Sushi - vienas populiariausių japonų virtuvės patiekalų pasaulyje. Nors daugeliui jis asocijuojasi su žaliomis žuvimis ir ryžiais, iš tiesų sushi pasaulis daug platesnis ir turtingesnis.
15 įdomių faktų apie sushi
Štai 15 įdomių ir netikėtų faktų apie sushi, kurie gali pakeisti tavo požiūrį į šį gurmanišką patiekalą!
- Sushi ne visada reiškia žuvį
- Pirmasis sushi buvo konservuotas
- Sojų padažas turi etiketo taisykles
- Wasabi dažnai būna netikras
- Nigiri - ne vienintelis stilius
- Japonai sushi nevalgo kasdien
- Sushi buvo greito maisto forma
- Įrankiai - ne būtinybė
- Japonijoje sushi šefai mokosi metų metus
- Populiariausias sushi pasaulyje - California roll
- Ryžių actas - svarbiausia dalis
- Sushi gali būti vegetariškas
- Wasabi turi antibakterinių savybių
- Japoniškas imbieras skirtas ne pagardui
- Sushi gamyba - meno forma
Sushi - ne tik žuvis
Daugelis mano, kad sushi būtinai turi būti su žuvimi, tačiau iš tikrųjų žodis „sushi“ reiškia rūgštų ryžį. Žuvis - tik vienas iš galimų priedų.
Konservuotas sushi
Ankstyviausia sushi forma - narezushi, kur žuvis fermentuodavosi su ryžiais kelis mėnesius, kad būtų ilgai tinkama vartoti.
Sojų padažas: Etiketo taisyklės
Japoniškas etiketas reikalauja sushi padažyti tik žuvies puse, ne ryžių - kitaip tai laikoma netinkamu elgesiu.
Netikras wasabi
Restoranuose dažnai pateikiama krienų ir dažiklių mišinys, imituojantis wasabi. Tikrasis wasabi - brangus ir retai naudojamas.
Nigiri - ne vienintelis stilius
Be nigiri, dar yra maki (vyniotinis), temaki (kūgio formos), sashimi (be ryžių) ir daugybė kitų sushi rūšių.
Sushi nevalgomas kasdien
Nors sushi - kultūrinis paveldas, Japonijoje jis dažniausiai valgomas per šventes ar ypatingomis progomis, o ne kasdien.
Sushi kaip greitas maistas
Senovėje sushi Japonijoje buvo greito maisto atitikmuo - patiekalas, kurį galėjai nusipirkti gatvėje ar per keliones.
Įrankiai nebūtini
Sushi galima valgyti ir rankomis, ypač nigiri. Tai nėra nemandagu - kai kuriais atvejais net labiau priimtina.
Ilgametis sushi šefų mokymasis
Norint tapti itinu profesionaliu sushi meistru, reikia praleisti net 10 metų - iš pradžių leidžiama tik plauti ryžius ir žuvį.
California roll - populiariausias sushi
Šis amerikietiškas išradimas su krabų mėsa, avokadu ir agurkais išpopuliarino sushi vakaruose, nors Japonijoje jis laikomas egzotišku.
Ryžių actas - svarbiausia dalis
Sushi ryžiai ruošiami su ryžių actu, cukrumi ir druska - tai suteikia specifinį skonį, kuris išskiria juos iš paprastų ryžių.
Vegetariškas sushi
Sushi galima ruošti be jokios žuvies - su agurkais, avokadu, tofu ar net mango, ir tai visiškai normalu.
Antibakterinės wasabi savybės
Tikrasis wasabi buvo naudojamas ne tik dėl skonio - jis padeda kovoti su bakterijomis, kurios gali būti žuvyje.
Imbieras ne pagardas
Marinuotas imbieras (gari) tiekiamas tarp skirtingų sushi rūšių, kad nuvalytų gomurį ir paruoštų skonio receptorius kitam kąsniui.
Sushi - meno forma
Nuo ingredientų išdėstymo iki ryžių formavimo - viskas turi būti atlikta tiksliai, estetiškai ir harmoningai. Tai lyg kulinarinė ceremonija.
Kaip elgtis restorane?
Suši - tai japoniškas patiekalas, išpopuliarėjęs daugelyje pasaulio šalių. „Pirmas dalykas, kurį reikia atsiminti einant į sušių restoraną, ypač į labai tradicinį japonišką restoraną, yra tas, kad reikia iš anksto rezervuoti staliuką.
Skambindami į restoraną, praneškite jiems savo biudžetą, nes kartais užsisakius „šefo pasirinkimą” jums gali būti patiekti labai brangūs sušiai, o tai gali viršyti jūsų biudžeto apribojimus.
Pasak jos, autentiškame japonų restorane paprastai būna trys užsakymo tipai. „Tai reiškia, kad visiškai pasitikite virėju. Esate atviras naujiems potyriams. Jūs ateinate pasimėgauti autentiška japoniškų suši patirtimi.
Antroji užsakymo galimybė yra „okonomi”, kuri reiškia „kliento pasirinkimas”. Taip pat yra „okimari”, kuris reiškia „nustatytą meniu”.
Niekada nenaudokite sunkių kvepalų, ypač jei mėgstate stiprius medienos kvapus. Kai įeisite į autentišką japoniškų suši restoraną, jis greičiausiai bus įsikūręs labai mažoje patalpoje. Nefotografuokite maisto. Nekalbėkite garsiai.
Neturėtumėte užmegzti pokalbio su virėju. Jei sėdite netoli viršininko - prie prekystalio, nedėkite ant jo savo daiktų, pavyzdžiui, telefono, raktų, rankinės.
Populiariausi sušių tipai
Musajeva taip pat papasakojo apie labiausiai paplitusias sušių rūšis, kurių paprastai galima rasti japonų restoranuose. Restoranuose oshi-sushi nerasite, todėl tai labai senovinis patiekalas.
Oši suši idėja yra ta, kad kadaise, kai japonai ieškojo būdų, kaip laikyti žalią žuvį, ją tiesiog sumaišydavo su ryžiais ir uždažydavo medinėje dėžutėje.
Prie sušių patiekiamas garnyras yra wasabi - japoniški krienai. Prie sušių taip pat patiekiamas marinuotas imbieras.
„Taip pat neturėtume pamiršti sojų padažo. Jis turi labai įdomų skonį, kurį japonai vadina umami, t. y. įvairių skonių mišiniu. Anksčiau žmonės manė, kad savo skonio receptoriais galime atskirti tik keturis skirtingus skonius: sūrų, aštrų, saldų ir rūgštų.
Tačiau neseniai mokslininkai atrado, kad galime pajusti ir šį unikalų skonį, aptinkamą Azijos virtuvėje, ir tai yra umami.
Kaip valgyti suši?
„Japonijoje sušius galima valgyti ne tik lazdelėmis, bet ir rankomis. Jums pasiūlomas drėgnas rankšluostis, kad galėtumėte nusišluostyti rankas ir pasiruošti valgyti suši rankomis, jei norite.
Jei valgysite suši rankomis, galėsite išlaikyti temperatūrą, kurioje jis buvo ruošiamas, ir išvengsite jo pažeidimo medinėmis lazdelėmis. Taigi, jei nemokate naudotis lazdelėmis, visada galite valgyti suši rankomis.
Niekada neužsisakykite visų rūšių sušių, kurių norite paragauti, iš karto. Be to, neatskirkite žuvies nuo kitų ingredientų. Niekada nemaišykite sojų padažo su wasabi.
Jei norite, galite paskaninti sušius wasabi. Prieš valgant suši gabalėlis pamerkiamas į sojų padažą, bet tik truputį.
Jei galite rinktis iš įvairių suši, geriausia pradėti nuo tų, kuriuose yra šviesesnės spalvos žuvies, o tada pereiti prie tų, kuriuose yra tamsesnės spalvos žuvies, nes taip paprastai nustatomas riebalų kiekis.
„Tai beveik kaip su vynu. Maki arba nigiri galima valgyti lazdelėmis arba pirštais, nes juose yra ryžių, kurie apsaugo pirštus nuo tiesioginio sąlyčio su žuvimi. Sašimi geriau naudoti lazdeles.
Ką gerti kartu su suši - labai populiarus klausimas. Jei negeriate alkoholio, verta užsisakyti arbatos.
Su valgymo lazdelėmis turėtumėte elgtis taip pat, kaip elgtumėtės su šakute ir peiliu. Nedėkite valgymo lazdelių vertikaliai, nes Japonijoje yra tradicinių laidotuvių, kuriose valgymo lazdelės dedamos būtent taip. Restoranuose paprastai patiekiamas specialus lazdelių laikiklis.
Japonijos restorane niekada neduokite arbatpinigių virėjui. Toks gestas gali būti neteisingai suprastas. „Jei tikrai norite padėkoti viršininkui ir parodyti jam dėkingumą už darbą, galite nusiųsti jam sakės.
O jei jis sutiks ją išgerti, turėtų tai padaryti kartu su jumis.
Nekokybiškų sušių požymiai
Šefai patikina, kad nekokybiškus sušius atskirti nesunku. „Jeigu sušyje matote storą ryžių sluoksnį - tai ženklas. Žuvis yra brangi, o ryžiai - sąlyginai pigūs, vadinasi, taip siekiama sutaupyti.
Jeigu pamatote, kad sušiai laikomi šaldytuve, tokioje vietoje taip pat verčiau nevalgyti. Kad patiekalas pastovėjęs, gali išduoti ir dar keli ženklai - jei sunku sukramtyti arba jei jaučiate, kad ryžiai sulipę“, - komentuoja vyriausiasis šefas E. Viršilas.
Jam antrina ir kolega K. Narušis. Jis pasakoja, kad autentiškuose sušių baruose Japonijoje būna tik po 10-12 sėdimų vietų prie baro, o pagamintas maistas valgomas praktiškai tiesiai iš šefo rankų:
„Principas toks, kad ryžiai turi būti šilti, o žuvis - šalta. Ten jūs negausite sušių lėkštės, gausite vieną gabaliuką, po to - kitą. Taip daroma todėl, kad skoniai nuo stovėjimo pranyksta.“
Šefas rekomenduoja turėti omenyje ir šiuos aspektus: tiek tinkamai paruoštas sušis, tiek nigiris turėtų subyrėti burnoje (bet ne jį imant), ryžiai turėtų išlaikyti savo formą ir nebūti per stipriai suspausti. Jei ryžiai labai minkšti - tai taip pat reiškia kokybės trūkumą.
Ne ką mažiau atskleisti gali ne tik ryžių išvaizda, bet ir skonis. „Po virimo jie turi būti marinuojami specialiame ryžių acte, dėl kurio įgauna savito spindesio, šiek tiek parusta, įgauna skonį.
Jeigu paragavote ryžių nuo „rolo“ ir jie beskoniai, vadinasi, paruošta netinkamai“, - aiškina K. Narušis.
Sojų padažas
Vis dėlto, ar pavyks pajusti tikrąjį japoniškų patiekalų skonį, priklauso ir nuo svečių. Svarbu nepersistengti su sojų padažu. „Aš juokaudavau, kad su soja galima valgyti viską ir viskas bus skanu“, - šypsodamasis sako K. Narušis.
Kolegos mintį papildo šefas E. Viršilas: „Tai nereiškia, kad privalote valgyti be jos, tačiau ji tėra papildas, kuris, naudojamas be saiko, suvienodina visus skonius. Pirmiausia rekomenduotume patiekalo paragauti be šio padažo.“
Valgantiems sušių „rolus“ ir trokštantiems pasigardinti juos soja, kaip sako šefai, užtenka kelių lašų. Soja nerekomenduojama ir valgantiems nigirius, tačiau K. Narušis turi patarimą tiems, kuriems šio padažo visgi norisi: „Reikėtų apversti žuvies puse į apačią ir tik patį kamputį priglausti.“
Imbieras ir vasabis
Dar viena svarbi taisyklė, norintiems japonišku maistu mėgautis taip, kaip pridera, susijusi su imbieru bei vasabiu. Pasak šefų, abu skirti „nuvalyti“ skonių paletę.
Valgant skirtingų sušių rolus, reikėtų po kiekvieno rolo suvalgyti imbiero tam, kad šis neutralizuotų prieš tai buvusį skonį ir paruoštų skonio receptorius naujiems atradimams.
„Tiesa, imbiero mes neduodame prie sašimio, nes jis užgožia žalios, geros žuvies skonį. Siūlome vasabį, kurio skonis ne toks ryškus“, - dar keliomis subtilybėmis pasidalija šefas K. Narušis.
Lazdelės
Kinijoje žmonės lazdelėmis naudojasi jau penkis tūkstančius metų. Manoma, kad didis kinų filosofas Konfucijus padarė įtaką lazdelių populiarumui.
Lazdelės - tai du ilgi pagaliukai, dažniausiai gaminami iš bambuko, ypač Pietų Kinijoje paplitusios, būtent bambukinės lazdelės. Japonijoje labai populiarios medinės.
Šventėms skiriamos dažniausiai yra lakuotos ir gausiai dekoruotos. Pastaruoju metu paplito ir vienkartinės lazdelės waribashi, kurios išskiriamos prieš pat valgant, o pavalgius yra išmetamos.
Viduramžiais buvo populiarios sidabrinės lazdelės, nes buvo manoma, kad prisilietusios prie nuodingo maisto jos pakeičia spalvą.
Kartais lazdelės tampa net meno kūriniais, pagamintais iš aukso ir graviruotais sidabru arba meniškai išraižytos.
Lazdelės valgyti maistui naudojamos ne visuose Azijos kraštuose. Kinietiškos lazdelės - svarbus Kiniečių kultūros atributas.
Šis Kiniečių virtuvės įrankis yra logiškas sprendimas, kai pagamintas kąsnio dydžio maistas turi būti suvalgomas greitai kol atšals.
Dažniausiai galvojama, kad kai valgoma kinietiškomis lazdelėmis, kad abi lazdelės juda tuo pačiu metu. Tai tik iš dalies tiesa.
Viena lazdelė laikoma nejudančiai tarp trečiojo ir ketvirtojo piršto, kai kita lazdelė suspaudžiamas tarp rodančiojo piršto ir nykščio, ir kaip dažniausiai naudojamas pieštukas.
Išmokti lazdelėmis naudotis, tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Valgymo etiketas restorane
Prisėdimas prie stalo restorane yra tarsi žengimas į mažą teatro sceną, kur kiekvienas judesys bei gestas turi savo reikšmę.
Nors daugeliui atrodo, kad valgymo etiketas yra tik prabangių restoranų lankytojų privilegija, iš tiesų tai universali kalba, padedanti jaustis užtikrintai bet kokioje aplinkoje.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis dažniau valgome ne namuose, orientavimasis restorano protokolo labirinte tapo būtina socialine kompetencija. Nuo rezervacijos darymo iki arbatpinigių palikimo - kiekvienas žingsnis turi savo niuansus.
Geras planavimas - pusė sėkmės. Prieš einant į restoraną, visada verta pasidomėti jo specifika: ar reikalinga išankstinė rezervacija, koks aprangos kodas, kokia virtuvė. Atvykus į restoraną, punktualumas yra aukso vertės.
Vėlavimas daugiau nei 15 minučių gali sukelti nepatogumų tiek personalui, tiek kitiems lankytojams. Mandagumas restorano darbuotojams nėra tik gražus gestas - tai būtinas etiketo elementas. Padavėjai, baro darbuotojai ir kiti restorano atstovai nusipelno tokios pat pagarbos kaip ir bet kuris kitas profesionalas.
Užsakymo metu verta aiškiai išdėstyti pageidavimus ir alergijas. Nerekomenduojama pernelyg daug keisti patiekalų sudėties - tai apsunkina virtuvės darbą ir gali paveikti galutinį rezultatą.
Tradicisiškai įrankiai dėliojami iš išorės į vidų pagal patiekalų seką - taigi, pirmiausia imkite labiausiai išorinius įrankius. Servetėlę ant kelių pasidėkite iškart prisėdus, o trumpam pasitraukiant nuo stalo, ją palikite ant kėdės. Baigus valgyti, ją galima padėti laisvai, bet tvarkingai kairėje lėkštės pusėje.
Mobiliųjų telefonų naudojimas restorane tampa vis dažnesne dilema. Etiketo specialistai rekomenduoja telefonus laikyti nutildytus ir nepasiekiamoje vietoje. Pokalbiai restorane turėtų vykti ramiu tonu, nesistengiant perrėkti aplinkos.
Taip pat vengtina diskutuoti kontroversiškomis temomis, kurios galėtų sukelti diskomfortą aplinkiniams. Šiais socialinių tinklų laikais patiekalų fotografavimas tapo įprastu reiškiniu, tačiau ir čia egzistuoja nerašytos taisyklės. Kai kurie restoranai turi aiškią politiką dėl fotografavimo - geriausia pasidomėti iš anksto arba pasiklausti personalo.
Arbatpinigių palikimas įvairiose šalyse skiriasi. Lietuvoje įprasta palikti apie 10% nuo sąskaitos sumos, jei esate patenkinti aptarnavimu. Mokant už vaišes, vengtina demonstratyviai skaičiuoti pinigus ar garsiai komentuoti kainas.
Skirtingose šalyse restorano etiketas gali ženkliai skirtis. Prieš keliaujant verta pasidomėti vietinėmis tradicijomis ir papročiais. Taip pat būtina atsižvelgti į specialius restorano tipų ypatumus.
Restorano etiketas nėra skirti tam, kad apribotų mūsų malonumą, bet greičiau - kad jį sustiprintų. Svarbiausia prisiminti, kad etiketo esmė - pagarba: pagarba maistui, jį ruošiantiems žmonėms, aptarnaujančiam personalui ir kitiems svečiams.
Nereikia bijoti padaryti smulkių klaidų - visi kartais suklysta. Taigi, ruošiantis kitam apsilankymui restorane, nebijokite eksperimentuoti, tačiau prisiminkite šias pagrindines gaires - jos padės užtikrinti, kad jūsų patirtis būtų maloni tiek jums, tiek aplinkiniams.