Kiekvieną iš mūsų kasdieniame gyvenime supa daugybė cheminių medžiagų: buitinės chemijos, valymo priemonės, skalbikliai, pesticidai, trąšos, kosmetika, vaistai, maisto papildai ir vitaminai.
Šiame straipsnyje aptarsime gedulingų pietų metu užfiksuotus apsinuodijimo atvejus Lietuvoje, salmoneliozės protrūkius ir bendrą apsinuodijimų statistiką šalyje.
Apsinuodijimų Statistika Lietuvoje
Tarnybos specialistai nurodo, kad 2018-2022 metų laikotarpiu Lietuvoje apsinuodijimų skaičius sumažėjo. Statistika rodo, kad pacientams šiuo laikotarpiu suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičius sumažėjo nuo 3 183 atvejų 2018 metais iki 1 845 atvejų 2022 metais, t. y., 43 proc.
Vidutiniškai kasmet apie 24 proc. Didesnę dalį stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų gydomų pacientų sudarė vyrai, pavyzdžiui, 2022 metais vyrai sudarė 62 proc., moterys - 38 proc.
Kalbant apie vaikų apsinuodijimus, dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų. Tai siejama su šio amžiaus vaikų elgesio ypatumais, kai jie, tyrinėdami aplinką, viską ragauja.
Vyresniame amžiuje vaikų apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol nuo 12-13 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija. Įvertinus stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2018-2022 metų laikotarpiu registruotus mirtimi pasibaigusius apsinuodijimų atvejus, nustatyta, kad mirties atvejų procentas nuo hospitalizuotų apsinuodijusių pacientų skaičiaus šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 2,1 proc.
Stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais gydytų pacientų skaičius 2022 metais lyginant su 2018 metais sumažėjo nuo 939 iki 514, t. Vidutiniškai 33,5 proc. apsinuodijusių vaistais pacientų sudarė vaikai.
Salmoneliozės Protrūkiai
Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje buvo registruotas vienas salmoneliozės protrūkis, įvykęs dėl maisto tvarkymo įmonės kaltės, kai tuo tarpu liepos 29 d. - rugpjūčio 6 d., užregistruoti net trys dideli salmoneliozės protrūkiai.
- Vienas protrūkis registruotas Kauno mieste, kai susirgo 12 asmenų, dalyvavusių dviejuose pobūviuose (gedulingi pietūs ir krikštynos), kuriems vaišes ruošė ta pati įmonė.
- Kitas protrūkis - Jonavos rajone, kai dėl žarnyno sutrikimų medicininės pagalbos kreipėsi penki gedulinguose pietuose dalyvavę asmenys.
- Trečias tikėtinas salmoneliozės protrūkis - nustatytas Kėdainiuose, kai po gedulingų pietų į medikus kreipėsi 5 dalyviai iš dvidešimties.
Kaip penktadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas, šią savaitę iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo gauta informacija apie du susietus ūmios žarnyno infekcijos atvejus, įtariant salmoneliozę.
Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad susirgusių asmenų yra ir daugiau, tačiau jie vangiai kreipiasi medicinos pagalbos. Medikai įtaria, kad šie atvejai tarpusavyje susiję ir galėjo būti nulemti maisto, valgyto gedulinguose pietuose. Pietuose dalyvavo apie 30 žmonių ne tik iš Kauno, bet ir iš įvairių Lietuvos vietovių: Radviliškio, Panevėžio bei Alytaus.
NVSC Kauno departamento specialistai židinio epidemiologinę diagnostiką atlieka kartu su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais. Salmoneliozė - infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną.
Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta.
Skubios Pagalbos Skyriaus Kasdienybė
Skubios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas Linas Darginavičius, papasakojo, kaip atrodo medikų kasdienybė. Nuo baisiausių traumų iki anekdotus primenančių išsigalvotų ligų - visa tai kasdien mato gydytojai.
Pirmadienio vakaras Skubios pagalbos skyriuje. Akys pastebi reanimacijos palatoje gulintį neblaivų pacientą, čia patekusį dėl traumos. L. Darginavičius kiek vėliau pasakojo, kad neblaivūs pacientai ir jų „rekordai“ - skyriaus kasdienybė. Į Skubios pagalbos skyrių pernai kreipėsi 84 tūkst. pacientų.
LRT.lt kalbintas L. Darginavičius sakė internete atsiliepimų apie save neskaitantis. Ne taip retai į Skubios pagalbos skyriaus vadovą kreipiasi emocijoms pasidavę pacientai, tad ne visi skundai, pažymi jis, pagrįsti.
Anot jo, juokingos istorijos apie saulėje nudegusius ir vien dėl to į Skubios pagalbos skyrių atvykstančius žmones. Paklaustas apie pacientus, kurie patys sau diagnozuoja ligas naudodamiesi internetu ar dirbtiniu intelektu, L. Darginavičius sako, kad tokių istorijų būna.
LRT.lt kalbinto L. Darginavičiaus teigimu, dažniausiai į skyrių atvyksta traumų patyrę žmonės. Nuo narkotikų apsvaigusių pacientų skyriuje taip pat pasitaiko, tačiau vyrauja apsinuodijimo alkoholiu atvejai.