Kai dienos darosi vis trumpesnės ir tamsesnės, ryškių spalvų ieškoti nejučia imame visur: lėkštėse, naujose, anksčiau niekada neplankytose vietose. Aukštą kartelę ypač lengva iškelti naujiems, anksčiau niekada negirdėtiems restoranų pavadinimams. O ypatingai tokioms vietoms, kurios, socialinėje erdvėje žada tikrus skonių atradimus, prilygstančius net pačioms įdomiausioms ir netikėčiausioms maisto kelionėms.

Prieš gerą mėnesį Kauno Laisvės alėjoje duris atvėrė restoranas Meet & Taste. Šiandieną, smagiai riedant paspirtukais, visai naujai išklotu laisvės alėjos grindiniu, akis užkliudė restoranėlis, kurio anksčiau nebuvome pastebėję. Sakote kas gi tai?

Savo vardą užsitarnavę ir toliau sėkmingai gyvuojantys restoranai klientus vilioja skirtingais konceptais, kokybiškais patiekalais ir puikiai suderintais skoniais. Vyno baras-restoranas „Somm”, sušių restoranas „Rise”, erdvus viešbučio restoranas „Time” bei jaukus vyresnysis „Time” brolis - restoranas „Dine”.

„Rise“ - japonų virtuvės šedevrai Kaune

Tai japonų maisto restoranas „Rise“ Vilniaus Gedimino prospekte. Užsisakėme iš „Rise“ daug įvairių dalykų, bet po nedaug, nes karantinas - dar ne pasiteisinimas persivalgymui.

Nigiriai su šukutėmis (7,20 EUR už porą), hotategai, ir nigiriai su unguriu (6,40 už porą), unagi, buvo malonūs, žuvis geros kokybės, bet man gal norėtųsi didesnių. Japonijoje (ir Kalifornijoje, o taip pat vakarų Kanadoje, kur tekančios saulės šalis geriausiai imituojama) šiaip jau nigiriai būna didesni, negu Europoje, kur dažnai yra tokio dirbtinio minimalizmo.

Man patiko nigiriai su skumbre, 4,40 EUR už porą, nes Lietuvoje kažkodėl retai naudoja skumbrę sušiams, lyg ji būtų netipiška arba netinkama, ir mieliau naudoja lašišą, kuri anaiptol nėra tradicinė Japonijos sušių sudėtinė dalis - prie kelerius metus lašišą į sušių virtuvę atnešę skandinavai.

Gunkanas (vertikalusis sušis) su sviestžuve, 4,80 EUR už porą, buvo fantastiškas, man labai patiko būtent ta sviestžuvė, kuri buvo tinkamai riebi, kokia ir turi būti. Riebi, sultinga, ryški - kaip mano gyvenimas.

Suktinukai, kuriuos nuotraukose matote prikištus žalumynų (6,20 EUR), su tunu ir avokadais, buvo labai prasti. Visiškai ne mano skoniui. Gal, jeigu būčiau ožys arba karvė, man ir būtų gerai parupšnoti, bet aš nesu žolėdis, todėl šitas dalykas yra ne man.

Sašimiai (tuno - 9,00 EUR, sviestžuvės - 6,20 EUR) nepasirodė fantastiški, bet gal ir sunku buvo tikėtis. Tuno konsistencija buvo silpnoka. Manau, kad visai ne išskirtiniai ir skubūs nešaldytos žuvies tiekimai yra prioritetas šiais laikais. Tiekimo grandinės trūkinėja, ir tai neatsiliepia teigiamai skoninėms, arba, sakykim taip, organoleptinėms maisto savybėms. Žinojote tokį žodį?

Tuno suktinukas (spicy tuna, 7,90 EUR), apvoliotas žuvų skraiduolių ikrais, man pasirodė nuobodokas. Ir tie ryškiai oranžiniai smulkūs ikriukai, mano galva, yra tokia dekoratyvinė beprasmybė, nors ir labai būdingi Japonijos virtuvės interpretacijai Rytų Europoje.

Gruzdintas suktinukas (Japanese Futo hotroll, 9,00 EUR) buvo labai smagus, jaukus ir priminė, kad lauke dar šalta ir pavasaris dar neatėjo, nebuvo jokio blogo aliejaus kvapo, nors ir nebūtinai tie karštieji sušiai, kuriuos dažnai randi Vilniuje ir San Diege, ir retai - Tokijuje ir Osakoje, yra mano mėgstama sušių versija. Bet tebūnie, žinau, kad yra tokių, kam tai patinka.

Sumokėjau 61,10 EUR, bet daviau 65 EUR, nes tegu būna su arbatpinigiais. Kaip jau sakiau, sunkiu metu restoranus reikia palaikyti. Valgėme dviese. Turint galvoje, kad gaminimas išsinešimui tikrai nepagerina skonio, sušių ryžiai, kurie gaminimo procese būna šilti, spėja ataušti, ir kad restoranas labai stengiasi, tvirtos keturios žąsys iš penkių.

Restoranas, kuris prekiauja tik išsinešimui, neatrodo labai laimingas (kur gi atrodys, kai nėra žmonių, kurie ir duoda restoranui gyvybę), tačiau, manau, vis tiek yra geriau taip, negu būti užsidarius apskritai. Taip vis tiek įkrenta kažkiek pinigų, ne visi žmonės praranda darbą arba išleidžiami neapmokamų atostogų. Restoranams, kaip ir viešbučiams, ši krizė bus žiauri, daugeliui ji bus mirtina. Todėl stengiuosi, kaip galėdamas, palaikyti tuos verslus, kurie spurda ir stengiasi nenugrimzti.

Eikite visi ir neškitės maistą į namus iš ten. Karantinas smagesnis pasirodys. Būkite sveiki, saugokite save ir kitus.

Sušių restorano „Rise“ ypatybės

Kai sušių galima užsisakyti dažnoje kavinėje ar pagriebti prekybos centre dėžutę jų išsinešti, kuo turi būti ypatinga nauja vieta, kad per socialinius tinklus nušniokštų tikra „skanių“ nuotraukų ir teigiamų įspūdžių banga? Pasirodo, nebūtinas nei japonas sušių meistras, nei agresyvi rinkodaros kampanija.

Kol beveik valandą kalbamės su naujo sušių restorano Vilniuje „Rise“ šeimininkais Egidijumi Lapinsku ir Arminu Darasevičiumi, jie nesyk atsigręžia pasisveikinti ar atsisveikinti su lankytojais, spaudžia rankas ir teiraujasi „kaip patiko?“. Kai kiek stebėdamasi klausiu E.Lapinsko, kodėl naujas restoranas skirtas būtent japonų virtuvei, jis atsako klausimu į klausimą „O kodėl ne?“. Ir paaiškina, jog jam labiausiai imponuoja virtuvė - nesvarbu japonų, italų ar lietuvių - kurioje vertinamas šviežias ir kokybiškas produktas. „Be to, pats esu sušių, žalios žuvies mėgėjas, o Lietuvoje tai valgydamas, švelniai tariant, nusivildavau“, - neslepia E.Lapinskas.

Kai teiraujuosi, kaip pavyksta gauti sušiams būtinų šviežios žuvies ir jūros gėrybių, A.Darasevičius ir E.Lapinskas šypsosi, sakydami, jog mitas jog šių produktų Lietuvoje sunku nusipirkti. „Esu virėjas ir žinau, kokį tuną gali nusipirkti, jei nori kokybės. Žinoma, jo kilogramo kaina gali svyruoti nuo 20 iki 50 eurų.

Ir ryžius „Rise“ perka brangesnius, tokius, kokių nenaudoja kiti, ir tai, pasak restorano šeimininkų, jaučiasi, o kokybė jiems imponuoja. „Japonų virtuvė su krabų lazdelėmis, „Filadelfijos“ sūriu - butaforija, to mūsų meniu nėra, - sako E.Lapinskas. - Ungurį mes rūkomės patys, o dabar, kai ne sezonas ir jo nepagaunama, bandysime nigiri sušius gaminti su rūkytu eršketu. Ruošiame ir sašimi su šukutėmis, su skumbre - to Lietuvoje niekas nedaro, o rudenį čia turėsime ir austrių. Tokie sprendimai, sezoniškumas, tai, kad daugybę dalykų perkame ne gatavus, bet ruošiame patys, mus ir padaro truputį kitokius, negu visi kiti,“ - sako E.Lapinskas ir priduria norintis ir toliau paisyti sezoniškumo, nebijoti kaitos ir neužstrigti rutinoje - tada įdomu visiems - ir šefams, ir klientams.

A.Darasevčius mums kalbantis porąsyk patikslina, jog „Rise“ nereikėtų vadinti japonų restoranu - tai sušių restoranas ir visas meniu čia sukasi būtent apie juos. Paklaustas, kurie sušiai iki šiol sulaukė didžiausio populiarumo, A.Žiliukas įvardija dvi uramaki rūšis - sake avocado su lašiša ir avokadu ir dragon su krevete, unguriu ir avokadu.

Jei šalia sušių ar vietoje sušių klientas užsimano ko nors kito, „Rise“ šefas turi, ką pasiūlyti - čia yra ir salotų, ir ryžių popieriaus suktinukų, ir sriubų. „Daugelis žmonių labai noriai pas mus valgo sriubas, net ir tie, kurie sako nemėgstantys miso, pas mus greit pakeičia nuomonę.

Dienos pietūs „Rise“ restorane

Kiekvieną darbo dieną „Rise“ siūlo ir dienos pietus, tądien, kai kalbėjomės, į dienos pietų pasiūlymą buvo įtrauktas ramenas su… voveraitėmis. Keista, nejaponiška? Susimąsčiusieji, koks gėrimas labiausiai tiks prie sušių, gali būti ramūs, kad čia išgirs gerą pasiūlymą - tuo pasirūpino gėrimų žinovas A.Darasevičius. Pasak jo, su sušiais puikiai dera rožinis vynas, puikiai atliepiantis švelnų ryžių saldumą, taip pat šampanas. Žinoma, su sąlyga, kad sušių jūs negadinsite beprotišku sojos padažo kiekiu.

„Turime ir sakės, pažindiname klientus su šiuo gėrimu. Ryžių degtinė pati yra salstelėjusi, tad taip pat tinka prie sušių“, - pasakoja gėrimų žinovas.

Be jau minėto svečių, kurie atrado „Rise“, kaip naują patyrusių virtuvės meistrų restoraną, čia lankosi aplinkinių įstaigų - ministerijų, Seimo - darbuotojai, užsuka pro šalį keliaujantys jauni žmonės. Paklausti, ar „Rise“ jau spėjo apsilankyti japonai, pašnekovai linksi galvomis. „Vien tai, kad japonas atėjo ten, kur nedirba japonas, jau yra įvertinimas, nes tai prieštarauja jų principams“, - sako E.Lapinskas. Beje, nors daliai žmonių sušiai rodosi puikus pasirinkimas, kai norisi pietų išsinešti, ir „Rise“ šią galimybę taip pat siūlo, pats E.Lapinkas teigia mažiausiai norintis kad tai būtų dominuojanti tendencija, nes tada nukenčia sušių šviežumas. Pasak jo, patiekiami sušiai turi būti vos vos šilti ir tai daugelį klientų nustebina.

„Rise“ restorano informacija

Adresas: Gedimino pr. 43, Vilnius

Darbo laikas: pirmadienis-šeštadienis 11-22 val.

Restoranų vertinimas Lietuvoje

Restoranus vertina gastronomijos ekspertai Šįryt akademijos Taryba atskleidė trumpąjį sąrašą, iš kurio bus renkami 2017 m. geriausi šalies restoranai. Šis sąrašas sudarytas remiantis tais pačiais kriterijais, kuriais vadovaujasi akademijos nariai balsuodami už geriausius šalies restoranus, rašoma pranešime spaudai.

„Kaip ir pernai, taip ir šiemet pirminį restoranų sąrašą sudarė akademijos Taryba, kurioje yra atstovai iš Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos, Lietuvos someljė asociacijos, žurnalo „Geras Skonis“. Toliau restoranus vertins Gero maisto akademijos nariai, kurių šiuo metu yra daugiau nei 100“, - projekto tvarką trumpai pristatė akademijos įkūrėjas Linas Petrukaitis.

Projekto tikslas - apjungti kuo didesnį gastronomijos ekspertų ir profesionalų ratą vieningam balsavimui. Taigi Gero maisto akademijos Taryba nuolat svarsto ir priima naujus narius, taip pat sudaro pirminį labiausiai projekto kriterijus atitinkančių restoranų sąrašą.

Dalyvauti Gero maisto akademijos veikloje yra pakviesti Lietuvos šefai, taip pat Lietuvoje dirbantys užsienio šefai, restoranų savininkai, apie industriją rašantys tinklaraštininkai ir žurnalistai, someljė bei kiti gastronomijos ekspertai.

Restoranų vertinimo kriterijai:

• Maistas ir jo pateikimas
• Patiekalų savitumas ir originalumas
• Maisto produktų kokybė, kilmė ir šviežumas
• Skonių suderinamumas ir kūrybiškumas
• Kainos ir kokybės santykis
• Gėrimų meniu
• Aptarnavimo kokybė
• Aplinka (patyrimas, estetika, dermė su reprezentuojama virtuve, švara, tvarka, jaukumas)

Remiantis visų akademijos narių balsais šiemet ir vėl bus sudarytas 30 geriausių šalies restoranų reitingas, kurį audituos audito ir mokesčių konsultacijų įmonė FMG.

„30 geriausių restoranų“ projektą vainikuos geriausių restoranų Lietuvoje apdovanojimai, kurie vyks vasarą, birželio viduryje.

---