Aukštas kraujo spaudimas, arba hipertenzija, yra lėtinė liga, pasireiškianti padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu.

Tai reiškia, kad širdis kraują į arterijas pumpuoja per didele jėga, dėl ko padidėja slėgis kraujagyslėse.

Hipertenzija yra viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje.

Dažnai hipertenzija vadinama „tyliąja žudike“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.

Hipertenzijos rizika didėja metams bėgant, tačiau net ir nedidelis fizinis aktyvumas gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį.

Sergant hipertenzija, fizinis aktyvumas gali padėti ją kontroliuoti.

Kraujo Spaudimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Kraujo spaudimas priklauso nuo kraujo kiekio, kurį kiekvieno susitraukimo metu į kraujagysles išstumia širdis, bei kraujagyslių pasipriešinimo.

Hipertenzijos rizikos veiksniai:

• Amžius.
• Šeimos anamnezė.
• Antsvoris ar nutukimas. Kuo daugiau jūs sveriate, tuo daugiau reikia kraujo, kad audiniai būtų pakankamai aprūpinti deguonimi.
• Fizinio aktyvumo stoka. Neaktyvių žmonių širdies pulsas yra didesnis. Kuo didesnis pulsas, tuo sunkiau jūsų širdis turi dirbti kiekvieno susitraukimo metu ir tuo stipresnė jėga veikia kraujagysles.
• Tabako vartojimas. Rūkymas arba tabako kramtymas staiga trumpam padidina kraujo spaudimą, be to, cheminės medžiagos, esančios tabake, pažeidžia kraujagyslių dengiamąjį sluoksnį, o tai skatina kraujagyslių siaurėjimą ir didina kraujo spaudimą.
• Per daug druskos (natrio) mityboje.
• Per mažai kalio mityboje. Kalis padeda subalansuoti natrio kiekį ląstelėse.
• Stresas. Stresinės situacijos sukelia laikiną kraujo spaudimo padidėjimą.
• Alkoholis yra dar vienas hipertenzijos rizikos faktorius, tad jei jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, būtinai atsisakykite alkoholio ar bent jau vartokite labai retai. Tai, kad alkoholis ar raudonas vynas yra sveika yra tik mitas.

Mitybos Rekomendacijos

Tinkama mityba yra lengviausias būdas sumažinti kraujo spaudimą.

Bene lengviausias būdas sumažinti kraujo spaudimą yra mažai riebalų turinti veganiška mityba (apie 10% kalorijų iš riebalų), bet deja, daugeliui žmonių sunku keisti mitybos įpročius.

Druskos apribojimas taip pat gali būti naudingas, bet deja, tai padeda ne visiems.

Valgykite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų.

Rinkitės paukštieną, žuvį, neriebius pieno produktus.

Vartokite daug kalio turinčių produktų.

DASH dieta (dietary approach to stop hypertension) (dieta turinti daug vaisių, daržovių ir mažai druskos sumažino sistolinį kraujos spaudimą 5-11 mm Hg).

Produktai, Rekomenduojami Esant Padidėjusiam Kraujospūdžiui

1. Citrusiniai vaisiai: Greipfrutai, apelsinai ir citrinos, gali efektyviai mažinti kraujospūdį.
2. Lašiša ir kita riebi žuvis: Puikus omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis.
3. Lapiniai burokėliai (mangoldai): Juose gausu kalio ir magnio.
4. Moliūgų sėklos: Jose yra magnio, kalio ir arginino.
5. Pupelės ir lęšiai: Juose gausu skaidulų, magnio ir kalio.
6. Uogos: Turi daug antioksidantų, įskaitant antocianinus.
7. Burnočių sėklos: Visadaliai grūdai, kuriuose ypač daug magnio.
8. Pistacijos: Jose yra daug maistinių medžiagų, būtinų širdies sveikatai ir kraujospūdžiui reguliuoti, įskaitant kalį.
9. Morkos: Turi daug fenolinių junginių, tokių kaip chlorogeninė, p-kumaro ir kofeino rūgštys.
10. Salierai: Turi junginių, kurie vadinami ftalidais.
11. Pomidorai ir pomidorų produktai: Turi daug kalio ir karotinoidinio pigmento likopeną.
12. Brokoliai: Turi daug flavonoidinių antioksidantų.
13. Graikiškas jogurtas: Jame gausu kraujospūdžio kontrolei reikalingų mineralų - kalio ir kalcio.
14. Žolelės ir prieskoniai: Tam tikros žolelės ir prieskoniai gali sumažinti kraujospūdį, padėdami atpalaiduoti kraujagysles.
15. Ispaninio šalavijo ir linų sėklos: Turi daugybę maistinių medžiagų, būtinų sveikam kraujospūdžiui reguliuoti, įskaitant kalį, magnį ir skaidulas.
16. Burokėliai, burokėlių lapai ir burokėlių sultys: Juose yra daug nitratų, kurie padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gali sumažinti kraujospūdį.
17. Špinatai: Turi daug nitratų, antioksidantų, kalio, kalcio ir magnio.

Kitos Rekomendacijos

Mažesnis druskos kiekis (iki 5 g per dieną) yra rekomenduojamas visiems žmonėms nuo 50 m. amžiaus ir visiems, kurių aukštas kraujo spaudimas, taip pat sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu ar diabetu.

Antsvorio sumažinimas ir normalaus kūno svorio palaikymas padeda kontroliuoti kraujo spaudimą ir sumažina susijusių sveikatos sutrikimų riziką.

Sveikiems suaugusiems žmonėms rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio krūvio ar 75 minutės intensyvaus aerobinio aktyvumo.

Tabakas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir pagreitina kraujagyslių standėjimo procesą.

Pasistenkite sumažinti stresą kiek galima labiau.

Pabandykite įvairias streso valdymo metodikas, atpalaidavimo pratimus, praktikuokite meditaciją.

Nuolatinis kraujo spaudimo stebėjimas padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir parodyti galimas gresiančias komplikacijas.

Kraujo spaudimo stebėjimas namuose neatstoja vizito pas gydytoją, tačiau suteikia naudingos informacijos apie kasdieninę jūsų būklę.

Fizinis Aktyvumas

Dar vienas būdas sumažinti kraujo spaudimą yra fizinė veikla.

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdį. Stipresnė širdis gali pumpuoti daugiau kraujo mažesnėmis pastangomis. Dėl to mažėja slėgis arterijose.

Didinant fizinį aktyvumą galima sumažinti tiek viršutinį, tiek apatinį kraujospūdžio rodmenį.

Kiek tiksliai jis sumažės, nėra visiškai aišku.

Reguliariam fiziniam aktyvumui, kad jis paveiktų kraujospūdį, reikia maždaug 1-3 mėnesių.

Turėtumėte stengtis atlikti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinę veiklą arba 75 minutes intensyvios aerobinės veiklos per savaitę, arba derinti abi.

Siekite bent 30 minučių aerobinės veiklos daugumą savaitės dienų. Jei nesate pratę mankštintis, dirbkite link šio tikslo palaipsniui.

Aerobinę treniruotę galite suskirstyti į tris 10 minučių sesijas.

Bet kokia veikla, padidinanti širdies ir kvėpavimo dažnį, laikoma aerobine veikla.

Jei kelias valandas per dieną sėdite, stenkitės kas valandą daryti 5-10 minučių pertraukėles, kad pasitemptumėte ir pajudėtumėte.

Nejudrus gyvenimo būdas siejamas su daugeliu lėtinių sveikatos sutrikimų, įskaitant aukštą kraujospūdį.

Norėdami įtraukti judėjimą į savo dieną, pabandykite pasivaikščioti arba tiesiog nueiti į virtuvę ar poilsio kambarį atsigerti vandens.

Aerobiniu fiziniu aktyvumu gali būti laikoma bet kokia veikla, kurios metu padidėja pulsas ir kvėpavimo dažnis.

Jei negalite skirti 30 minučių iš eilės, prisiminkite, kad trumpesni užsiėmimai taip pat tinka.

Vienas iš paprasčiausių fizinės veiklos užsiėmimų yra ėjimas. Vaikščioti galima visur, tam nereikia specialios įrangos - užtenka patogių batų.

Jėgos pratimai gali sukelti laikiną kraujo spaudimo padidėjimą. Šis padidėjimas gali būti ir didelis, priklauso nuo pratimų intensyvumo.

• Nesulaikyti kvėpavimo. Kvėpavimo sulaikymas skatina pavojingą kraujo spaudimo padidėjimą.
• Geriau kilnoti mažesnius svorius daugiau kartų. Sunkesnių svorių kilnojimas reikalauja didesnio įsitempimo, skatinančio didesnį kraujospūdžio padidėjimą.
• Įsiklausyti į savo kūną. Siekiant sumažinti traumų riziką, sportuoti patartina pradėti palaipsniui. Nepamirškite iš pradžių apšilti, o pasportavę laipsniškai atsipalaiduoti.

Vaistai nuo Hipertenzijos

Dauguma aukštą kraujo spaudimą turinčių žmonių jį gydo naudodami kraujo spaudimą mažinančius vaistus, kurie dažnai turi pašalinį poveikį.

Yra keletas kraujo spaudimą mažinančių vaistų grupių:

• Diuretikai, kaip Furozemidas, kurie tiesiog skatina organizmą pašalinti daugiau skysčių, kurie organizme susikaupia dėl per didelio druskos sunaudojimo.
• Beta adrenoreceptorių blokatoriai (BAB) savybės atrastos prieš 30-45 metus. Beta adrenoreceptorių blokatoriai (slopina adrenalino poveikį, kuris skatina širdies ir kraujagyslių susitraukimą) ir tiesiog blokuoja signalą, skatinanti susitraukti širdį, deja tokie vaistai taip pat turi pašalinių poveikių. Žmogui svaigsta galva, jaučiamas silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, šalančios rankos ir pėdos ir pan.
• Dažnai skiriami kalcio kanalų blokatoriai (Amlodipine, Verapamil) blokuoja kalcio patekimą į ląsteles. Kalcis naudojamas kaip signalizuojanti molekulė ir sumažinus jo patekimą į ląsteles, sumažėja signalas skatinantis susitraukti kraujagysles ir taip sumažėja kraujo spaudimas.
• Kita vaistų grupė - AKF inhibitoriai (Captopril, Cilazapril, Enalapril ir t.t), kurie blokuoja inkstų procesą konvertuojantį angiotenzino fermentą, skatinantį kraujagysles susitraukti ir dėl to padidėja kraujo spaudimas.

Kraujospūdžio Stebėjimas

Kraujospūdis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mm Hg).

Kraujospūdžio rodmenyje yra du skaičiai. Viršutinis skaičius yra sistolinis kraujospūdis, o apatinis - diastolinis kraujospūdis.

Kraujo spaudimą reikėtų matuoti namuose, aplink turi būti ramu ir tylu. Tuomet pasiekiami tiksliausi rezultatai.

Prieš matuojant kraujo spaudimą patartina 5 minutes ramiai pasėdėti arba pagulėti.

Pusvalandį prieš matavimą nereikėtų valgyti, gerti kavos ar arbatos, rūkyti.

Taip pat nereikėtų į akis ar nosį lašinti lašų, nes kai kurie preparatai plečia, o kai kurie siaurina kraujagysles, todėl tai gali iškreipti rezultatus.

Ranka turi būti padėta širdies lygyje ant stalo, delnu į viršų.

Kraujospūdžio matuoklio varžtis turi būti nei per maža, nei per didelė. Ji dedama 2-3 centimetrai aukščiau alkūnės sulenkimo.

Matavimo metu negalima judėti, kalbėti ar juoktis.

Varžtis pripučiama apie 20-30 mmHg daugiau nei numatomas sistolinis kraujo spaudimas. Oras išleidžiamas tokiu greičiu, kad slėgis mažėtų apie du milimetrus kiekvienam širdies dūžiui.

Matuoti kraujo spaudimą reikėtų kelis kartus, padarant 1-2 minučių pertrauką.

Taip pat patartina tai daryti kasdien tuo pačiu metu ir užsirašyti gautus rezultatus.

Vaistus nuo arterinės hipertenzijos turi skirti gydytojas.

Jis nustato žmogaus būklę, medikamentai parenkami individualiai, atsižvelgiant į paciento kitas ligas.

---