Duona lietuvių gyvenime visuomet buvo ypatingai svarbi. Daugeliui ji - ne tik maistas, bet ir gimtąsias tradicijas primenantis simbolis. Metams bėgant keitėsi žmonių papročiai, tikėjimai, o duonos kepimo būdai, receptūra per šimtmečius mažai kuo pakito. Iki šių dienų tautiečių labiausiai yra vertinama juoda ruginė, be priemaišų ar cukraus duona. Būtent tokiais kepiniais, papildytais rankų ir širdies šiluma, gali pasigirti 60-metį mininti UAB „Ukmergės duona“.
Savo veiklą duonos kepykla Ukmergėje pradėjo 1962 metų vasarą. UAB „Ukmergės duona“ išskirtinumas tas, kad čia puoselėjamos aukštaitiškos autentiškos duonos kepimo tradicijos, naudojami unikalūs gaminių receptai, reikalaujantys daug rankų darbo. „Nepaisant per šiuos dešimtmečius vykusių permainų, mūsų kepykla liko vienintelė Lietuvos kooperatyvų sąjungos „Lietkoopsąjunga“ sistemoje, - kalbėjo direktorė.
Išskirtinė Technologija ir Rankų Darbo Svarba
Pasak Ukmergės kepyklos direktorės E. Maselskienės, duona - vienas seniausių ir vertingiausių žmonių maisto produktų. „Šiuo metu šalyje jau praktiškai nebėra kepyklų, kepančių duoną su ilgu, daugiau nei 24 valandas brandinamu natūraliu raugu“, - apie gamybos technologiją pasakojo direktorė. Anot gamybos vadovės, šiuo metu mažai kas taip dirba, nebent nedidelės naminę duoną kepančios kepyklėlės.
Kepyklos technologė V. Pavilavičienė (kairėje) ir gamybos vadovė L. Miltienienės teigimu, kepant duoną, jos, kaip kūdikio, negalima palikti be priežiūros. Minkytoja budi ištisą parą ir pamaišyti tešlos eina net naktį. Pasak technologės, natūraliam brandinimo, rauginimo procesui galima pritaikyti formulę 7/24, nes jis trunka 7 dienas po 24 valandų. „Mūsų duona - absoliučiai gyvas organizmas ir su ja reikia atitinkamai elgtis, - kepimo ypatumais dalijosi pašnekovė. - Nuo pat pradžios, kai į katilą supilami miltai, kiti produktai, kol rūgsta raugas, kyla tešla, su ja draugaujama, kalbamasi.
Dar vienas svarbus dalykas - gamyboje vyrauja rankų darbas. Rankomis formuojamas kiekvienas kepaliukas, jis dedamas į skardeles. Kolegėms antrinusi gamybos vadovė L. Miltienienė sakė, jog daugelis įmonių sprendžia, kaip sumažinti sąnaudas, kaip atsisakyti rankų darbo, jį automatizuoti: „Nors pagal mūsų technologiją to padaryti beveik neįmanoma, ir mes bandėme kai kuriuos etapus automatizuoti. Bet supratome, kad duonos skonis tapo šiek tiek kitoks. Įsitikinome, jog norint užtikrinti gerą kokybę, reikalingos rankos.
Asortimentas ir Naujovės
Kepyklos asortimente yra ir apie 50-40 įvairių konditerijos gaminių. Pastaraisiais metais ypač populiarūs ir vartotojų paklausą turi plikyti pyragaičiai su kremais, rageliai su varške, įvairių rūšių keksiukai su šokolado gabaliukais, džiovintais vaisiais, razinomis. Kadangi vartotojų skoniai, poreikiai keičiasi, UAB „Ukmergės duona“ kasmet pasiūlo 5-6 naujus produktus. Vienas jų, pasak direktorės E. Maselskienės, džiovinta duonelė, kuri pagardinama spanguolėmis, razinomis, saulėgrąžomis.
„Ukmergės duonos“ gaminiai plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, tradicinė juoda duona, džiovinta duonelė su spanguolėmis ar unikalieji meduoliniai baravykai, kaip lietuviškumo simbolis, dažnai teikiami miesto svečiams, vežami artimiesiems ar darbo partneriams į užsienį. Tai - puikus įmonės darbo įvertinimas.
Visoje šalyje yra žinoma ne tik „Ukmergės duona“, bet ir kiti pavadinimai - „Ukmergės grūdėtoji duona“, „Vilkmergės duona“. „Iki Pirmojo pasaulinio karo miestas oficialiai vadinosi Vilkmerge. Todėl naujos pakuotės dizaino stilistikoje atsispindi Ukmergės atsiradimo legenda. Medžio raižinio piešinys sukurtas, siekiant pabrėžti miesto bei 60 metų gyvuojančios kepyklos tradicijas, derančias su šiuolaikiškumu.
Taip pat ji prisiminė apie praėjusiais metais iš rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus sulauktą užklausą, ar galėtų „Ukmergės duona“ iškepti vaikams ką nors skanaus ir susijusio su mūsų miestu, jo simbolika: „Taip kilo mintis pagaminti meduolinius balandžius. Juk balandis - Ukmergės miesto, laisvės, taikos simbolis.
Sveikos Mitybos Akcentas
„Dar vienas UAB „Ukmergės duona“ išskirtinumas - mes nešame ir sveikos mitybos žinią, - pokalbį tęsė technologė V. Pavilavičienė. - Turime vaikų maitinimui skirtą asortimentą. Jame mažiau cukraus, daug skaidulinių medžiagų, visos duonos su grūdais, daugiagrūdėje yra nemažai saulėgrąžų. Taip pat kepame pilno grūdo bandeles, batonus, duoną. Šia produkcija aprūpiname miesto lopšelius-darželius, tiekimo sutartis esame sudarę ir su kitų rajonų ikimokyklinėmis įstaigomis. Technologė atviravo, kad kepykloms gaminti tokį asortimentą, kurio kiekiai nėra dideli, neapsimoka.
Iššūkiai ir Ateities Vizijos
Kepyklos direktorė E. Maselskienė užsiminė ir apie įmonės patiriamus sunkumus. Nuslūgus epidemijai, įmonė susidūrė su kitais išbandymais. Jos teigimu, Ukraina laikoma Europos aruodu, nes šioje šalyje auginama labai daug grūdų, kuriuos perka gausybė valstybių. Šiuo metu, kaip pasakojo E. „Tiekėjai su mumis net nepasirašo sutarčių, nes kaina biržoje gali pasikeisti du kartus per dieną, - situaciją komentavo pašnekovė. - Dabar niekas nedrįsta prognozuoti, kiek užsitęs karas, neaišku, ar pasaulis nesusidurs su badu. Miltai duonos gamyboje - pagrindinė žaliava, bet neaišku, ar jų užteks, todėl apie kainą jau net nekalbama.
„Tiekėjai sako, jog taip bus ir toliau. Bet kaip mums į tai reaguoti? - apie susidariusią padėtį su nerimu kalbėjo E. Maselskienė. - Su prekybos tinklais esame pasirašę sutartis ir neturime galimybės taip greitai kelti kainų. Be to, mažėja apyvarta, žmonės stengiasi taupyti, mažiau pirkti. Tos pasaulinės krizės „iškastos duobės“, kurias tenka amortizuoti mums, gamybininkams, - labai sudėtingos. Negalime, o ir nenorime atleidinėti darbuotojų, nes kepant duoną reikalingos žmonių rankos. Pasak gamybos vadovės L. Miltienienės, tarp kepyklos darbuotojų yra po 15-20 metų čia triūsiančių žmonių: „Tai mūsų branduolys, pasididžiavimas.
Nepaisant laikmečio diktuojamų sunkumų, UAB „Ukmergės duona“ nenuleidžia rankų, nuolat atnaujina asortimentą, ieško naujų rinkų. „Tikimės, kad mūsų kepyklos gaminius pamėgę vartotojai liks ištikimi, neiškeis į pigesnius, prastesnės kokybės produktus“, - baigdamos pokalbį vylėsi pašnekovės.
Rajono Vartotojų kooperatyvui priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės duona“ liepos 31-ąją atsisveikino su 10 metų bendrovei vadovavusia Eurika Maselskiene. Ukmergės kepykla jau turi naują direktorių - į šias pareigas paskirtas 51-erių Juozas Žilvys.
Šiuo metu UAB „Ukmergės duona“ ieško investuotojų. A. Andrikonienė patvirtino, jog valdyba kreipėsi į tarptautinę įmonių grupę „Newsec“, kuri teikia turto valdymo paslaugas ir atstovauja klientų interesams plėtojant naujus ar esamus nekilnojamojo turto objektus, rengia aukcionus.
"Ukmergės duonos" apdovanojimai
Net dešimt UAB „Ukmergės duona“ gaminių apdovanoti „Metų gaminio“ aukso medaliais. Aukščiausią įvertinimą yra pelnę ne tik labiau tradiciniams gaminiams priskiriami produktai - „Ukmergės“ duona, „Valstiečių“ duona, „Grūdelis“, „Ruginė“ duona be mielių, „Vilkmergės“ duona, „Ukmergės grūdėtoji“ duona, „Rugytis“, „Pjautinis“ batonas, unikalūs rankų darbo meduolinės tešlos „Baravykai“, bet ir naujos kartos gaminys - „Džiovinta duonelė su spanguolėmis“.
| Gaminys | Apdovanojimas |
|---|---|
| Ukmergės duona | Metų gaminys |
| Valstiečių duona | Metų gaminys |
| Grūdelis | Metų gaminys |
| Ruginė duona be mielių | Metų gaminys |
| Vilkmergės duona | Metų gaminys |
| Ukmergės grūdėtoji duona | Metų gaminys |
| Rugytis | Metų gaminys |
| Pjautinis batonas | Metų gaminys |
| Meduolinės tešlos Baravykai | Metų gaminys |
| Džiovinta duonelė su spanguolėmis | Metų gaminys |