Arbatą žmonės geria jau daugiau nei 5000 metų. Pasaulyje tai antras dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Visų rūšių arbatos yra organizmą palankiai veikiantis ir/ar ligas gydantis gėrimas. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi ir populiariausia arbata pasaulyje - juodoji arbata.

Kas yra juodoji arbata?

Juodosios arbatos - plikomos ar maišeliuose - rastume turbūt kiekvienuose namuose. O ją nusipirkti galime kiekvienoje bakalėjos parduotuvėje. Bet ar žinome, kas iš tiesų slepiasi po šiuo pavadinimu?

Gamyba

Tai, ką mes vadiname „juodąja arbata“, Kinijoje žinoma kaip „raudonoji arbata“. Vakarų pasaulyje šiuo terminu apibūdinama arbata, pasižyminti intensyviu skoniu, tamsia (nuo tamsiai vyšninės iki juodos) spalva ir turinti didelį taninų kiekį. Juodoji arbata, kaip ir dar trys arbatos rūšys (žalioji, ulongas ir baltoji) yra gaunama iš kininio (tikrojo) arbatmedžio lapelių, apdorojamų skirtingu būdu.

Kininis arbatmedis (lot. Camellia sinensis) yra arbatmedinių (lot. Theaceae) šeimai, kamelijos (lot. Camellia) genčiai priklausantis augalas. Jis yra visžalis krūmas arba medelis, užaugantis daugiausia iki 2 m aukščio. Žydi baltais penkialapiais žiedeliais. Svarbiausioji arbatmedžio dalis - lapai - yra tamsiai žalios spalvos, lancetiški, karpytais kraštais. Savo forma jie kiek primena lauro lapus. Arbatmedžio augalas kilęs iš pietinės Azijos, šiuolaikiniame pasaulyje auginamas daugelyje tropinio ir subtropinio klimato regionų.

Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio yra renkamos jaunų arbatmedžio ūglių viršūnės su 2-3 lapeliais. Žaliava išklojama ant specialių lentynų ir laikoma kol suminkštėja, tuomet - fermentuojama. Šiame proceso etape arbatos lapeliai gali būti aromatizuojami (jazminu, bergamote, citrusais ir pan.). Kai fermentuojami arbatos lapeliai įgauna specifinį kvapą ir tamsiai raudoną spalvą - sudžiovinami. Štai taip gimsta juodoji arbata!

Laikymas

Arbatžoles patartina laikyti stikliniame arba porceliano inde. Svarbu, kad indas būtų sandarus ir laikomas sausoje ir tamsioje vietoje. Arbatžolės linkusios lengvai sugerti kvapus, todėl laikomų nesandariame inde skonis gali pakisti. Arbatą galima išlaikyti ilgą laiką, tačiau laikui bėgant joje natūraliai mažėja kofeino kiekis.

Trumpa istorija

3000 metų prieš Kristų kinai jau leido enciklopedijas, kuriose arbatmedį aprašė kaip gydomąjį augalą. Apie iš arbatmedžio lapų ruošiamą ir vartojamą gėrimą rašė ir senovės keliautojai bei pirkliai, keliavę po Rytų ir Pietų Azijos šalis. Iš Kinijos arbata pirmiausia buvo atvežta į Mongoliją, o iš čia ji paplito į Vidurinę Aziją. Senovės Rytų pasaulyje arbata buvo naudojama kaip mainų priemonė prekyboje. Arbata kaip valiuta dar netgi XIX amžiuje naudota Mongolijoje, Tibete bei Sibiro regione.

Europoje arbatos istorijos pradžia siekia XVI amžių. Čia ji atkeliavo iš Portugalijos kolonijų, buvusių Rytų Azijoje. Nuo XVIII a. arbata paplito visuose Europos šalyse. Ypatingai mėgiama ji tapo Anglijoje, kur šios arbatos gėrimas tapo neatsiejama aristokratų kultūros dalis. Anglai savo kolonijose Azijoje netgi ėmė veisti arbatmedžių plantacijas, užtikrinusias nenutrūkstamą arbatos žaliavos tiekimą britų rinkai.

XIX a. juodoji arbata Anglijoje buvo tokia populiari, kad viena iš jos variacijų - su bergamočių aliejumi - buvo pavadinta Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Čarlzo Grėjaus (Charles Grey) titulu - Earl Grey. Šis juodosios arbatos lapelių ir bergamotės mišinys tradiciškai laikomas anglišku, tačiau iš tiesų yra kilęs iš Pietrytinės Azijos regiono. Earl Grey šiandien yra vienas žinomiausių juodosios arbatos pavadinimų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Sudėtis ir nauda sveikatai

Nustatyta, kad juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatų rūšys. Stiprios arbatos puodelyje gali būti 0,02-0,1 g kofeino. Todėl ji yra puikus pasirinkimas ieškant alternatyvos kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau tonizuojamasis, kavai prilygstantis poveikis yra ne vienintelė juodosios arbatos stiprybė.

Juodojoje arbatoje yra specifinių antioksidantų (polifenolių), kurių nėra jokioje kitoje arbatoje. Tai - teaflavinai, susidarantys arbatos fermentacijos metu. Arbatos lapeliuose taip pat yra taninų, rauginių medžiagų, alkaloidų (kofeino), eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Kasdien geriama juodoji arbata stiprina tam tikras organizmo sistemas ir padeda išvengi kai kurių ligų.

Nauda:

• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - katechinai - pagerina askorbo rūgšties pasisavinimą. Tai padeda stiprinti kapiliarus, mažina jų sienelių pralaidumą.
• Juodojoje arbatoje esantis antioksidantas - teaflavinas - padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. O flavonoidai žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - taninai - pasižymi kenksmingas medžiagas sutraukiančiu poveikiu. Tai padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Juodosios arbatos kompresai padeda perkaitus saulėje.
• Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kasdien išgeriant bent du puodelius juodosios arbatos galima sumažinti infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką beveik 13 %.
• Taip pat tyrinėjamas juodosios arbatos poveikis vėžinių susirgimų prevencijai. Pirmieji rezultatai rodo juodosios arbatos poveikį odos, burnos vėžio prevencijai. Pastebimas ir tikėtinas potencialas kitų organų (pvz. krūties) vėžio prevencijai.

Juodosios arbatos paruošimo būdai

Klasikinis būdas

Juodosios arbatos ruošimą galima pavadinti „greitu“ arba „klasikiniu“. Pastarasis artimesnis Rytų tradicijoms, tam reikalingas ir specialus inventorius. Greituoju būdu arbata tiesiog užplikoma puodelyje. Tai paprastas ir turbūt kiekvieno išbandytas būdas pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu. Klasikiniam juodosios arbatos ruošimui reikia trijų dalykų: arbatžolių, vandens ir specialaus, patartina, porcelianinio arbatinuko. Geriausias arbatžolių ir vandens santykis yra 0,5 arbatinio šaukštelio arbatžolių vienam puodeliui vandens, tačiau jį galima keisti pagal pageidaujamą arbatos stiprumą. Arbatinuke užplikomas koncentruotas arbatos antpilas, kuris maždaug po 5 minučių išpilstomas į puodelius ir praskiedžiamas virintu vandeniu. Arbatinuke dar neatšalusį antpilą galima užplikyti antrą kartą. Tokia arbata savo skoniu ir savybėmis prilygsta pirmą kartą užplikytai, tačiau nebeturi tokio intensyvaus kvapo.

Greitasis būdas

Kitas arbatos paruošimo būdas yra toks: į ant ugnies kaitinamą arbatinuką sudedamos arbatžolės ir užpilamos trupučiu šalto vandens. Paliekama pastovėti keletą minučių ir pakaitinama, tačiau neužverdama. Tuomet nuoviras papildomas karštu vandeniu ir išpilstomas į puodelius.

Greituoju būdu ruošiamai arbatai užtenka puodelio ir užvirinto vandens. Į puodelį dedama 0,5-1 arbatinis šaukštelis arbatžolių, užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos lėkštele ir paliekama 3-5 minutėms pastovėti. Štai ir viskas - arbatą galima gerti.

Skonių įvairovė

Juodoji arbata gali būti skaninama įvairiausiais priedais. Ji gali būti ruošiama kaip karštas arba kaip šaltas gėrimas. Naudojama kaip bazė gaiviesiems ir alkoholiniams kokteiliams. Juodosios arbatos variacijų receptai pasaulyje turbūt skaičiuojami šimtais.

Daugeliui labiausiai įprasti juodosios arbatos priedai yra citrina, medus, pienas, grietinėlė. Tačiau, tiesą sakant, šią arbatą galima derinti beveik su viskuo - priklauso nuo kiekvieno skonio ir fantazijos. Štai keletas idėjų:

• Vaisiai - apelsinas, greipfrutas ir pan.
• Uogos - džiovintos vyšnios, juodieji serbentai, mėlynės ir pan.
• Prieskoniai - anyžiai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, vanilė ir pan.
• Kreminei tekstūrai - karvės pienas, augalinis pienas, vaniliniai ledai, Ghi sviestas, kokosų aliejus.
• Saldumui - karamelė, šokoladas ir pan.

Iš juodosios arbatos, panaudojant arbatos grybą, gaminamas fermentuotas gėrimas - kombučia.

Juodoji arbata naudojama gaminant burbulinę arbatą iš tapijokos perlų.

Juodosios arbatos sirupas

Juodąją arbatą galima skaninti įvairiausiais priedais. Tačiau lygiai taip pat įvairiausius produktus galima skaninti ir juodąja arbata. Tam puikiai tinka juodosios arbatos sirupas, kurį galima pasigaminti namuose:

Ingredientai:

• 1 puodelis vandens
• 1 valgomasis šaukštas juodosios arbatos lapelių arba 4 arbatos pakeliai
• 1 puodelis cukraus

Puode užvirinkite vandenį, išjunkite ugnį, sudėkite arbatą, uždenkite ir palikite 5 minutėms pastovėti. Tuomet arbatą perkoškite, į skystį suberkite cukrų ir maišant kaitinkite ant silpnos ugnies kol skystis taps tirštas ir lipnus (apie 12 minučių). Paruoštą sirupą supilkite į švarų ir sandarų indą (užsukamą butelį, stiklainį ar pan.). Paruoštą gaminį laikykite šaldytuve ir suvartokite per 6 mėnesius.

Šį juodosios arbatos sirupą galima naudoti įvairiems gėrimams ir patiekalams paskaninti. Pavyzdžiui:

• Šaltiems gėrimams - gazuotam vandeniui, punšui, limonadui - vienai porcijai rekomenduojama dėti 1 arbatinį šaukštelį sirupo.
• Karštiems gėrimams - late kavai arba arbatai - taip pat vienai porcijai naudojamas 1 arbatinis šaukštelis sirupo.
• Pagal skonį apšlakstomos šviežių vaisių salotos, ledai, įpilama į pieno, ledų kokteilius.
• Užpilama ant blynelių, pyragų ir pan.

Galimas šalutinis poveikis

Suaugusiems žmonėms juodąją arbatą gerti yra saugu. Rekomenduoja dienos norma yra 2-3 puodeliai arbatos. Tačiau kasdien išgeriant labai didelį kiekį arbatos (4-5 puodelius ir daugiau) gali kilti sveikatos problemų dėl kofeino perdozavimo:

• nerimas ir miego sutrikimai
• pagreitėjęs kvėpavimas
• galvos skausmas
• padažnėjęs šlapinimasis
• širdies ritmo sutrikimas
• spengimas ausyse
• drebulys
• padidėjęs kraujospūdis

Juodosios arbatos nereikėtų vartoti kartu su kitais kofeino turinčiais produktais.

Juodoji arbata ir hipertenzija

Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais.

Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.

Hipertoninė liga gali atsirasti tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių, tiek dėl genetinių faktorių. Visų pirma reikėtų stengtis to išvengti, reguliariai matuojant kraujo spaudimą.

Vienas iš būdų, kaip sumažinti spaudimą - sveika mityba. Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.

Dar vienas aukšto kraujo spaudimo kontrolės būdas - reguliarus fizinis aktyvumas.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją.

Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.

Aukšto kraujospūdžio gydymas gali būti atliekamas ir vaistais. Kaip jau tikriausiai supratote, kada gerti vaistus nuo spaudimo, nurodo gydytojas. Būtent jis, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nuspręsti, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia. Hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama.

Siekiant diagnozuoti arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujo spaudimo matavimai. Kraujospūdis matuojamas tam skirtu prietaisu kuris gautus duomenis pateikia gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Kai diagnozuojama arterinė hipertenzija laipsniai nusako jos stiprumą. Netinkamai arba iš viso negydomas aukštas spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Būtent ši širdies dalis išstumia kraują per aortą į visą kūną. Dėl padidėjusio pasipriešinimo ji labiau apkraunama, todėl laikui bėgant didėja, o širdis plečiasi į kairę. Todėl pastebėjus net ir menkiausius tokios būklės simptomus, patariama kreiptis į gydytojus.

Ar arbata sveikesnis pasirinkimas nei kava?

Anot laidos vedėjų, Lietuvoje kavos nuperkama 11 kartų daugiau nei arbatos. Arbata visada vadinama sveikesniu pasirinkimu. Tiek kavos, tiek arbatos sudėtyje yra kofeino.

Gydytojo A. Unikausko patarimu, nereikėtų galvoti, kad kofeinas yra tik kavoje, jo yra ir arbatoje, tik kiek mažiau. „Kava ir arbata savyje turi sveikatą skatinančių ingredientų, kurie nugali kofeino trūkumus. Šiuose gėrimuose yra antioksidantų, kurie netgi gali padėti neutralizuoti stipresnius kofeino padarinius“, - sako gydytojas, LSMU profesorius A.

---