Bulvės mėgsta sukultūrintas, purias, lengvo priemolio ir priesmėlio dirvas, kurios yra turtingos humuso ir maisto medžiagų, neužmirkstančias ir nepiktžolėtas. Deja, mūsų dirvose yra didelės piktžolių sėklų atsargos: viename hektare priskaičiuojama net keli šimtai milijonų jų sėklų. Tarp piktžolių ir kultūrinių augalų nuolat vyksta sudėtinga konkurencija dėl drėgmės, šviesos, maisto medžiagų.
Tyrimais nustatyta, kad, laiku išnaikinus piktžoles, bulvių derlingumas gali padidėti nuo 15 iki 30 ar net 50 procentų. Tikslaus atsakymo į šį klausimą negali būti, nes piktžolių ir bulvių konkurenciją lemia daugelis veiksnių. Visų pirma, kokios piktžolių rūšys vyrauja konkrečiame lauke.
Ypač žalingos ir sunkiai išnaikinamos daugiametės piktžolės: dirvinės pienės, dirvinės usnys, paprastieji varpučiai, o iš sėklinių - baltosios balandos, bekvapiai šunramuniai ir kitos. Įsigalėjusios vienametės miglės labai apsunkina bulvių kasamųjų, kombainų darbą nuimant derlių. Derlius labiau sumažėja, jei piktžolės sudygsta anksčiau arba kartu su kultūriniais augalais. Derliaus sumažėjimas ne toks ryškus, jei piktžolės sudygsta vėliau už kultūrinius augalus. Daugelis tyrėjų nurodo, kad temperatūra, dirvožemio drėgmė ir šviesa yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys piktžolių sėklų dygimą.
Kritinis Piktžolių Žalingumo Periodas
Nuo bulvių pasodinimo iki jų sudygimo praeina 14-28 dienos. Esant nepakankamai priežiūrai, tai puikios sąlygos piktžolėms įsigalėti. Vieni specialistai nurodo, kad kritinis piktžolių žalingumo periodas bulvėms yra 3-5 savaitės po bulvių pasodinimo. Tuo laiku sunaikinus piktžoles, vėliau sudygusios gali nebeturėti neigiamos įtakos bulvių derliui. Kitų tyrėjų duomenimis, piktžolės žalingiausios būna nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nuvytimo ir netgi iki derliaus nuėmimo. Manoma, kad piktžolių žala priklauso nuo konkrečios vietovės meteorologinių sąlygų ir kitų aplinkybių.
Piktžolių žala bulvėms priklauso nuo jų rūšies ir gausumo. Literatūroje pateikiama duomenų, kad per visą vegetaciją kvadratiniame metre augant 5 baltosioms balandoms, bulvių derlingumas sumažėjo 43 proc., o esant 40 vienetų bekvapių šunramunių - net 73 proc. Netgi vienas šiurkštusis burnotis ar viena rietmenė kvadratiniame metre sumažina bulvių derlingumą kone trečdaliu. Viename kvadratiniame metre esant 25 paprastojo varpučio stiebams, arba 20 g orasausės masės, bulvių derlingumas sumažėjo 10 procentų. Ukrainos mokslininkai nustatė, kad 10 trumpaamžių piktžolių kvadratiniame metre sumažina bulvių derlių 36 proc. Net 2-5 piktžolės kvadratiniame metre gali labai sumažinti derlių ir pabloginti kokybę, nes bulvės vegetacijos pradžioje silpnai konkuruoja su piktžolėmis, o pastarosios gali būti kenkėjų ir ligų infekcijų židiniai.
Tyrimai Vėžaičių Filiale
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale darytų tyrimų tikslas buvo nustatyti piktžolių sudygimą įvairiais bulvių augimo tarpsniais taikant rekomenduojamą optimalią mechaninę bulvių pasėlių priežiūros sistemą (du kaupimai-akėjimai iki sudygimo ir du tarpueilių kaupimai bulvėms sudygus), kai nenaudojami herbicidai, ir ištirti piktžolių ir bulvių tarpusavio konkurencijos įtaką bulvių gumbų derliui. Bulvių veislės Mirta pasėlyje taikyta įprastinė mechaninė priežiūra, tai yra iki bulvių sudygimo du kartus įdirbti tarpueiliai kauptuvu, agreguotu su tinklinėmis akėčiomis, ir du kartus apkauptos sudygusios bulvės.
Pirmojo varianto laukeliuose piktžolės kiekvieno tarpsnio pabaigoje buvo išravėtos, suskaičiuotos (išskirstant pagal rūšis) ir taip nustatytas sudygusių piktžolių skaičius atskirais bulvių augimo tarpsniais. Kad bulvės būtų nepiktžolėtos atitinkamą laiką, vienuose laukeliuose sudygusios piktžolės tam tikro bulvių vystymosi tarpsnio pabaigoje buvo išravėtos, o kituose laukeliuose jos augo kartu su bulvėmis.
Piktžolės Dygsta Per Visą Vegetaciją
Bulvių pasėlyje piktžolės dygo visą vegetaciją. Iš viso buvo rasta 15 piktžolių rūšių, iš kurių dominavo 4 vienametės ir 2 vienametės žiemojančios piktžolės. Baltosios balandos ir dirvinės aklės intensyviau dygo vasaros pradžioje, kol bulvienojai užaugo 20 cm aukščio, nežiūrint, kad bulvės buvo kaupiamos ir akėjamos.
Daržinės žliūgės, kaip ir žiemojančios piktžolės, dirvinės našlaitės, bekvapiai šunramuniai intensyviausiai dygo, kai bulvienojai buvo 20 cm aukščio ir iki 20 dienų po žydėjimo. Tai lemia piktžolių biologinės savybės, nes tyrimų metais tuo laiku bekvapių šunramunių sudygo 71-90 proc. (100 proc. - tai per visą vasarą sudygusios piktžolės).
Piktžolių dygimo intensyvumas įvairiais bulvių augimo tarpsniais, kaip ir skirtingais metais, nebuvo vienodas. Vienais metais daugiausia piktžolių sudygo bulvienojams pasiekus 20 cm aukštį ir iki 25 d. po žydėjimo: tam įtakos turėjo birželio mėn. 25 mm didesnis negu įprasta kritulių kiekis. Tuo laiku intensyviau dygo dirvinės našlaitės, bekvapiai šunramuniai, daržinės žliūgės. Kitais metais intensyviau piktžolės dygo bulvienojams esant 20 cm aukščio ir iki bulvių žydėjimo, o paskui praėjus 25 dienoms po žydėjimo ir iki bulvių kasimo, mat prieš tai buvęs lietingas periodas stimuliavo intensyvesnį dirvinių našlaičių, bekvapių šunramunių dygimą.
Žinoma, turėjo įtakos ir tai, kad tais metais rugpjūčio antrąjį ir trečiąjį dešimtadienį dėl maro pradėjo vysti bulvienojai. Prognozuoti, kada piktžolės sudygs, sunku, nes jų dygimui įtakos turi daug veiksnių. Pavyzdžiui, miežių pasėlyje piktžolės intensyviausiai dygsta gegužės mėnesį. O bulvių pasėlyje, įdirbant tarpueilius iki bulvių sudygimo ir joms sudygus, nemažai piktžolių sunaikinamos mechaniškai.
Bulvių Derlius ir Pasėlio Piktžolėtumas
Remiantis darytais tyrimais, galima teigti, kad mechaninės bulvių pasėlių priežiūros fone piktžolės dygo visą vegetacijos laikotarpį. Atskirais metais dygimo intensyvumas ir jų gausumas priklausė nuo klimato sąlygų. Bulves pasodinus ir iki jų žydėjimo intensyviausiai dygo baltosios balandos, daržinės žliūgės, vijokliniai pelėvirkščiai, dirvinės aklės. Tarpsniais nuo bulvienojų 20 cm aukščio iki kasimo intensyviau dygo bekvapiai šunramuniai, dirvinės našlaitės.
Žinoma, esant kitokiai piktžolių sėklų dirvoje rūšinei įvairovei, pasėlyje gali vyrauti šiek tiek kitokios piktžolės, tačiau jų dygimo intensyvumas išliks panašus ir priklausys nuo gamtinių sąlygų. Tai buvo piktžolės, kurios sudygo pasodinus bulves ir išliko po tarpueilių dirbimo. Bulvių derlius sumažėjo atitinkamai 8,1; 8,4 ir 7,5 proc., palyginti su visą vegetaciją nepiktžolėtomis bulvėmis.
Visais kitais atvejais, tai yra, kai piktžolės augo kartu su bulvėmis trumpesnį laiką bei vėliau sudygusios ir būdamos mažos, jos neturėjo neigiamos įtakos bulvių derliui. Lietuvos Vakarų regiono sąlygomis bulvėms kritinis žalingas piktžolių laikotarpis buvo nuo jų pasodinimo iki jų žydėjimo, tiksliau iki tol, kol bulvienojai uždengia vagas. Nustatyta tiesioginė neigiama priklausomybė tarp piktžolių skaičiaus (r = - 0,86) ir jų masės (r = - 0,77) bei bulvių derliaus.
Ekologiškai auginant bulves, kad pasėlis nebūtų piktžolėtas, kol bulvienojai uždengia tarpueilius, reikėtų dažniau įdirbti tarpueilius ir taip palaikyti švarų pasėlį. O intensyvios ar tausojančios žemdirbystės ūkiuose panaudoti herbicidus, dėl kurių galima sumažinti tarpueilių dirbimų skaičių ir taupyti darbo bei energijos sąnaudas.
Mirta veislės bulvėms piktžolės žalingiausios buvo trimis atvejais: nuo pasodinimo iki žydėjimo, tai yra 9,4 savaitės, ir kvadratiniame metre buvo 10 piktžolių, o orasausė masė 7,9 g m-2; nuo pasodinimo iki 25 dienų po žydėjimo, tai yra 12,6 savaitės - piktžolių skaičius 8 vnt. m-2 ir masė 15,7 g m-2; visą vegetaciją, kuri tęsėsi 17,6 savaitės, piktžolių buvo 9 vnt.
Herbicidų Naudojimas
Įprastinė priemonė piktžolių naikinimui bulvių pasėliuose yra herbicidų naudojimas prieš bulvių sodinimą. Tai gali būti granuliuoti produktai, išbarstomi dirvos paviršiuje bulviasodžio metu.
Cheminei pupų apsaugai nuo piktžolių BASF gali pasiūlyti du labai veiksmingus herbicidus piktžolių naikinimui pupose. Purškimo metu ant dirvos patekusios veikliosios medžiagos kapsulės suyra palaipsniui, todėl šis preparatas užtikrina ilgesnę apsaugą ir rekomenduojamas purkšti tik vieną kartą - iš kart po sėjos, tai yra dar prieš pupų sudygimą. Svarbu, kad pupų sėklos būtu įterptos į dirvą ne mažiau kaip 2 cm.
Herbicidas Stomp® skirtas vienaskiltėms piktžolėms - vienmetėms miglėms, o taip pat plačialapėms piktžolėms: kibiesiems lipikams, aklems, notrelėms, ramunėms, daržinėms žliūgėms, dirvinėms nemiršėlėms, veronikms, našlaitėms, baltąjai balandai, trikertėms žvaginėms, rūgtims ir t.t. Stomp® CS geriausiai naikina piktžoles nuo jų sudygimo iki 2 lapelių tarpsnio, silpniau sunaikina gerai įsišaknijusias senesnes piktžoles ir nenaikina daugiamečių piktžolių.
Kitas produktas - kontaktinis herbicidas Basagran® 480. Tai vienintelis, šiuo metu Lietuvoje registruotas, herbicidas piktžolių naikinimui po pupų sudygimo, todėl daugumai ūkininkų yra labai gerai žinomas. Šis herbicidas pupų pasėlyje labai gerai naikina sudygusias dviskiltes vienmetes ir daugiametes piktžoles, kaip bekvapes ramunes, lipikus, žliūges, garstukus, rapsų pabiras, dirvinę piene ir kt. Purškiama, kai pupos turi 2 lapelius iki šakojimosi pabaigos, dar nepradėjus augti pagrindiniam stiebui (BBCH 12-29). Purškiama ne daugiau kaip vieną kartą, jei naudojama 2,0 l/ha Basagran 480. Jei purškiama per 2 kartus (pvz: 1,0 + 1,0 l/ha) rekomenduojama neviršyti maksimalios normos 2,0 l/ha per sezoną.
Rekomendacijos
- Iki sudygstant bulves rekomenduojama nupurkšti nuo piktžolių.
- Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių.
Prieš ariant ar kultivuojant lauką man patarė daugiametes piktžoles nupurkšti selektyvaus veikimo herbicidu Nufarm MCPA. Jau po kelių dienų piktžolių lapai nugeibo, vėliau susisuko ir sudžiūvo. Pastebėjau, kad, kiek sujudinus dirvožemį (kultivuojant ar išlyginus kurmiarausius), vėl pridygsta naujų arkliarūgščių, tačiau pavasarį pakako ant jų užpurkšti minėto herbicido, ir pievoje liko tik kultūrinės žolės.
Iš visų bandytų herbicidų mano pievoje geriausiai pasiteisino Nufarm MCPA. 1 ha teritorijai perku dažniausiai 1 litro talpą, purškiant ne ištisai jos užtenka keliems kartams. Purkštuvo talpoje apie 100 mg herbicido skiedžiu 12-a litrų vandens. Tokio kiekio pakanka 4-5 arams nupurkšti. Geriausias laikas piktžolių naikinimui herbicidais - prieš žydėjimą. Kiaulpienes geriausia nupurkšti kai jau ima formuotis žiedas, gysločius - iki žiedų pasirodymo.
Vejos žolynas sudarytas iš miglinių, svidrinių, eraičininių žolių. Jas lengva pjauti, jos greitai džiūsta ir neužkemša vejapjovės angos, jei žolė renkama į krepšį. Tuo tarpu turinčias didelius lapus kiaulpienes pjauti sunku, dobilai ilgai džiūsta, šlapius pjauti sunku, ypač jei žolė renkama į krepšį. Jeigu nupjauta žolė paliekama vejoje, po piktžolėta žole šunta vertingos vejos žolės, veja samanoja ar nuplinka, nyksta.
Vienintelis būdas atsikratyti vejos piktžolių - naudoti sisteminio veikimo herbicidus. Vejoje minėtas piktžoles herbicidais galima naikinti ištisus metus, tik po žolės nupjovimo reikia palaukti maždaug savaitę. Tada jos išleidžia šviežius lapus, kuriuos itin greitai veikia herbicidai. Negalima purkšti prieš lietų, nes vanduo nuplaus preparatą. Nufarm MCPA herbicidas taip pat puikiai naikina notreles. Dar didesnis poveikis piktžolėms būna sumaišant Nufarm MCPA ir Banvel 4S herbicidus. MKDS specialistai rekomenduoja 14 litrų vandens pridėti 100 ml. Nufarm MCPA ir 15 ml. Banvel 4S.
Apipurškus herbicidais piktžolių lapus, juose sustoja biocheminiai procesai, fotosintezė, sunyksta šaknys. Lubinus geriausia purkšti, kai jie tik su lapais, bet dar nesusiformavę žiedai. Kiečius - pradėjusius stiebytis, stiebui išaugus 20 - 30 cm.
Mėgėjiškame darže dažniausiai naudojami plataus poveikio herbicidai. Ypač jie praverčia įsisavinant naują žemės plotą, kuris buvo dirvonuojantis. Tokiam tikslui tinka Taifun B. Nupurškus juo piktžoles, šios po kelių savaičių pagelsta ir visiškai nunyksta. Po to plotas suariamas arba kultivuojamas, sėjami sideratai - žaliosios trąšos. Tai gali būti, pavyzdžiui, garstyčios, rapsai, avižų - vikių mišinys.
Piktžolės neretai užgožia auginamas braškes, atima iš jų maisto medžiagas, uogų būna mažiau ir jos smulkios. Kad taip neatsitiktų, apie piktžolių žalą reikia pagalvoti iš anksto - jeigu įtariate, kad naujai įveisto braškyno plote liko piktžolių, braškyną vasaros pabaigoje galima nupurkšti Betanal herbicidu (60 ml /1,5-3l vandens/1 arui). Šį herbicidą braškyne galima naudoti pavasarį pradėjusioms dygti piktžolėms sunaikinti - nuo balandžio iki gegužės pradžios (iki braškių žydėjimo), taip pat po derliaus nuėmimo.
Suprantama, ekologiškiausias būdas sunaikinti piktžoles yra ravėjimas. Tačiau karštą dieną darbas pasilenkus gali tapti sveikatai pavojingesniu nei teorinė galimybė, jog daržovėse ar uogose bus herbicidų likučių. Tinkamas ir teisingas herbicidų naudojimas negali pakenkti derliui ar aplinkai.
Herbicido tirplalą rekomenduojama ruošti purkštuve. Iš pradžių įpilamas trečdalis reikalingo vandens kiekio, tada supilamas reikiamas kiekis herbicido koncentrato ir likęs vanduo. Tirpalą reikia gerai suplakti. Rekomenduojama herbicido koncentracija būna nurodyta ant įpakavimo arba naudojimo instrukcijoje. Maišyti herbicidus rekomenduojama purkštuve. Preparato lipnumui padidinti, kad jis nenulašėtų nuo naikinamų piktžolių lapų, patariama naudoti aktyviąsias paviršiaus medžiagas, pavyzdžiui, Lip top ar Lip top gold. Purkšti reikia ramiu, nevėjuotu oru. Purškiant naudokite gumines pirštines ir respiratorių.
Patogiausia purškimui naudoti purkštuvą su ilgu purškikliu. Tada galima užpurkšti herbicido ant kiekvienos piktžolės. Tai aktualu, kai didžioji dalis piktžolių išnaikinta ir lieka pavieniai augalai, atžėlę iš likusių sėklų.