikia krabų, žuvies, krevečių, jūrų gėrybių ir kulinarijos cechai. Nors buvo planuotos tik keturios gamybos linijos, visa tai išaugo į didelę modernią gamyklą. Šiandien galime vadintis viena didžiausių žuvies perdirbimo gamyklų pasaulyje.

Šie metai mums tikrai neblogi, produkcijos kiekis išaugo maždaug 20 proc. Paprastai per dieną pagaminame kelis šimtus tonų žuvies, jos produktų ir jūrų gėrybių. Visose keturiose šalyse (Lietuvoje, Rusijoje, Estijoje ir Ispanijoje. - Red.) gaminamų „Vičiūnų“ grupės produktų šiandien galima įsigyti beveik 60 pasaulio valstybių, o žaliava į mūsų fabriką atkeliauja iš labai įvairių regionų - Kinijos, Ekvadoro, Peru, Indijos ir kitų. Veikiausiai, kaip ir kituose „Vičiūnų“ grupės padaliniuose, krabų lazdelės čia irgi populiariausios, nes tam skyrėme daugiausia dėmesio. Mūsų fabrike buvo gaminamos ir krevetės, bet po 2014 metais įvestų apribojimų tapo sunku gauti kai kurių žaliavų. Šiandien perkame šiltavandenes krevetes, tačiau jų paruošimo technologija jau kitokia. Iš mūsų fabriko ant vartotojų stalo keliauja midijos, aštuonkojai ir kitos jūrų gėrybės. Šiuo metu „Vičiūnai RUS“ turi 900 produktų rūšių, kuriuos gaminame ir kuriais prekiaujame.

Iš šio fabriko produkcija vežama į 13 valstybių, tarp jų ir į tokius tolimus kraštus kaip Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir kt. Į šias šalis eksportuojame krabų lazdeles, pamažu įsibėgėja ir žuvies produktų eksportas. Tačiau krevetės į tuos regionus kol kas sunkiai skinasi kelią. Beje, šioms rinkoms labai svarbu ir tai, kad mes turime chalalinį sertifikatą.

Didžiausia vartotojų dalis - kaimynai, todėl ir jų skonis pernelyg nesiskiria, ypač kai palygini su japonais, korėjiečiais ar kinais. Vis dėlto kiekviena didesnė tauta turi savo vartojimo įpročius ir skonį. Pavyzdžiui, Europoje krabų lazdelės vartojamos kaip lengvi užkandžiai, o štai Rusijoje jos yra kitų patiekalų sudedamoji dalis.

Lietuviško kapitalo įmonė Rusijoje vertinama kaip darbdavys. Ne tiek daug yra bendrovių, kurios suteiktų šimtaprocentį socialinį paketą žmonėms. Laikomės vadinamosios baltų pirštinių politikos, o darbuotojai tai įvertina. Sovetske esame vieni didžiausių darbdavių, o visoje Kaliningrado srityje patenkame į pirmąjį penketuką pagal sumokamus mokesčius.

Dirbant su žuvų produktais rankų darbo vis dar yra nemažai. Esame vienintelis fabrikas Rusijoje, turintis silkių gabaliukų svėrimo liniją - speciali įranga vieno kąsnio silkių gabaliukus susveria ir automatizuotai sudeda į indelius. Turime ir žuvų odos nulupimo techniką, bet vis dar daug darbo atliekama rankomis. Kai paimate į rankas silkių pakuotę ir joje gabaliukai išdėlioti dailia spirale, tai darbuotojo nuopelnas.

Manau, biurokratinių kliūčių yra visur ir kiekvienas regionas pasižymi savita specifika.

Kitos žuvies perdirbimo įmonės

Infocloud.lt puslapyje rasite visas didžiausias pramonės, paslaugų ar prekybos įmones Lietuvoje pagal kategorijas. Tarp jų:

• NORVELITA: Lietuvos ir Norvegijos UAB "NORVELITA" įkurta 1995 metais.
• Baltlanta: Žvejyba tolimuosiuose žvejybos regionuose: Maroko Karalystė, Mauritanijos Islamo Respublika, kiti regionai. Centrinė būstinė: Liepų g.
• Marlas: Centrinė būstinė: Pylimo g.
• Baltic fish export: UAB „Baltic fish export“ - 2012 m. Kauno LEZ teritorijoje įkurta logistikos ir sandėliavimo bei baltos žuvies, jūros gėrybių perdirbimo, šaldymo ir pakavimo įmonė.

UAB „Birvėtos tvenkiniai“

Dabar užsakymų turime tiek, kad kartais nepriimame, nespėjame pagaminti to kiekio, kurio iš mūsų prašoma“, - pasakoja UAB „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė. Jos įmonė pastatė modernų, šiuolaikišką žuvies perdirbimo cechą, kuris sėkmingai veikia jau du mėnesiai ir tarp penkių panašių perdirbimo cechų Lietuvoje yra didžiausias. Vietiniai gyventojai šį cechą vadina tiesiog fabrikėliu.

Pradžia 2015 m. Mintis, kad reikia eiti žuvų perdirbimo linkme, kilo 2015 m., kai prasidėjo kalbos, kad prekyba gyvomis žuvimis - jau vakardiena, perdirbimo keliu suka Europa, todėl reikia galvoti, ką daryti, kad neliktum prie suskilusios geldos. Jau tuomet „Birvėtos tvenkiniuose“ buvo pradėtas rengti tokio fabrikėlio projektas, bet jis pasirodė per brangus. Naujas stiprus akstinas įgyvendinti pirmaprades mintis ir idėjas netikėtai staigiai prasiveržė 2018-aisiais, kai pakilo „tuščių narvų“ banga. Suvokėme - jų era baigiasi“, - prisimena direktorė. Tuo laiku Žemės ūkio ministerija paskelbė ir šaukimą perdirbimo produkcijai finansuoti. Birvėtiškiai pasimokė iš pirmojo nesėkmingo projekto klaidų ir kibo į darbus. Rinkosi patį optimaliausią projektinį variantą. Nors E.Brukštuvienė sako, kad jei dabar projektuotų, kai ką keistų, nes ankštokos pakavimo, žuvų sūdymo patalpos.

Fabrikėlio statybos

Fabrikėlio statybos prasidėjo lygiai prieš metus. Darbų spartą skatino šilta pernykštė žiema ir ypač… pavasario karantinas. Darbininkai jo metu dirbo kaip pašėlę, nes jų logika buvo tokia: virusas užpuls direktorę E.Brukštuvienę - pinigų negausime, užklups mus - nieko neužsidirbsime. Tad darbai vyko neįtikėtinai greitai. „Kai projektavome, sakiau, Jėzau, kaip sunku. Man sakė: palauk, prasidės statybos, va tada tai bus sunku. Statybos man virto košmaru, bet vėl kolegos sakė: palauk, košmaras bus, kai reikės gamybą paleisti. Taip ir atsitiko. Dabar kai galvoju apie tuos išvargtus etapus - jau juokas ima.

Atvykus į žuvies perdirbimo cechą, mus pasitiko ir visą gamybos grandinę parodė technologas Gediminas Šileikis. Prieš įeinant į cechą reikia apsirengti chalatą, užsidėti kepurę, batus apauti polietileno maišeliais ir praeiti pro gudrų agregatą, kurio besisukantys šepečiai nušveičia apavą, o prieš tai reikia dezinfekuoti abi rankas, kitaip tas metalinis sargas nepraleis. Gyvos žuvys pirmiausia patenka į taip vadinamą nešvarų cechą, kur specialioje vonioje apsvaiginamos elektra. Po to jos patenka ant pjaustymo stalo, kur darbuojasi keturi darbininkai. Čia nuskutami žvynai, išimami viduriai, nupjaunamos galvos ir uodegos, plaunamos. Daroma viskas vikriai ir greitai.

Švariame ceche žuvys dalinamos pjausniais, su maistinėmis dujomis pakuojamos į indelius. Kas skirta rūkymui, keliauja į šalia esančią modernią kompiuterizuotą rūkyklą (rūkoma juodalksnio pjuvenomis). Daromos nukaulintos išklotinės, kokias matote parduotuvėse. Vidurinis kaulas išimamas rankiniu būdu, o specialus agregatas tiesiog iššukuoja visas ašakas. Toliau žuvys keliauja į sūdymo, rūkymo, fasavimo, šaldymo, sandėliavimo patalpas. Sūdymui naudojami vien natūralūs prieskoniai: druska, pipirai, lauro lapai, česnakai, todėl įėjus į tą patalpą, galva svaigsta nuo prieskonių kvapų.

Pasak technologo G.Šileikio, iki 50 proc. žuvies svorio gamybos proceso metu patenka į atliekas. Jos vežamos į specializuotą Rokiškio įmonę perdirbimui. Gamybos cechas turi savo vandens gręžinį, valymo įrangą, tad naudoja tik visiškai išvalytą vandenį. Žuvų perdirbimo įranga iš visos Europos: lietuviška, vokiška, itališka, čekiška, ispaniška.

Rinkos kaprizai

Šiais laikais pagaminti produktą - tik pusė darbo, jį reikia dar realizuoti, o rinka greičiau pamotė, nei motina. Rinkos dėsniai painūs, reikia atspėti jos kaprizus, prisitaikyti, suspėti, atspėti kelis ėjimus į priekį. Šis fabrikėlis pajėgus per dieną pagaminti nuo 2 iki 4 tonų gatavos produkcijos. Daugiau gaminti neleidžia turimi pajėgumai. Žuvų gaminiai tiekiami „Maximos“ ir „Lidl“ prekybos tinklams. Ten taisyklės griežtos. Tarkim, šiandien užsakė rytdienai 900 kg produkto ir niekam neįdomu, ar galėsi užsakymą įvykdyti. Nepatieksi užsakyto kiekio - lauks baudos. Todėl reikia suktis.

Produkciją reikia pristatyti į centrinius minėtų prekybos tinklų sandėlius: rūkytas žuvis - į Vilnių, visus kitus produktus - į Kauną. Tad rinkos sąlyga aiški: įmonė gali laikytis tik su gera produktų kaina ir nepriekaištinga kokybe. Kainai teigiamas veiksnys, kad žaliava (žuvys) yra savos, pačių auginamos. E.Brukštuvienė sako, kad lengvai sutaria su vietiniais prekybininkais - prekybos centru „Danalta“. Spalio mėnesį „Birvėtos tvenkiniai“ pagamino 30 tonų gatavos produkcijos ir turgavietėse pardavė dar 5 tonas gyvų karpių.

Žmonės ir banko kilpa

Dabar įmonėje iš viso dirba jau 47 darbuotojai. „Kai pradėjom gamybą, maniau cechui užteks dešimties darbuotojų, bet didėjant realizavimo kiekiams, reikia jau dvidešimties, kitaip nespėjam užsakymų vykdyti. Visi darbuotojai, išskyrus technologą, vietiniai: iš Dysnos, Navikų, Galalaukių, Didžiasalio. Toks objektas be paskolų nepadarysi. Įmonė turėjo sutaupiusi ir savo lėšų, bet ne tiek, kiek reikėtų. Todėl teko imti paskolas banke. Su juo teks bendrauti penkerius metus.

---