Tikriausiai kaip ir jums visiems, Kalėdų laikotarpis asocijuojasi su aguonomis. Mielinis aguonų pyragas yra vienas tų patiekalų, be kurių Kalėdos nebūtų Kalėdomis. Aš šį pyragą kepu, beje, ir Velykoms:) Nes jis toooooks skanus, kad tiesiog ieškau progos ir vėl jį kepti:)
Jei jūs iki šiol nesiryžote mieliniams kepiniams (taip taip, pažįstu nemažai žmonių, kurie mano, kad mieliniai kepiniai yra labai sudėtingi. Dar man patinka, kad tešla nėra riebi, nei labai saldi. Aguonų masė paskaninama ne vien cukrumi, bet ir medumi.
Taip pat į aguonų įdarą aš dedu skaldytų migdolų bei razinų. Receptas skirtas iškart dviem vyniotiniams (bet jis iškart galėtų būti rašomas dviguba porcija, nes taip dar nebuvo, kad nekepčiau dar dviejų:)).
Mielinio aguonų pyrago receptas
Ingredientai
- Aguonos
- Pienas
- Sviestas
- Medus
- Cukrus
- Riešutai
- Razinos
- Cukatos
- Romas
- Mielės
- Miltai
- Druska
- Kiaušinių tryniai
- Kiaušinių baltymai
Gaminimo eiga
- Pasigaminame įdarą: Aguonas nuplauname ir perliejame verdančiu vandeniu (nuplikome). Gerai nusausiname vandenį. Sumeriame aguonas į puodą, užpilame pienu, užverdame ir viriname ant vidutinės ugnies maždaug 15 min. Nupilame pieną ir gerai nusausiname (aš naudoju merlinį filtrą).
- Gilioje keptuvėje išlydome sviestą. Sudedame maltas aguonas, medų, cukrų, riešutus, razinas ir cukatus ir viską pakepiname maždaug 10 min, nuolat maišant. Masę atvėsinam. Į šaltą masę įpilame romą ir išmaišome.
- Užminkome tešlą: Kambario temperatūros mieles sutriname su 1 šaukštu cukraus, 2 šaukštais miltų ir 3 šaukštais drungno pieno. Miltus išsijojame į didelį dubenį, įberiame druskos. Kitame dubenėlyje trynius iki purumo ištriname su likusiu cukrumi.
- Sviestą ištirpiname ir pabaigoje supilame pieną, kad sušiltų (tik neužkaitiname per daug! Per šį laiką mielių masė turėtų būti pakilusi ir suputojusi. Ją supilame į miltų dubenį kartu su kiaušinių tryniais. Pamažu maišant dalimis supilam šiltą pieną su sviestu. Minkom kol tešla pasidaro tąsi, minkšta ir blizganti.
- Tešlą suformuojame į rutulį ir padedame šiltai į dubenį, pabarstome miltais ir uždengiame maistine plėvele. Kai tešlos masė padvigubėja, padaliname ją į dvi dalis. Kiekvieną iš dalių iškočiojame į keturkampį (maždaug 1-1.5 cm storumo), kurio ilgis toks pats, kaip jūsų kepimo rormos.
- Išplakame įdarui skirtus du kiaušinio baltymus šakute ir viršų padengiame šiais išplaktais baltymais. Tada visą iškočiotą keturkampį, kurį ką tik patepėte baltymais, aptepame aguonų įdaru (per pusę abiems pyragams), paliekant po porą centimetrų iš kiekvieno krašto.
- Susukame taip paruoštą tešlą į vyniotinį, užlenkiant kraštus ir dedame į pailgą kepimo formą, išklotą pergamentiniu popieriumi. Viršų patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C.
Pyragai Lietuvos kultūroje
Lietuvos kultūros sostinė Neringa Vasario 16-osios proga inicijavo unikalų projektą - pyragų, autentiškų lietuviškų šventinių skanumynų iš įvairių šalies regionų receptų knygą. „Kultūros saloje“ Lietuvos gimtadienio išvakarėse gimusia iniciatyva norėjome atskleisti, koks yra Lietuvos gimtadienio pyrago skonis.
Pyragas - pagrindinis gimtadienio šventės elementas, jį įgyvendinti puikiai galime net ir karantino šventėms taikomų ribojimų metu. Drauge su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija surinkome skirtingų Lietuvos regionų atstovų pateiktus receptus. Tarp trijų dešimčių receptų - daug autentiškų, senovinių receptų.
Šišioniškės Hertos Gelžus rankraščiu paremtame leidinyje „Mano receptų knyga“ - nuo 1892 m. rinkti Mažosios Lietuvos patiekalų receptai. Ši knyga paskatino prisiminti Kuršių nerijoje itin mėgtą smėlio pyragą (Sandkuchen). Rokiškyje gajos penktos valandos arbatėlės tradicijos.
„Ne tik grafai Tyzenhauzai ir Pšezdzieckiai mėgo arbatą, bet ir netoliese gyvenę Komarovskiai (Lenkijos prezidento proseneliai). Kauno rajonas didžiuojasi profesoriaus, gamtininko Tado Ivanausko sodyba, dar vadinama „Obelyne“. Šį pavadinimą sodyba gavo dėl turtingo obelų ir gudobelių sodo. Šiandien tai vienas iš paveldo sodų Lietuvoje, kuriame auga paties profesoriaus sodinti vaismedžiai, medžiai ir krūmai.
Mielinis pyragas "Skenduolis"
Molėtų krašte garsus pyragas „Paskenduolis“. „Jo pavadinimas bei gamybos procesas susijęs su vandeniu, kurio pas mus netrūksta, - sako Molėtų rajono gyventoja Anželika Laužikienė. - Receptas labai įdomus, nes mielinė tešla skandinama į kibirą šalto vandens. Esame pripratę, kad mieliniai tešlai pakilti reikia šilumos, o čia atvirkščiai.
Ši mielinė tešla yra visiškai kitokia: nors joje daug sviesto, bet valgant nesijaučia, kad ji būtų riebi. Tris ypatingus receptus Lietuvos gimtadieniui sukūrė lietuvių bendruomenė Italijoje. Lietuvos gimtadienis tapo įkvėpimu savotiškoms itališkų desertų - tiramisu, biskvitinio moliūgų ir maskarponės sūrio torto - variacijoms.
Ar yra kas maloniau už namų kvapą, kai kildama mielinė tešla prisipildo varškės saldumo? Tešlos gamyba susideda iš dviejų etapų - pirmiausia ruošiamas mielių mišinys, tada visa tešla. Pasiruošę? Jis nesudėtingas, bet reikalaujantis kantrybės - būtent dėl to kiekvienas žingsnis svarbus.
Receptas
Ingredientai:
- 500 g miltų
- 1 kiaušinis
- 50 g mielių
- 3-4 v. š. cukraus
- 5 v. š. pieno
- 250 g sviesto
- 1 v. š. cinamono
- 1 v. š. cukraus
Gaminimo eiga:
- Mieles sumaišome su cukrumi ir pienu. Palaikome šiltai, kol pradės burbuliuoti, suaktyvės.
- Sviestą sutarkuojame burokine tarka vis padažydami į miltus. Įmušame kiaušinį, supilame mieles.
- Tešlą surenkame į gumulą daug neminkydami. Dedame į dubenį, kuriame įpilta 4-5 litrai šalto vandens. Tešla nuskęsta į dugną. Laukiame, kol ji pakyla aukštyn, išplaukia.
- Tešlą padaliname į dvi dalis. Iškočiojame. Apibarstome cukraus ir cinamono mišiniu. Susukame į volelį. Įpjauname per vidurį, bet ne iki galo. Tą patį padarome ir su kitu tešlos gabalėliu.
- Dedame į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi.
Kodėl toks keistas pavadinimas? Dėl to, kad mielinė tešla skęsta vandenyje, o paskui iškyla į paviršių. Sudomino šis gamybos procesas ir aš paprašiau pasidalinti receptu su manimi. Receptą užsirašiau Nijolė patikino, kad tai labai senas receptas, bet jos šeimos labai mėgstamas.
Pyragas nėra labai saldus, bet purus, minkštas ir skaniai kvepiantis. Taigi pristatau ir jums. Mielinis pyragas „Skenduolis“ Gamindami užtruksite daugiau nei 1 val.
Naminis mielinis pyragas (Odeta)
„Noriu pasiūlyti ne kokį prašmatnų šventinį patiekalą, o paprastą, tradicinį mielinį pyragą. Manau, kad tokiai tradicinei, senai šventei šis pyragas labai tiks. Kartu prisiminsime, kaip kadaise mamos ar močiutės kepdavo tokius pyragus kasdien, ir namai kvepėdavo šiluma ir jaukumu“, - rašo Odeta. Dalijamės jos receptu. Iškvėpinkite namus jaukiausiais aromatais.
Reikalingi produktai:
- 250 g raugintų pasukų (kefyro ar rūgpienio)
- 80 g šilto vandens
- 1 kiaušinis
- 3 šaukštai aliejaus
- žiupsnelis druskos
- 2 šaukštai cukraus
- 1,5 arbatinio šaukštelio sausų mielių
- apie 600 g miltų
Kaip gaminti
- Pasukas, šiltą vandenį, cukrų, druską, mieles, kiaušinį, aliejų išmaišyti, dėti po truputį miltus ir išminkyti tešlą. Miltų nepadauginti.
- Minkyti reikia ilgai - ne trumpiau kaip 10 min. Ilgiau minkant tešla pradeda nelipti prie rankų ir būna puresnė.
- Tešlą dėti į gerai sviestu išteptą skardelę. Aš kildinu orkaitėje, įjungusi kaitinimą iš viršaus ir apačios 50 laipsnių temperatūroje. Pakyla per gerą pusvalandį.
- Kai tešla pakyla, aptepti kiaušinio tryniu ir dėti į įkaitintą 160 laipsnių orkaitę, kepti apie 25 min.
- Iškepusią išimti iš skardelės, iškart susukti į švarų, be skalbiklių kvapo virtuvinį rankšluostuką ir iškart dėti į plastikinį maišelį, užrišti, laikyti, kol atvės.
Patarimai tobulam mieliniam pyragui
Tobulas mamos mielinis pyragas gimsta ne tik iš ingredientų, bet ir iš pojūčio, kada tešla „pasiruošusi“. Pirmiausia - nepamiršk šilumos. Mielės mėgsta šilumą, bet per karštas pienas jas „nužudo“. Antra - neperminkyk tešlos. Kai jaučiasi, kad ji elastinga ir nelimpa, metas sustoti. Galiausiai - leisk pyragui ramiai pakilti ir prieš kepimą, ir prieš formuojant.
Tačiau jei pyrago liko - laikyk sandarioje dėžutėje ar apvyniok maistine plėvele. Patiekti galima vieną - su pienu ar arbata.
Kaimiška balta duona (Teresė Lukšienė)
Teresė Lukšienė kepa kaimišką baltą duoną, kaip išmokė jos mama. Panašiai kepdavo ir p. Lukšienės anyta. Ūkininkai Lukšiai gyvena ir ūkininkauja vienkiemyje. Sėja kviečius, augina didelę karvių bandą.
„Į parduotuvę nuvažiuoti šviežios duonos nėra taip paprasta, todėl mūsų šeimoje duona - visada pačių kepta. Kaip seniau, taip ir šiandien, produktų nesveriame, dedame iš akies. Pienas, kiaušiniai, sviestas - viskas iš mūsų ūkio.
Gaminimo eiga:
- Į dubenį supilti pašildytą pieną, įdėti šviežias mieles, cukrų ir maišyti maišinį, kol visiškai ištirps mielės ir cukrus. Po to, palikti kelioms minutėms, kad suaktyvėtų mielės.
- Tuomet sudėti 700 g miltų ir maišyti iki vientisos masės. Dubenį su tešlą palikti šiltoje vietoje apie 40 min., kol pakils dvigubai.
- Po to, į tešlą sudėti pašildytą sviestą,kiaušinius, žiupsnelį druskos, likusius 700 g miltų ir gerai išminkyti tešlą, kol ji nelips prie rankų.
- Tuomet, suformuoti du kepaliukus ir padėti ant aliejumi išteptos ar kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir palikti kol pakils dvigubai. Pyragą kepti 200°C temperatūroje 1 val. 30 min.
