Tortus lietuviai turėjo pažinti kartu su krikščionybe. XIV a. pabaigoje jie valgyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvare. Turėjo jų ragauti ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, tuomet, kai gyveno Vokiečių ordino pilyse. Tačiau iš dokumentų žinome, kad anuometiniai tortai dažniau priminė apvalius kvietinės duonos papločius, nei įdarytus pyragus.
Įdaryti tortai į Lietuvą turėjo patekti su itališka gastronomine kultūra. Šios kultūros plitimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su Milano kunigaikštyte Bona Sforza, ištekėjusia už Žygimanto Senojo ir 1518 m. tapusia Lietuvos didžiąja kunigaikštiene bei Lenkijos karaliene. Ir tai iš dalies yra tiesa. Bona Sforza gali būti laikoma tikra itališkos kultūros ikona mūsų kraštuose.
Tortai Lietuvoje išpopuliarėjo baroko epochoje. Jie valgyti didikų rūmuose, turtingesnių miestiečių namuose, vienuolynuose. Pavyzdžiui, 1620 m. Lietuvos jėzuitų provincijos valgiaraštyje randame aprašytus Velykų pietus: kietai virtus kiaušinius, jautieną, barščius, veršieną, vištieną arba kaplūnus pilkšvai geltoname padaže su šafranu, žvėrieną, keptą avinėlį, keptas žąsis, vištas ir paršelį, ryžius su pienu ir skanų tortą. Šį žodį randame ir Konstantino Sirvydo 1642 m.
XVIII a. Europoje buvo sukurta dar viena, nauja, šiais laikais mums labiausiai įprasta, torto rūšis - sluoksniuotas pyragas. XIX a. jie išpopuliarėjo. Senojo Vilniaus gastronomijos knygose jų receptus randame greta kitų, labiau senovinių tortų (plokštainių, įdarytų pyragų). Vienas jų - dvisluoksnis migdolinis tortas.
Tame pat XVIII a. Vilniuje atsiranda naujos maitinimo įstaigos - kafenhauzai, kavinės ir restoranai. Anuometinė kavinė buvo daugiau socialinė erdvė - susitikimo „prie kavos“ vieta. Tačiau XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje jose randame nemažai ir saldumynų. Tarpukario laikotarpiu Boleslovui Štraliui priklausiusiame „Raudonajame Štralyje“ (tada - Adomo Mickevičiaus, dabar - Gedimino prospekte) torto porcija be kremo kainavo 50 anuometinės Lenkijos grošų, o su kremu - 85. Tai buvo pats brangiausias konditerinis kepinys.
Tarpukario Vilniaus Tortai
Apie to laikotarpio vilnietiškus tortus nemažai informacijos randame anuometinių kavinių lankytojų atsiminimuose. Pavyzdžiui, tai pačiai Štralių šeimai priklausęs Baltasis Štralis Pilies gatvėje (dabartinių Signatarų namų pirmajame aukšte) garsėjo tortu Stefanija. Kaip ir priklauso belgiškam tortui - tortas Stefanija yra šokoladinis.
Tortas Stefanija: Receptas
Torto receptai įvairuoja, tačiau, paprastai biskvito tešla gaminama iš:
- 4-6 kiaušinių
- 80-120 g miltų
- 80-120 g cukraus
- 20-35 g sviesto
- Žiupsnelio druskos
Kiaušinių tryniai atskiriami nuo baltymų ir išplakami su cukrumi iki baltumo. Kiaušinių baltymai išplakami iki standumo ir per tris kartus įmaišomi į trynius. Sudedama druska, miltai ir smulkintas sviestas. Užminkyta tešla dalijama į šešias dalis ir iškočiojama į maždaug 20 cm skersmens, biskvitus. Kepma 180-200 laipsnių temperatūroje, kol paruduos.
Pertepimas gaminamas iš:
- 4-5 kiaušinių
- 150-200 g cukraus
- 200-250 g sviesto
- 150-200 g šokolado
- 20 g kakavos miltelių
Pertepimui reikia išplakti kiaušinius su cukrumi ir šildyti dubenį, įdėjus į puodą su vandeniu, kol masė ims tirštėti. Nukelti nuo ugnies ir maišyti plakikliu apie 10 min (kol pravės). Šokoladą susmulkinti ir ištirpdyti, įdėjus į puodą su vandeniu. Į šokoladą sudėti smulkintą sviestą. Tada sumaišyti šokolado masę su kiaušinių mase, dar įdedant kakavos miltelių. Formuojant tortą dėti biskvitus vieną ant kito pertepant mase. Pagamintą tortą aptepti tuo pačiu kremu.
Duonos Tortas: Smetonos Laikų Receptas
Duonos tortas pradėtas gaminti dar tarpukario Lietuvoje ir jam naudojami juodos duonos miltai.Juodos duonos miltus I. Kviatkovskienė pasigamina pati: „Duoną reikėtų rinktis su kuo mažiau priedų. Išdžiovinu juodos duonos riekeles - geriausia tai daryti ant saulės. Vėliau, kai sudžiūsta, sumalu mėsmale. Duonos ir riešutų trupinius bei prieskonius suberiame į kiaušinių plakinį, supilame ir lydytą sviestą.
Įkaitiname orkaitę iki 180 ° 18-20 cm skersmens kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir supilame pusę tešlos. Kepame apie 15-18 minučių. Išimame iš kepimo formos ir padedame ant grotelių atvėsti. Jei spanguolės šaldytos, pašildome jas puodelyje ir sutriname maisto smulkintuvu. Tortą formuojame kepimo formoje. Jei biskvito lakštai išėjo labai stori, perpjauname juos pusiau - bus trys ar keturi lakštai. Pirmąjį biskvito lakštą klojame ant kepimo formos dugno, užpilame kremo, ant jo guldome kitą lakštą, vėl užpilame kremu ir taip kartojame tol, kol susluoksniuosime visus biskvito lakštus.