Tik trečdalis Lietuvos mokinių kasdien valgo vaisius (32 proc.) ir daržoves (35 proc.), o pusryčiauja mažiau nei pusė vaikų (49 proc.), rodo naujausias Europos jaunuolių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC). Naujausi HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos vaikai nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių: tik kiek daugiau nei trečdalis mokinių bent kartą per dieną vartoja vaisių (32 proc.) ir daržovių (35 proc.). Sveikatai palankesnius gaminius dažniau renkasi merginos nei vaikinai, taip pat - jaunesnių klasių moksleiviai. Mažiau palankių maisto gaminių (išskyrus kavą ir energinius gėrimus) pasirinkimas būdingesnis jaunesnių klasių jaunuoliams.

Kasdienis visavertis pusryčiavimas mažina užkandžiavimo poreikį ir menkos maistinės vertės gaminių suvartojimą. Naujausi tyrimo rezultatai atskleidė, kad kas dieną pusryčiauja mažiau nei pusė Lietuvos mokinių (49 proc.), dažniau pusryčius praleidžia mergaitės ir vyresnių klasių mokiniai.

„Tyrime taip pat paaiškėjo, kad penktadalis mokinių turi antsvorį arba yra nutukę, o keturios iš dešimties merginų ir ketvirtadalis vaikinų save identifikuoja kaip per storus (ar turinčius antsvorio). Didesnis kūno svoris ir prastesnis savo kūno vertinimas būdingesnis jaunuoliams, turintiems mažiau sveikatai palankių mitybos įpročių“, - pastebėjo Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr.

Sveikatą tausojančiai mitybai svarbus ne tik maisto pasirinkimas, bet ir reguliarus valgymo režimas. „Tinkami vaikų ir paauglių mitybos įpročiai lemia kasdienės savijautos, energijos apykaitos procesus, didesnes kognityvinės veiklos galimybes, mažina lėtinių ligų vystymosi riziką vyresniame amžiuje. Sveikatai palankesnio pasirinkimo įgūdžiai turi būti ugdomi ne stichiškai, o su tikslu formuoti kasdienius įpročius“, - įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr.

„Kai vaikų organizme trūksta vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų, jie jaučiasi vangūs, pavargę, todėl ne tik neturi noro mokytis, bet ir apskritai domėtis savęs realizavimo galimybėmis. Tuomet nukenčia mokinių mokymosi rezultatai. Mat jiems tampa sunkiau įsiminti ir įsisavinti informaciją, sumažėja jų įsitraukimas į pamokų veiklą. Galiausiai prasta mityba sukelia sveikatos problemų, dėl kurių mokiniai praleidžia pamokas ir atsilieka nuo mokymosi programos“, - teigia R. Markevič, visose Lietuvos mokyklose skatinanti į programą įtraukti sveikos gyvensenos įpročių ugdymą.

Pasak specialistų, mokinių mitybos problemos kyla dėl dviejų priežasčių. „Jei namuose nekalbama apie sveikos mitybos svarbą, tikėtina, kad ir vaikai ja nesidomės. O taip dažniausiai būna dėl pernelyg intensyvaus tėvų darbo laiko, žinių stokos ar nenoro per ilgai suktis virtuvėje, ruošiant patiekalus nuo nulio. Be to, anksčiau visuomenėje buvo daugiau vartojamos ir savo pačių užaugintos daržovės, vaisiai. Ne paslaptis, jog dabar tai retenybė. Taupant laiką, dabar dažniau pasirenkamos jau apdorotas daržovės, pusfabrikačiai “, - sako Aušrinė Ambrazienė, Molėtų r.

Dėl nesveikos mitybos vaikams gali trūkti įvairių maisto medžiagų ir dėl to kilti įvairių sveikatos problemų:

• jei vaikams trūksta vitamino A, jis pradeda lėčiau augti, gali silpnėti regėjimas;
• trūkstant vitamino D maisto produktuose, sutrinka kaulų kaulėjimo procesas, silpnėja dantys, gali sutrikti jų augimas;
• trūkstant B1 vitamino, vaikai pradeda jausti nuovargį, raumenų silpnumą, galvos skausmus, krinta kūno svoris, gali sutrinkti augimas;
• vitamino B2 trūkumas taip pat gali sutrikdyti vaiko augimą, nervų sistemos veiklą;
• dėl jodo trūkumo gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumažėti darbingumas;
• fluoro trūkumas sudaro sąlygas vystytis danties ėduoniui;
• trūkstant geležies, vystosi anemija, kuriai būdinga silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumažėjimas, atsparumo infekcijoms sumažėjimas;
• dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna mažas jų tankis, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze;
• per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimo vystymąsi. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys.
• jei su maistu gaunama per mažai energijos, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis, būna per mažas jo svoris. Ši problema dažniau kankina mergaites. Norėdamos būti liesos kaip modeliai, jos pradeda laikytis dietos. Bijo valgyti, kad nepriaugtų svorio, todėl jų mityba būna nevisavertė. Dėl energijos ir maisto medžiagų trūkumo sutrinka organizmo funkcijos. Sprendžiant šiuos mitybos sutrikimus, būtina psichologo ir psichiatro pagalba.

Jei vaikas neturi apetito Venkite konfliktų ir įtampos valgymo metu, neverskite jėga vaiko valgyti. Padarykite taip, kad valgymas vaikui būtų malonus ir įdomus, pavyzdžiui, duokite gražius indus, gražiai supjaustykite daržoves, vaisius, sūrį, sumuštinius. Jei vaikas nebenori daugiau valgyti, leiskite jam eiti nuo stalo; nereikalaukite švariai visko suvalgyti. Jei vaikui patinka labai nedaug maisto produktų, duokite juos valgyti, tačiau pasistenkite, kad vaikas bent ką nors suvalgytų iš kiekvienos maisto produktų grupės. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgymą arba vaikui atsisakius valgyti pagamintą patiekalą. Paprašykite vaiko padėti gaminti maistą, pavyzdžiui, susmulkinti daržoves. Tada jis mieliau sutiks paragauti, kas yra paruošta. Kartais vaikas mažai valgo pagrindinių valgymų metu, tačiau mėgsta sočius užkandžius (sumuštinius, pieną su bandelėmis). Parinkus įvairesnius užkandžius, vaikas gaus su maistu visas būtinas medžiagas.

„Šiuo metu šalyje yra ryškus kvalifikuotų specialistų poreikis, kurie galėtų sudarinėti subalansuotos ir pilnavertės mitybos planus vaikams. Dėl šios spragos daugelis tėvų remiasi nepatikimais šaltiniais, o vaikams kyla rizika patirti mitybos trūkumų ar antsvorio problemų. Vis dėlto, daugėja vyresniųjų klasių moksleivių, kurie pradeda domėtis maisto pramonės sektoriaus karjeros galimybėmis ir sveikų patiekalų gamyba. Tačiau šiai sričiai mokyklose vis dar svarbu skirti daugiau dėmesio - rengti įvairius mokymus, dalyvauti sveikos gyvensenos programose, į mokyklas kviesti šios srities specialistus ir kitais būdais didinti maisto pramonės profesijų žinomumą,“ - pasakoja A.

Nors dažnai sakoma, kad mokyklų programos - perkrautos, „FoodEducators“ mokymų dalyvės pabrėžia, jog sveikos mitybos ugdymui laiko rasti būtina. „Visų pirma, svarbiausia, kad sveikos mitybos žinių turėtų patys mokytojai bei asmeniškai tikėtų sveikos mitybos nauda. Mat tik tuomet pedagogai nuoširdžiai ir įtaigiai šią informaciją galės perduoti mokiniams. Anot A. Ambrazienės, sveikos mitybos ugdymą galima integruoti per tarpdisciplininius projektus, įtraukiant į biologijos, technologijų, kūno kultūros, gyvenimo įgūdžių pamokas: „Švietimo bendruomenė taip pat galėtų rengti kūrybines užduotis, moksleivius įtraukti į eksperimentus bei praktinius užsiėmimus, organizuoti sveikos mitybos dienas. R. Markevič pastebi, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir mokyklų valgykloms: „Vaikai mokyklose praleidžia daugiau nei trečdalį dienos. Tad valgyklose mokiniai turėtų rasti visus subalansuotai mitybai būtinus patiekalus ir produktus. O svarbiausia - taip visiems trūkstamų vaisių ir daržovių.

---