Nuo septinto praėjusio amžiaus dešimtmečio Raseinių centre veikiančio „Rasos“ restorano interjeras - bene vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Čia drąsiai galėtų būti sukamos sovietinių laikų kadrų persmelktos kino juostos.
Atvykę iš kitų miestų žmonės netenka žado pamatę, kaip gerai išsilaikiusi restorano struktūra. Šį išskirtinumą reikia saugoti.
"Rasos" restorano meniu
Apačioje darbo dienomis veikia nedidelė valgyklėlė, kurios meniu kainos atvykusį iš didmiesčio gerokai nustebins. Štai daržovių salotos - vos 0,5 euro, sriuba - 1,5 euro, cepelinai ar žemaičių blynai - 3,2 euro, juoda kava - euras, o vaikystę primenantis kompotas - 0,3 euro. Čia tiekiami ir vėdarai, ir retai kur jau besutinkama saldi vaisių su makaronais sriuba.
"Rondo" užgimė "Rasos" scenoje
Apie Lietuvos popmuzikos ir roko grupę „Rondo“ prakalbome neatsitiktinai. Pasirodo, būtent „Rasos“ restorano pobūvių salės scenoje šis kolektyvas ir prasiskynė kelią į žvaigždes. Tiesa, tuo metu grupė dar vadinosi „Provincija“.
„Grupės įkūrėjai broliai Tautkai kilę iš Šiluvos. Tėvai buvo labai muzikalūs, grodavo kapelose. Pirmasis „Rondo“ pavadinimas - „Provincija“ (1976 metais įkurtas mėgėjiškas ansamblis - aut. past.). Jie pradėjo grajinti Šiluvos kultūros centre, o išgarsėjo būtent „Rasoje“, kai ten ėmė aktyviai koncertuoti. Taigi „Rondo“ ištakos užgimė šiame restorane! Atvažiavo tuomet iš Kauno tų laikų prodiuseriai, pastebėjo juos ir išsivežė į Kauną“, - šyptelėjo A.Zmitra.
Tokiomis dainomis kaip „Margarita“, „Rytas perone“, „Dviese“, „Pelenė“ išgarsėjusi grupė 1993 metais buvo pripažinta populiariausia Lietuvoje, o 2001 metais gavo apdovanojimą už indėlį muzikai.
"Magdės" pyrago legenda
Grupė „Rondo“ - ne vienintelis „Rasos“ restorano kūrinys. Šios vietos konditerijos ceche užgimė ir legendinio „Magdės“ pyrago receptas.
„Sovietiniais laikais kiekvienas rajono restoranas turėdavo kažkokį savo firminį, po Lietuvą pasklidusį karštą patiekalą - visokie svočios, marčios, jūratės karbonadai, kepsniai ar kotletai. Kiekvienas restoranas turėjo ir savo firminį gėrimą - Raseiniuose tai buvo „Raselė“. Kurti ir firminiai desertai. Taip Raseinių „Rasos“ restorane užgimė žymusis „Magdės“ plokštainis. Sukūrus neužteko, kaip dabar, tiesiog feisbuke paskelbti. Reikėjo surašyti technologinę kortelę, nuvežti į Vilnių, kad patvirtintų. Aišku tik tai, kad prieš vežant į Vilnių ilgai galvoti pavadinimo pyrago kūrėjoms neprireikė - Magdė ir tiek. Tai juk labiausiai su Raseiniais susijęs personažas. Plokštainis greitai paplito visoje Lietuvoje. Ir iki šiol jis sėkmingai kepamas „Rasos“ restorane. Vyresni žmonės paragavę tikina, kad skonis toks pat kaip vaikystėje. Toks sausainis, perteptas uogiene, o viršuje - kakavinis paukščių pienas“.
"Magdės" pyrago receptas
Paprašyta atskleisti receptūrą, ji ėmė pasakoti apie tai, kad ant sviestinės tešlos pagrindo tepamas obuolių džemas ir dedamas zefyrinis, maišytas su sviestiniu, kremas. Jaučiami ryškūs cinamono, kakavos skoniai. Kremo gamybai naudojama želatina, kondensuotas pienas, kiaušinių baltymai.
„Iš cukraus ir vandens išverdamas sirupas. Jis maišomas su želatina. Karštas įmaišomas į baltymus. Tuomet pridedami kiti ingredientai“.
Šiuo metu „Rasos“ restorane netgi vykdomos edukacijos „Kavagėris su Raseinių Magdės pyragu“. Jų metu pasakojama apie Raseinių Magdės nuotykius ir legendomis apipintus nutikimus, ragaujamas bei kava užgeriamas legendinis pyragas.
Iškepama Magdės pyrago per dieną po 10-15 kg. Pasak A.Zmitros, Magdė - vienas žinomiausių Raseinių krašto personažų, tai buvo labai įdomi ir spalvinga moteris.
Raseinių Magdės legenda
„XVIII a. pabaigoje į Raseinius atiteka prancūzaitė Magdalena. Ji atveža prancūzišką madą - skrybėlaites, šalikėlius, sijonus, kvepalus, kosmetiką. Raseiniai tuo metu buvo provincija, nors ir to meto Žemaitijos sostinė, tad įsivaizduokite, kokia buvo aplinkinių reakcija, kai gatvėmis staiga pradėjo vaikščioti išsipusčiusi prancūzaitė. Kai kurie to meto liudininkai rašė, kad tai buvo pirmoji moteris Lietuvoje, vaikščiojusi pagal prancūzišką madą. Ne Vilniuje, ne Kaune, o Raseiniuose! Pirmoji Raseinių istorijoje modistė ir puošeiva. Kaip Maironis rašė (personažą labai išgarsino 1909 m. Maironio išleista poema „Raseinių Magdė“ - aut. past.), „vyrai traukė pažiūrėti į Raseinių Magdę nelygu į Šiluvos atlaidus“. Baisus dalykas, konkurencija su pačia Šiluva“, - nusijuokė Arnas.
Jei kas kitas išsiskirdavo savo išvaizda, Raseiniuose sakydavo: „Ai, ta visai pasirėdžiusi kaip Raseinių Magdė.“ Frazeologizmų, sudarytų su junginiu „Raseinių Magdė“, gausu ir šiandien. Dar vėliau su Magdės personažu lyginta laisvų papročių moteris. Taip Raseinių Magdės personažas iš gražuolės pavirto neaiškios reputacijos moterimi.
Sovietmečiu Magdės personažas įgavo dar kitą atspalvį. Bandau šį naratyvą naikinti - Raseinių Magdė nėra tautiniais rūbais pasirėdžiusi moteris, dainuojanti lietuviškas dainas. Raseinių Magdė - gražuolė prancūzaitė. Daili, laiba, grakšti. Vis bandau tą fenomeną atgaivinti, grąžinti tikrąją istoriją į žmonių atmintį“, - savo tikslą įvardijo Arnas.
Negana to, neseniai Raseiniuose atsirado italas, kuris tikroje krosnyje kepa picas šalia šaltinių maitinamo, niekad neužšąlančio ir neišdžiūvančio Magdės šulinio.
„Italas Roberto vis matydavo, kad ekskursantams prie to šulinio kažką pasakoju. Jam buvo smalsu, kas vyksta. Išgirdęs Magdės istoriją jis pasisiūlė sukurti Raseinių Magdei dedikuotą picą.
„Raseinių Magdė“ sukurta išskirtinai tik iš prancūziškų ingredientų: specialus prancūziškas raudonas kumpis, prancūziškas sūris ir t. t. Tai yra dar vienas būdas, skirtas pademonstruoti Raseinių Magdės fenomeną. Pas Roberto atvažiuoja ir iš kitų miestų, nes Raseiniai yra patogioje vietoje - prie autostrados. Trumpam nusukus iš kelio į pajūrį, galima nusipirkti itališką picą, paskanaut „Magdės“ pyrago ar tų pačių Viduklės koldūnų, kurie taip pat yra mūsų krašto gaminys“, - pasiūlė pašnekovas.