Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama mėsos kokybei ir jos poveikiui mūsų sveikatai. Mėsa yra ne tik svarbus maisto produktas, bet ir sudėtinė tautos kultūros dalis.
Mėsos rūšys ir jų ypatybės
Pirmiausia, mėsa yra skirstoma į baltą (paukštiena ir triušiena), raudoną (kiauliena, jautiena, aviena, veršiena, ėriena, ožkiena) bei žvėrieną (pvz., šerniena, stirniena).
Taip pat kaip atskira rūšis išskiriama apdirbta mėsa, kuri yra paveikiama bet kokiu fiziniu ar cheminiu būdu (sūdymu, džiovinimu, fermentavimu, rūkymu), tam, kad įgautų papildomas skonines savybes ir išliktų ilgesnio galiojimo laiko.
Kiaulienos ir šernienos palyginimas
Tyrimai rodo, kad daugiausiai sausųjų medžiagų rasta kiaulienoje ir šernienoje, ženkliai mažiau jų nustatyta sraigėse, skirtumas sudarė net 10,78 proc. (p<0,001) ir 10,44 proc. (p<0,001). Mėsos baltymingumu pasižymėjo kiauliena ir šerniena, kurių tarpusavio skirtumas siekė 1,08 proc., o mažiausiai baltymų rasta sraigėse, lyginant su kiauliena ir šerniena skirtumas sudarė net 9,96 proc. (p<0,001) ir 8,88 proc. (p<0,001).
| Rodiklis | Kiauliena | Šerniena | Sraigės |
|---|---|---|---|
| Sausosios medžiagos | Aukštas | Aukštas | Žemas |
| Baltymų kiekis | Aukštas | Aukštas | Žemas |
| Riebalų kiekis | Vidutinis | Aukštas | Labai žemas |
Trichineliozės pavojus
Žmonės trichinelioze gali užsikrėsti vartodami netik nepatikrintą šernieną, bet ir kiaulieną. Daugiau nei 50 proc. atvejų žmonės šia liga užsikrečia dėl namų ūkiuose užaugintų ir nepatikrintų dėl trichineliozės kiaulių mėsos.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad naudodami maistui sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, nepatikrintą veterinarijos gydytojo, trichineliozės užkrato atveju atsakingi asmenys rizikuoja net tik savo ir savo artimųjų sveikata, bet ir užsitraukia teisinę atsakomybę.
Patvirtinus, kad sumedžiotas šernas ar paskersta kiaulė buvo užsikrėtę trichinomis (apvaliųjų kirmėlių Nematoda tipui priskiriamos parazitinės kirmėlės), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atlieka galimus ligos židinių tyrimus.
Šiuolaikinės mėsos auginimo problemos
Visgi jei prieš tūkstančius metų galvijai laisvai ganėsi pievose ir gėrė švarų vandenį iš upelių, šiandien mėsos pramonėje, kaip pasakojo medikės, galvijams suteikiamos itin prastos sąlygos. Gyvūnai yra auginami ankštose fermose, todėl dėl judėjimo suvaržymų jų raumenys natūraliai neišsivysto.
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Jautis „Taigi galvijai gauna pramoniniu būdu paruoštą pašarą, kuriame yra daug hormonų, kurie ir skatina raumenų, kuriuos vėliau valgome, vystymąsi“, - sakė J.Linauskaitė. Negana to, galvijams profilaktiškai duodama įvairių antibiotikų, kad būtų apsaugoma nuo galbūt net ir nebūsiančių infekcijų - tiesiog tam, kad gyvūnas ištvertų, kol bus paskerstas.
Apdirbtos mėsos pavojai
Panašios problemos būdingos ir kalbant apie apdirbtą mėsą. Jei anksčiau mėsa buvo apdirbama natūralioje aplinkoje, o kaip skonio priedai buvo naudojamos natūralios žolelės, česnakai, pipirai, druska - šiandien įvairūs mėsos gaminiai apdirbami nenatūraliose sąlygose, su gausiu druskos kiekiu, nitratais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, pavojingomis sveikatai.
Sveikesni mėsos pasirinkimai ir vartojimo rekomendacijos
J.Linauskaitė nurodė, jog labiausiai patartina vartoti ekologišką, laisvai ganomų gyvūnų mėsą. Geriausias pasirinkimas, anot jos, būtų jautiena, aviena bei triušiena, mat šioje mėsoje yra geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis.
Taip pat ji papildė, jog baltymais gausiausios mėsos dalys yra krūtinėlė bei kumpis, tačiau nereikėtų vengti ir riebalinės mėsos dalies: „Geriausia vartoti mėsą, kurioje vizualiai būtų matoma tarpraumeninė riebalinė dalis, kadangi joje gausu omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių“.
Tuo tarpu mėsos ruošimo procese J.Linauskaitė patarė vengti aukštos temperatūros, kadangi tokiu būdu išsiskiria medžiagos, veikiančios kancerogeniškai. „Ruošiant mėsą naudinga naudoti česnaką, raudonąjį vyną ar alyvuogių aliejų, kurie sumažina kancerogeninių junginių susidarymą“, - pridūrė ji.
Perteklinis mėsos vartojimas ir jo pasekmės
Visgi J.Linauskaitė pastebėjo, kad visuotinis mėsos suvartojimas - išlieka pertekliniu. Tyrimai rodo, kad šiai dienai visame pasaulyje mėsos suvartojama beveik penkis kartus daugiau, nei prieš penkiasdešimt metų.
Anot E.Sabonaitytės, mėsos pramonė itin neigiamai paveikia visą ekosistemą. „Visų pirma, gyvulininkystės ūkis yra viena iš šiltnamio efektą sukeliančių priežasčių. Kitas dalykas, mėsos pramonė pareikalauja itin daug vandens resursų ir stipriai teršia aplinką; o tam, kad būtų kuriamos ganyklos ir auginamas pašaras galvijams, intensyviai kertami ir naikinami miškai, dėl ko mažėja gamtinė įvairovė. Visi šie procesai yra sąlygojami būtent žmonijos perteklinio vartojimo“, - apgailestavo medikė.
Kaip sumažinti mėsos vartojimą?
Pranešimo pabaigoje medikės nurodė, jog pasaulio regionuose, kur gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu, mėsa įprastai vartojama 5-6 kartus per mėnesį. Jos išskyrė patarimų, kaip galima būtų sumažinti suvartojamą mėsos kiekį.
- Valgykite mėsą su kuo daugiau daržovių - kad mėsa „paskęstų“ daržovių lėkštėje.
- Į racioną įtraukite grybų, kurie yra gana mėsingi ir patiekaluose gali pakeisti mėsą; taip pat ankštinių daržovių, riešutų.
Anot jos, naudojant natūralius prieskonius (pvz., Rytų Azijos), augalinį maistą galima pagaminti taip, kad netrūks mėsos.
Be to, jų teigimu, geriausia pirkti rečiau, bet tik aukščiausios kokybės ekologišką mėsą ir jos gaminius. Tokiu būdu bus lengviau sumažinti mėsos vartojimą, ir, atitinkamai, mažiau kenkti aplinkai bei suteikti daugiau naudos savo sveikatai.