Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje - statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. Būtent tokius skaičius pateikia Europos statistikos tarnybos. Iš tikrųjų mes mėsos suvartojimu lenkiame ne tik JAV, Kanadą, bet ir daugelį Europos šalių. Žinoma ir sergamumas širdies kraujagyslių ligomis bei mirštamumas nuo jų išlieka nepavydėtinai pirmose Europos gretose…

Jei vis tiek nuspręsite likti mėsą garbinančiose gretose, rekomenduoju ją rinktis atsakingai ir vartoti saikingai, nes jos žala kartais pranoksta naudą. Mėsa dažniausiai vertinama dietologų dėl mikroelementų - cinko, seleno, vario, geležies ir B grupės vitaminų. Tačiau pažengę vegetarai visa tai gali gauti suderinę įvairius maisto produktus.

Pasvarstykime blaiviai apie mokslinius tyrimus, kuriais mėginama pasakyti “UŽ AR PRIEŠ MĖSOS VARTOJIMĄ”. Po ilgų mokslinių tyrimų prieita išvados, kad vegetarai gyvena ilgiau už visavalgius (tuos, kurie savo racioną papildo gyvūninės kilmės produktais). Tačiau tyrimų metu dažniausiai atsižvelgiama tik į vieną faktorių - mėsos valgymą ar ne.

„Mėsa - gyvūnų audiniai, naudojami maistui, daugiausiai raumenys. Civilizuotame pasaulyje dažniausiai maistui vartojamas žinduolių ir paukščių raumeninis audinys, šonkauliai, ir.t.t Ir visai retai naudojami vidaus organai.

Mėsos rūšys

Mėsa skirstoma į:

1. Baltą:
   • Vištiena
   • Kalakutiena
   • Antiena
   • Žąsiena
   • Laukinių paukščių mėsa (pvz., putpelės ir fazanai.)
2. Raudoną:
   • Kiauliena (kiaulės ir šernai).
   • Ėriena (aviena).
   • Veršiena.
   • Ožkiena
   • Laukinių gyvūnų (elniena, briediena, bebriena)
3. Perdirbtą:
   • Rūkyti, džiovinti, sumalti ir suvakuumuoti gaminiai, mėsos pusfabrikačiai.

Nesakau, kad mėsos nereikia, bet į savo kūną turime pažvelgti kaip į namus, kuriems reikia tvirtų sienų, geros izoliacijos, gerų langų, gero kuro katilo, tinkamų malkų ir t.t. Taigi, baltymai - yra mūsų kūno statybinė medžiaga ir mes privalome gauti jų kasdien, nes mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų.

Baltymų funkcijos ir kiek mums jų reikia

Mūsų plaukai, nagai, raumenys, vidaus organai sudaryti iš baltymų. Organizme nėra didelių baltymų rezervų, todėl jie nuolat turi būti gaunami su maistu. Mums svarbiausia gauti visas amino rūgštis, kurių yra 20, o 9 iš jų vadinamos nepakeičiamos ir būtinos mūsų organizmui. Iš baltymų gaminami antikūnai - apsauginės medžiagos, kurios kovoja su įvairiomis infekcijomis.

Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 50-60 g baltymų. Tačiau reikia žinoti, kad 100 g virtos vištos krūtinėlės yra apie 30 g baltymų - t.y. pusė dienos normos! O baltymų perteklius rūgština organizmą ir sukelia visas anksčiau minėtas ligas ir dar sąnarių bei inkstų problemas.

Kokią mėsą valgyti, o kokios NE!

Jei mūsų vidaus organai ir ypač kraujagyslės turėtų balsą, jie garsiai sušuktų: ”Ei, žmogau, pasikrapštyk galvelę! Tad valgydami riebius, perdirbtus produktus ar džiaugdamiesi karbonatais iš paršelių, augintų su hormoanis, antibiotikais ir kitais “priedais”, gausime daugiau žalos, nei naudos.

Jei dar neišgąsdinau visai ir vis dėlto nesakote ryžtingo NE mėsai, tai rinkitės TIK EKOLOGIŠKĄ produktą! Vadovaukitės principu : “geriau mažiau, bet gero produkto”. Taip išlošite trigubai : 1)pirkdami brangesnio produkto mažiau,neviršysite suvartojamų baltymų kiekio ir teks mėsą keisti augalinės kilmės baltymais. Valgykite saikingai LIESĄ MĖSĄ (baltos mėsos krūtinėlę, nevartokite paukščių odos, kepintos riebios šoninės, sparnelių), nes riebalų perteklius nusėda ant šonų, apgaubia vidaus organus bei plaukioja jūsų kraujagyslėmis. Valgykite mėsą 2-3 kartus per savaitę, o ne kasdien…

GRIEŽTAI ATSISAKYKITE PERDIRBTŲ MĖSOS PRODUKTŲ!Juose yra kenksmingų cheminių junginių, kurie gali padidinti chroniškų ligų riziką. Nitrozaminai randami visose dūmuose ir aukštoje temperatūroje apdorotuose produktuose bei didelis druskos bei konservantų kiekis tikrai žalingas organizmui.

Vartokite MALTĄ MĖSĄ. Mėsos gabalai rūgsta skrandyje ir pūva. Geriausiai suvirškinami malti mėsos gaminiai. Rekomenduoju patiems pasigaminti maltinukus, kurių skonį ir sudėtį galite praturtinti puse kiekio daržovių.

Kaip gaminti mėsos patiekalus?

Pats svarbiausias dalykas - nesugadinti gero produkto! Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje! Sveikiausias būdas ruopšti mėsą - ją gaminti garuose, žemoje temperatūroje ar virti. Jei nusprendėte kepti ant grotelių, patariu suvynioti į kepimo popierių, po to foliją ir kepti ant grotelių.

Didžiausią žalą maisto ruošos procese produktams padarome mes patys- per didelė ugnis ir druską suardo tai, kas dar buvo naudinga. Nevalgykite apanglėjusių mėsos gabaliukų ir nesūdykite prieš gaminimą, nes druska ištrauks visa drėgmę. Mėsa bus sausa ir kieta.

Kas geriausias mėsos draugas lėkštėje?

Žinoma, daržovės! Pasirenkant tokius pietus ar vakarienę 2-3 kartus per savaitę (ne kasdien ir ne 2 kartus per dieną!), tikrai nekils rūpesčių dėl mėsos valgymo ir pabiurusios sveikatos. Kai sėdatės prie stalo, valgydami turite galvoti kiek naudos gausiu iš to ką valgau ir kaip jausiuosi, o ne tik SKANU-NESKANU.

Kalakutienos maltiniai su salotomis - 4 porcijos

Ingredientai:

• 600 g kalakutienos (galima keisti vištiena, triušiena, jautiena)
• 1 didelis , prinokęs avokadas
• 10 cm poro
• 15 g petražolių
• 2 saliero stiebai
• 1 čli pipiras
• 200 g kalafijoro žiedynų
• 2-3 skiltelės česnako
• Po ½ a.š. druskos ir mairūno

Eiga:

1. Česnakus, porą, saliero stiebus, petražoles, čili ir avokadą suplakti plakiklyje iki košelės.
2. Mėsą supjaustyti gabaliukais ir sumalti arba su kalafijoro žiedynais sukapoti smulkintuvu iki kruopų dydžio gabaliukų.
3. Visus ingredientus suminkyti rankomis iki vienalytės masės.
4. Formuoti pailgus kepsnelius, dėti ant kepimo skardos, išklotos popieriumi, pabarstyto moliūgo ar sezamo sėklomis ir kepti orkaitėje 35min./190C.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Aistė Osipovaitė sako, kad mėsa yra vienas pagrindinių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių. „Labiau vertinamas raumeninis audinys, kuriame esantys baltymai yra visaverčiai ir turintys visas žmogaus organizmui būtinas aminorūgštis, ypatingai svarbios šios aminorūgštys: triptofanas, lizinas ir metioninas. Kuo jų daugiau, tuo mėsa yra vertingesnė. O, koks kiekis baltymų jums reikalingas siekiant užtikrinti organizmo baltymų poreikius, nesunku apskaičiuoti - vienam kilogramui kūno svorio reikia 0,75 gramų baltymų“, - sako gydytoja.

Kartu su mėsa gauname ne tik baltymų, bet ir kitų mikroelementų ir mineralų. „Joje yra daugeliui mūsų organizmo funkcijų reikalingų medžiagų: kalio, fosforo, geležies, natrio, magnio, cinko, seleno, vario, B grupės vitaminų, vitamino D, ilgų grandžių omega-3 riebalų rūgščių“, - pasakoja gydytoja dietologė.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja gyvūninės kilmės mėsą vartoti ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Atsižvelkite ir į vartojamų produktų kiekį bei kokybę. „Rinkdamiesi mėsą ar jos produktus, atkreipkite dėmesį, kad riebalų kiekis neviršytų 10 proc. - kuo riebesnė mėsa, tuo daugiau su ja gauname sveikatai ne itin palankių sočiųjų riebalų rūgščių. Ją keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, kiaušiniais, paukštiena ar kita liesa mėsa, - pataria A. Osipovaitė. - Vertėtų riboti raudoną ir perdirbtą mėsą, su saiku vartoti rūkytus, sūdytus bei konservuotus gaminius.“

Nevartojant mėsos, svarbu įtraukti baltymais gausius augalinės kilmės produktus: ankštines daržoves, riešutus, įvairias kruopas. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų vartojamame maiste yra pakankamas kiekis omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12, vitamino D, cinko, seleno - šių elementų trūkumas yra itin dažnai pasitaikanti praktika. „Reguliariai (rekomenduojama kasmet) atlikite kraujo tyrimus bei papildomai pasižiūrėkite, ar kažkurių iš anksčiau paminėtų medžiagų netrūksta.

Asmeninio archyvo nuotr./Edita Saukaitytė-Butvilė Mėsa ir žuvis turi būti valgoma tik su daržovėmis. Mėsos ir žuvies rekomenduojama per savaitę valgyti po 2-3 kartus. Perdirbtos mėsos gaminių reikėtų vengti arba labai riboti. Didesnis raudonos, o ypač perdirbtos mėsos gaminių suvartojimas gerokai padidina kolorektalinio vėžio riziką.

Siekiama su įvairiausiais susirgimais ir nešiojanti ekopriešo etiketę, mėsa turi bėdų su įvaizdžiu. Kadaise laikyta subalansuotos, sveikos dietos žvaigžde, dabar mėsa siejama su nutukimu, širdies ligomis ir vėžiu. Kuo turėtume tikėti ir ar griežti įspėjimai apie mėsos valgymo keliamą grėsmę sveikatai yra pagrįsti?

Pirmosios užuominos, kad mėsa nėra tokia jau sveika, pasirodė aštuntajame XX a. dešimtmetyje, sako Denisas Corpetas, tyrinėjantis dietos įtaką vėžiui Toulouse'os universitete Prancūzijoje. Jis siūlo atsisakyti apdorotos mėsos ir valgyti ne daugiau, nei 500 gramų raudonos mėsos per savaitę.

Jei tikėsime šiais tyrimais tai mėsos valgymas gerokai sutrumpina gyvenimo potencialą. JK dietos tyrimas rodo, kad 4 iš 10 vyrų ir 1 iš 10 moterų vidutiniškai suvalgo daugiau nei 90 gramų raudonos ir perdirbtos mėsos per dieną.

RAUDONAS ALIARMASTyrimas nerado visiškai jokio ryšio tarp šviežios raudonos mėsos ir prastos sveikatos, bet ryšys su perdirbta mėsa išliko. Tyrimas parodė, kad kiekvieni 50 gramų kasdien suvartojamos perdirbtos mėsos, padidina ankstyvos mirties riziką nuo visų priežasčių 18% (see also „Gryni faktai“).

Kitaip, nei WCRF, remdamasi savo duomenimis ji nepritaria visiškai atsisakyti perdirbtos mėsos, bent jau tol, kol bus gauta daugiau duomenų: „Aš irgi rekomenduočiau apriboti vartojimą.“Netgi giedantys ditirambus mėsai pritaria perdirbtos mėsos gaminių formų vartojimo sumažinimui. Yra daug šviežios mėsos vartojimo privalumų, iš kurių ne pats menkiausias ir tai, jog mėsa yra prieinamiausias geležies šaltinis.

Corpetas ilgai bandė suprasti, kodėl jo tyrimuose tik raudona mėsa sukeldavo priešvėžinius pakitimus pelių žarnyne; paukštiena nesukeldavo, o žuvis netgi saugodavo. Tada jis suprato, kas išskiria raudoną mėsą nuo kitų: hemas.

Hemas gamina karcinogenines molekules, oksiduodamas riebalus - tiek mėsos, tiek augalinius riebalus. Mėsos kepimas ir skrudinimas gali prisidėti prie ligų, kadangi skrundant gaminasi karcinogenai, o kai kurie žmonės gali būti jautresni nei kiti.

Pavyzdžiui, šiek tiek pagrindinių nepakeičiamųjų aminorūgščių yra žirniuose ir ryžiuose. Sumažinimas, o ne pašalinimas mėsos iš dietos taip pat gerai iš aplinkosauginės perspektyvos.

McNeill. Tačiau net jei taip, įrodymai neremia visiško mėsos atsisakymo. Ko gero labiausiai nustebino EPIC tyrimo rezultatas, kad visiškai nevalgiusieji mėsos, labiau rizikavo mirti nuo bet kurios priežasties, nei valgiusieji mažai raudonos mėsos.

EPIC tyrimas parodė, kad daug ląstelienos vartojančių mėsėdžių ankstyvos mirties rizika buvo mažesnė, nei valgiusių labai mažai mėsos. Tokios kulinarinės gudrybės gali padėti, tačiau neturėtų atitraukti nuo fakto, kad yra būtent raudonos mėsos - ypač perdirbtos - keliamų grėsmių, bent jau valgant jos daug. „Rekomenduojame suvalgyti ne daugiau, nei 70 gramų raudonos mėsos per dieną - tai atitinka porcijos suvalgymą du ar tris kartus per savaitę,“ sako Norat.

Mėsos valgymą, panašu išsiaiškinome jau seniai: naudokite šviežią mėsą ir dvigubai daugiau daržovių, ir įsitikinkite, kad ji neapanglėjusi. Ir atminkite, kad bulvės yra patiekalas, geriausiai patiekiamas šaltas.

PUIKI NAUJA MĖSA

Kol kas gal pageidautumėte svirplių mėsainio? Pernai JAV atidaryta pirmoji valgomų vabzdžių ferma, o svirpliuose daug baltymų ir jų įtaka aplinkai menka. Mėsos auginimui laboratorijoje taip pat reikia skerdyklų produkto - veršiukų vaisiaus serumo.

Šis vertinimas skatina permąstyti, kokia gi iš tiesų yra mėsa ir kaip ją reikėtų integruoti į subalansuotą mitybą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ne visos mėsos rūšys yra vienodai naudingos, o perdirbti mėsos produktai turėtų būti vartojami itin saikingai ar visai atsisakyti dėl jų neigiamo poveikio sveikatai.

---