ĮvadasNors pats maisto produktų rūkymas tradiciniu būdu, anot specialistų, nėra ir nebus draudžiamas, visuomenė vis dėlto buvo sunerimusi. Į ją operatyviai sureagavo maisto pramonės atstovai, kurie gamina rūkytus maisto gaminius. Tačiau svarbu žinoti apie galimą riziką, susijusią su šių gaminių vartojimu.

Kancerogeninės medžiagos rūkytuose produktuose

Vėžį sukelia kancerogenai. Tai medžiagos, kurių gali būti ir rūkytuose maisto produktuose. Vykstant šiam procesui maisto produkte susidaro tam tikrų medžiagų, galinčių pakenkti žmogaus sveikatai. Tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, pavyzdžiui, benz(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas ar chrizenas.Perdirbta mėsa ir kancerogenaiVidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Asta Jokubkienė sako, kad perdirbta mėsa kancerogenine medžiaga laikoma dėl specifinių cheminių junginių, kurie susidaro gamybos ir apdorojimo metu arba yra naudojami kaip priedai.

Kas yra perdirbta mėsa?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdirbtą mėsą apibrėžia kaip produktą, kuris išgaunamas mėsą sūdant, fermentuojant, rūkant, vytinant, pridedant nitratų, cukraus ar kitais būdais perdirbant, kad būtų pasiektas geresnis produkto skonis ar ilgesnis galiojimo laikas. A. Jokubkienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie perdirbtą mėsą, omenyje turima ne tik perdirbta žinduolių raumenų mėsa, bet ir paukštiena, mėsos subproduktai ar kraujas. Į perdirbtos mėsos gaminių sąrašą patenka vytintos ar rūkytos dešros, kumpis ar šoninė, taip pat pieniškos dešrelės, sūdyti ar rūkyti lašiniai, sūdyta jautiena, mėsos konservai bei kepenų paštetas.

Rizika susirgti vėžiu

Rūkyti produktai išties kelia riziką susirgti skrandžio vėžiu. Šis vėžys pasaulyje užima ketvirtą vietą pagal dažnį ir antrą pagal mirtingumą. Tam pritaria ir VMVT specialistai: saikas yra itin svarbus. Gydytoja įspėja, kad perdirbtos mėsos vartojimas glaudžiausiai siejamas su storosios žarnos ir skrandžio vėžiu. Vos 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio riziką didina 18 proc.

Kancerogenų sąrašas

Ar lietuvių meilę perdirbtos mėsos produktams sumažintų faktas, kad nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra juos yra įtraukusi į I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui sąrašą - kartu su tabaku, alkoholiu, asbestu, formaldehidu, benzinu ir kai kurių rūšių pesticidais?„Į I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui sąrašą patenka medžiagos, kurių toksinis poveikis sveikatai laikomas įrodytu. Pavyzdžiui, neperdirbta raudona mėsa įtraukta į 2A grupės kancerogenų sąrašą - tai rodo, kad jos kancerogeninis poveikis yra tikėtinas. Šiuo metu Tarptautinis pasaulio vėžio tyrimų fondas (WCRFI) rekomenduoja per savaitę suvartoti mažiau nei 350-500 gramų pagamintos raudonos mėsos. Kaupiantis įrodymams, šios rekomendacijos, tikėtina, gali keistis“, - kalba A. Jokubkienė.

Kitos ligos

„Kadangi perdirbta mėsa yra stiprus uždegimą skatinantis veiksnys, teoriškai ji gali būti siejama su daugeliu lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, artritas, išeminė širdies ir kraujagyslių liga, nutukimas, kitų sričių onkologiniai susirgimai, įvairios neurodegeneracinės ligos, depresija, hepatitas, inkstų nepakankamumas, nevaisingumas ir t. t. Lėtinis uždegimas yra viena svarbiausių sudedamųjų šių ligų vystymosi mechanizmo dalių“, - kalba A. Jokubkienė.Pasak jos, perdirbta mėsa neigiamai veikia ir žarnyno biotą bei yra reikšmingas transriebalų, perteklinių sočiųjų riebalų ir maistinio cholesterolio šaltinis maiste. Šie veiksniai silpnina imunitetą, skatina dislipidemijos vystymąsi.

Kaip sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą?

Ar yra būdų mažinti perdirbtos mėsos vartojimą, jeigu į gydytojų įspėjimus apie jos žalą sveikatai vis dar įsiklausoma nenoriai? Kasdien su pacientų ligomis susidurianti A. Jokubkienė sako, kad iš dalies galima mokytis iš patirčių, kuriomis pavyko sumažinti kitų dviejų 1 grupės kancerogenų, tabako ir alkoholio, vartojimą. Vienas efektyviausių būdų, gydytojos manymu, būtų perdirbtos mėsos prieinamumo mažinimas keičiant mokesčių ir subsidijavimo tvarką.„Ne tik dėl neigiamo poveikio sveikatai, bet ir dėl ekologinių, klimato kaitos priežasčių papildomus mokesčius mėsai, tarp jų ir perdirbtai, garsiai svarsto tokios šalys kaip Danija, Vokietija, Švedija, Kinija, Ispanija ir Kanada“, - kalba A. Jokubkienė. Jos teigimu, pagelbėtų ir kokybiškas produktų ženklinimas. Ne mažiau svarbu - didinti sveikatai palankių augalinės kilmės baltyminių produktų prieinamumą.„Tai daryti būtų galima ne tik skatinant vartojimą subsidijomis, bet ir, pavyzdžiui, įvedant privalomą augalinės kilmės baltymų alternatyvą tose valstybinėse institucijose, kur žmonių maisto raciono pasirinkimą riboja aplinkybės - kariuomenėje, gydymo įstaigose, ugdymo institucijose“, - sako A. Jokubkienė.

Alternatyvos ir priedai

Remiantis mokslininkų iškelta hipoteze, fitochemikalai, t. y. biologiškai aktyvūs natūralūs junginiai, randami uogose, gali susilpninti ne tik neigiamą į mėsos produktus pridedamų priedų, bet ir mėsos apdorojimo metu natūraliai susiformuojančių kenksmingų junginių poveikį. Tikima, kad tai galėtų sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Pagrindinės rekomendacijos

• Riboti perdirbtos mėsos vartojimą.
• Rinktis liesą mėsą.
• Vengti mėsos apdorojimo aukštoje temperatūroje (kepimo, rūkymo, skrudinimo ant žarijų).
• Vartoti daugiau augalinės kilmės produktų.
• Marinuoti mėsą prieš kepant.
• Vengti apdegusios mėsos.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) ir jų poveikis

Supratimas apie nuodingas išmetamąsias dujas nėra savaime suvokiamas. Kai įkaitiname kepsninę, degimo proceso metu susidaro dūmai, garai ir įvairūs šalutiniai produktai. Dažniausiai grilio išmetamosiose dujose aptinkami šie teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Šios medžiagos, patekusios į orą, gali turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

PAH ir autoimuninės ligos

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad toksiškos cheminės medžiagos, įskaitant policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAH), kurie susidaro deginant anglis, naftą, dujas, medieną, tabaką ir net kepant mėsą liepsnoje, gali padidinti riziką susirgti autoimunine liga, reumatoidiniu artritu[3]. Tyrime pažymima, kad žemesnį socialinį ir ekonominį statusą turintys asmenys dažniau susiduria su didesniu PAH kiekiu dėl tokių veiksnių kaip prasta patalpų oro kokybė, gyvenimas netoli pagrindinių kelių ir dažnesnis rūkymas.

Kaip sumažinti toksišką PAH poveikį organizmui?

Norint sumažinti PAH poveikį, D’Adamo pataria vengti cigarečių dūmų, įskaitant antrinį ir tretinį rūkymą, ir nevartoti deginto ar apanglėjusio maisto. Prieš kepant maistą ant grotelių, jį marinuoti prieskoniais ir žolelėmis taip pat galima sumažinti PAH ir kitų kenksmingų toksinių medžiagų susidarymą.Priemonės, kaip sumažinti PAH poveikį kepant ant grotelių:

• Rinkitės liesus mėsos gabalus.
• Iš anksto išvirkite arba marinuokite mėsą.
• Pasirūpinkite, kad kepsninė būtų švari.
• Naudokite netiesioginį kepimą ant grotelių.
• Venkite pernelyg didelio apanglėjimo.
• Apsvarstykite alternatyvius kuro šaltinius.
• Kepkite grilyje gerai vėdinamose patalpose.

Ką daryti sulaukus 50 metų?

5 produktai, kurių reikėtų vengti sulaukus 50 metų:

1. Perdirbti mėsos produktai
2. Balti rafinuoti miltai ir jų produktai
3. Cukrumi prisotinti gėrimai
4. Trans riebalai
5. Perdirbti užkandžiai ir „greitai paruošiami” patiekalai

## ES uždraus dūmo kvapą ir skonį maiste išgauti naudojamas medžiagasNustatyta, kad aštuonios dūmo kvapui ir skoniui maiste išgauti naudojamos medžiagos turi būti uždraustos, nes gali būti kenksmingos sveikatai.„Medžiagos galbūt yra kancerogeniškos. Iš esmės buvo nustatyta, kad galimas neigiamas poveikis sveikatai. Europos maisto saugos tarnyba sako, kad netikro dūmo pramonėje turi nelikti jau 2024 m. birželį. Laukiama ir Europos Komisijos žodžio - galbūt ji verslui skirs pereinamąjį laikotarpį.

Išvados

Žinodami apie rūkytų mėsos produktų riziką ir imdamiesi atsargumo priemonių, galime sumažinti galimą žalą sveikatai ir toliau mėgautis mėgstamais patiekalais saikingai. Europos Komisijos reikalavimai pagerins rūkyto maisto gerąją visų etapų gamybos praktiką.

Svarbu prisiminti:

• Mityba turi būti įvairi.
• „Nedideliais kiekiais tokį maistą vartoti galima".
• „Mūsų senolių, kurie valgė rūkytus maisto gaminius, gyvenimo būdas buvo kitoks".

---