Artėjant vasarai, daugelis domisi, kokiomis vaistažolių arbatomis stiprinti savo organizmą. Vaistininkė Irena Garuckienė pasakoja apie vaistažoles, kurių skirtingos savybės padės stiprinti sveikatą ir įveikti kai kuriuos negalavimus.

Populiariausios vaistažolės ir jų savybės

Vaistininkė rekomenduoja savo darže pasirūpinti šiomis vaistažolėmis:

• Melisa: Stiprina širdį, retina širdies plakimą, mažina kraujospūdį, ramina.
• Čiobrelis: Pasižymi antioksidantinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, naudojamas gydant gerklės ar kvėpavimo takų problemas, naudingas kovojant su aukštu kraujospūdžiu.
• Šalavijas: Turi vitamino K, kuris skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms, šalavijo arbatą patariama gerti viduriuojant. Jis taip pat skystina kraują, gerina kraujotaką.
• Krapai: Turi daug eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių druskų, geležies, fosforo ir kalio. Krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, magnio bei vitamino P, kuris tiesiogiai susijęs su kraujagyslių sienelių stiprinimu. Krapai naudingi ir tuo, kad gerina virškinimą, normalizuoja kraujospūdį bei šalina žarnyne susikaupusių dujų perteklių.
• Petražolės: Šaknys šalina vandens perteklių iš organizmo, lapuose gausu vitaminų C, K, PP, B grupės vitaminų, taip pat ir mikroelementų - fosforo, kalcio, cinko, geležies.

Atsargumas renkantis ir vartojant vaistažoles

Vaistininkė įspėja, jog ne visas vaistažoles rekomenduojama auginti patiems, o to nepaisantys gali susidurti su didesne žala, nei nauda. Daliai vaistažolių reikalingos specifinės auginimo sąlygos, kurias namuose ar namų darže užtikrinti yra sudėtinga. Tinkamam tokių vaistažolių auginimui būtinos žinios ir griežta priežiūra. Pavyzdžiui, šalpusnis gali augti tik jam tinkančiame dirvožemyje, jo žiedai kartu su koteliais nukarpomi giedrą dieną, švarūs ir jauni lapai nuskinami birželio mėnesį, o naudingų medžiagų prikaupę šakniastiebiai kasami rudens sezono metu.Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į gaurometį, kuris arbatai ruošiamas fermentacijos proceso metu, kuomet pasikeičia ir šio augalo savybės.

„Tokias vaistažoles, kaip šalpusnis ar gaurometis, rekomenduojama įsigyti vaistinėse. Tuomet galima būti užtikrintiems, jog šios vaistažolės yra tinkamai paruoštos vartojimui ir nesukels jokių nepageidaujamų padarinių“, - pataria vaistininkė.

Vaistažolių vartojimo taisyklės

Vaistažoles svarbu vartoti atsakingai, o pagrindinis jų vartojimo principas - saikas. Tai ypač aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui nėra žinomas. Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti ir pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, geriausia šiuo klausimu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dalies vaistažolių vartojimas kartu su vaistais gali nulemti nemažai neigiamų padarinių. Štai dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais, vaistais, todėl neatsakingas šios vaistažolės vartojimas gali stipriai sutrikdyti sveikatą. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais, o štai ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp jų vartojimo privaloma daryti bent kelių valandų pertrauką.

Sąveika su vaistais

Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų, įskaitant:

• Paracetamolį
• Kontraceptikus

„Šaltuoju metų sezonu daugelis gyventojų organizmo stiprinimui renkasi imbierą. Nors imbieras turi dešimtis teigiamų savybių (mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus, vidurių užkietėjimą, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę, yra tinkamas svorio kontrolei bei cukraus kiekiui reguliuoti), jis turi ir nemažai nepageidaujamų simptomų, kuriuos gali sukelti, tokių kaip rėmuo, viduriavimas bei pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 gramus sauso imbiero ekstrakto. Imbieras taip pat gali turėti sąveiką su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operacijas“, - populiarų prieskoninį ir vaistinį augalą komentuoja vaistininkė.

Pastaraisiais metais didelio populiarumo, dėl savo toksinių savybių, sulaukusi pankolių arbata turi ne tik medžiagų apykaitą greitinančių, apetitą reguliuojančių, virškinimą gerinančių bei gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų skatinančių savybių, tačiau padeda reguliuoti ir vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą. Vis dėlto aukštą onkologinių susirgimų riziką turintiems žmonėms šio augalo arbatos vertėtų vengti.

Vaistininkės teigimu, geriausias patarimas žmonėms, nuolat vartojantiems įvairias vaistažoles, yra sąmoningas elgesys ir konsultacijos su specialistais. I. Garuckienė pabrėžia, jog beveik kiekvienas vaistinis augalas turi tam tikrą šalutinį poveikį ir sergant tam tikromis ligomis vaistažolės gali ne tik susilpninti vartojamų vaistų poveikį, bet ir pakenkti sveikatai. Jei vartojate cheminius ir augalinius vaistinius preparatus - jų negalima gerti vienu metu su vaistiniais augalais, tarp atskirų preparatų vartojimo turi būti 1-2 val. laiko skirtumas.

Vaistažolių rinkimas

Dalis gyventojų artėjant vasarai rūpinasi savo nuosavo daržo kūrimu, o kiti - laisvalaikį stengiasi praleisti naudingai ir išsiruošia į vaistažolių paieškas toliau nuo savo namų. Vaistininkė dalinasi naudingais patarimais ir dėl vaistažolių rinkimo proceso.

Anot I. Garuckienės, einant rinkti vaistažolių, pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į vaistinių žolelių paieškos vietą. „Vaistažolių nerekomenduojama dairytis erdvėse arti judraus kelio, geležinkelio, industrinių pastatų, didelių ūkių. Įprastai ant šiose vietose augančių augalų yra susikaupusių ir kartais net plika akimi nematomų dulkių sankaupų ar nuo tręšiamų laukų vėjo atpūstų kenksmingų cheminių dalelių. Taip pat žolelių nerekomenduojama rinkti po lietaus ar ankstyvą rytą, kai pievos dar pasidengusios rasa, nes lašeliuose gali būti įvairių teršalų“, - patarimais dalijasi I. Garuckienė.

Svarbu, kad rinktumėte tik tas vaistažoles, kurias pažįstate ir jos nėra išoriškai pažeistos kenkėjų. Surinktų žolelių laikymui labiausiai tinka dėžės ar maišeliai, pagaminti iš natūralių audinių. Žoleles svarbu suvartoti iki kito sezono ir nelaikyti ilgiau nei metus.

Nuskynę augalą, jį stipriau papurtykite - tai turėtų padėti pašalinti vabzdžius. Žiedynus, žoles ir lapus (čiobrelį, šalpusnį, kraujažolę, gyslotį, jonažolę, varnalėšas ir kt.) patariama rinkti įsidienojus, kai lauke yra giedra.

Jonažolių arbatos vartojimas ir atsargumo priemonės

Jonažolių žolė ŠVF vaistažolių arbatos vartojimo laikotarpiu venkite būti saulėje arba degintis soliariume. Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.

„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, - aiškina G. Tautkevičienė.

Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.

Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, - vardija G. Tautkevičienė.

Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę. Negana to, ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.

Vartojimo trukmė - trys savaitės. Visgi specialistė atkreipia dėmesį, kad bet kokios vienos rūšies vaistažolės negalima vartoti ilgiau negu tris savaites, antraip ji ima veikti toksiškai, organizmas persisotina žolelės savybių.

Smulkiai geltonais žiedais pražydusi jonažolė liaudyje vadinama natūraliu antidepresantu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė patvirtina, kad šis augalas ne tik gražus, bet ir naudingas - reguliariai vartojama jonažolių arbata gerina nuotaiką, ramina, padeda jaustis darbingesniems, lengviau pakilti iš lovos. Visgi prisirinkus žolelių vasarą, ruošti ir mėgautis jonažolių arbata geriau rudenį.

„Jonažolė didina jautrumą saulei, tad reguliariai geriant arbatas su šia vaistažole, nerekomenduojama būti saulėje. Odai gavus saulės spindulių, tikėtina alerginė reakcija - oda gali parausti, atsirasti bėrimai“, - paaiškina specialistė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jonažolė nedera su kai kuriais vaistiniais preparatais - gali slopinti jų poveikį. „Jonažolės reikėtų vengti vartojantiems preparatus skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, nuo aukšto spaudimo ir kontraceptine tabletes“, - išvardija K.Staivė ir priduria, kad ši žolelė taip pat netinka nėštumo metu ar vartojant hormoninę kontracepciją.

---