Kuršių marios, seniau vadintos Prūsų jūra, yra unikalus vandens telkinys Baltijos jūros baseine, atskirtas nuo jūros Kuršių nerija. Šis vandens telkinys nuo seno garsėja kaip žuvingiausias Europos vandens telkinys.
Kuršių Marių Apžvalga
Bendras marių plotas yra 1584 km², tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 381,6 km². Marių ilgis siekia 93 kilometrus, o didžiausias plotis - 46 kilometrus. Kuršių marios susidarė prieš 3000 metų prieš mūsų erą, kai vėjas ir Baltijos jūros bangos suplakė siaurą Kuršių neriją.
Žuvų Įvairovė Kuršių Mariose
Jose yra apie 50 žuvų rūšių: 12 rūšių jūrinių, 11 rūšių praeivių ir 27 rūšys gėlavandenių žuvų. Svarbiausios mėgėjiškos žvejybos žuvys Kuršių mariose yra ešerys, kuoja, karšis, sterkas ir stinta.
Verslinė Žvejyba
Verslinės žvejybos metu Kuršių mariose daugiausia sugaunama karšių ir kuojų. Šios dvi rūšys 2003-2014 m. vidutiniškai sudarė 66,9 proc. visų verslinių žvejybos laimikių. Kitos svarbios verslui žuvys yra stintos (didesnė dalis sužvejojama Nemuno žemupyje), sterkai, ešeriai ir pastaruoju metu pagausėję žiobriai. Unguriai pagal vertę taip pat sudaro svarbią žvejybos dalį, tačiau pastaruoju metu jų laimikiai sparčiai mažėja.
Žuvų Išteklių Pokyčiai
2003-2015 m. verslinių žvejybos laimikių analizė parodė, kad ešerių gausumas Kuršių mariose didėja, karšių ištekliai kito nežymiai, o kuojų, žiobrių ir ypač sterkų - mažėja. Pastaraisiais metais taip pat labai sumažėjo vidutinis sterkų ilgis. Todėl, mokslininkų teigimu, siekiant sumažinti neverslinio dydžio sterko šalutinį laimikį, būtinos papildomos priemonės.
Žuvų Išteklių Tyrimai
2014-2015 m. atliktų Kuršių marių žuvų išteklių tyrimų duomenys parodė, kad bendras žuvų gausumas ir biomasė nekito ir išlieka stabilūs per pastaruosius du dešimtmečius.
Žvejybos Taisyklės ir Kvotos
Leidžiamų naudoti žvejybos įrankių kiekius ir verslinių žuvų kvotas kasmet nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į atskirų rūšių žuvų išteklių būklę, verslinės žvejybos taisyklės nustato atskirus leidžiamus žvejybos versle naudoti žvejybos įrankių tipus, jų naudojimo laikotarpius, žvejybos vietas.
Žuvų Rūšys Kuršių Mariose
Kuršių mariose galima rasti įvairių žuvų rūšių, įskaitant:
- Karšius
- Kuojas
- Stintas
- Sterkus
- Ešerius
- Žiobrius
- Ungurius
- Meknes
- Lynus
- Karosus
Meknės
Lietuvoje dažna, paplitusi gėluose vandenyse (Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje), Kuršių mariose. Dažniausiai laikosi upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Jaunikliai minta smulkiais vėžiagyviais. Neršia balandžio - gegužės mėnesiais.
Aplinkosauginės Problemos ir Žuvų Ištekliai
XX a. dėl intensyvios žvejybos ir taršos Kuršių mariose žuvų rūšių sudėtis smarkiai keitėsi, žuvingumas mažėjo. Nuo 1955 metų nebepasitaiko eršketų. Lašišos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Ungurių Išteklių Atkūrimas
Viena iš žuvų rūšių, kurios ištekliai yra stipriai nualinti - europinis ungurys. Dėl tos priežasties Žuvininkystės tarnyba įgyvendina jau antrąjį projektą, kurio metu kasmet Kuršių marių prieigos (Krokų Lankos ežeras) ir Rytų Lietuvos vandens telkiniai įžuvinami unguriais. 2018-aisiais metais į Lietuvos vandens telkinius išleistas rekordinis - 1,65 milijono - ungurių skaičius.
Lietuvos žvejybos rodikliai Kuršių mariose
| Metai | Sugauta žuvų (tonomis) |
|---|---|
| 2004 | 1236 |