III. iešties smai­ga­liu.

Gal bent jau suo­las ten bu­vo, a? no­ri de­rė­tis?

- Bu­vo skob­nys! ke­tu­rios skob­nys sve­ri! au­sin!

Jo­kių gin­klų! link. ra­tu. drą­si­ni­mai. - bet kad vis­ką ma­ty­tų. nu­ai­dė­jo ra­go gar­sas. ra­to ran­kų. pa­si­kar­to­jo. - Prie gin­klų!

- Mušk kirsk! užri­ko Jau­nius, aukš­tai kel­da­mas ka­la­vi­ją. ap­sup­tį. prie­šo žas­tą. krau­jas.

Va­ra­a­aa! ge­lež­tės. mas­ko­lių pul­ką. prie­šų gre­tas. šven­tą - mušk mas­ko­lį! ku­ni­gaikš­tu­ką. prie­šo. gin­klais. kil­min­gojo at­ža­la! prie­šo pul­kui va­do­va­vęs ka­rys.

Šis tik niū­riai link­te­lė­jo. šū­ka­lio­da­mi. žeg­no­jo­si. iš­tie­sė ran­ką. siau­ra­vyz­dę akį. kap­še­lį. že­mės. sta­tau! dar ne­už­ėmė? gat­ve. ty­lų cyp­čio­ji­mą. ge­ro­kai ra­mes­nė. ne­tru­ko pra­nyk­ti. pirš­tą ap­vy­nio­ji. su­maiš­tį ne­pa­si­me­tė! už­si­vė­rė pi­lies var­tai! grin­di­nio ak­me­nis. pa­kliu­vo į la­bai di­de­lę bė­dą. ty­liai ir gai­liai su­cy­pė. la­piu­kas. ės­ti ir ga­liau­siai nu­dvė­sė. gai­lu. pro ša­lį. tam­sų ply­šį. ne­sku­bė­jo. „O gal man tik pa­si­gir­do? cyp­sė­ji­mas bu­vo nu­ti­lęs. kad ne­nu­si­ris­tum sta­čia gal­va. - o gal grįž­ti? odą. pa­ko­pos bai­gė­si. ne­to­li… Tik kur? ūsais, tad ma­tė jis pui­kiai. bo­ja­ri­nas, ne ki­taip. ži­nios ge­ra ne­ža­dės. Ir jau an­tra die­na, kai ne­si­kal­bė­jo. ko. per­duo­ti ži­nių. pat iš­di­dūs ir san­tū­rūs. uo­de­goms. bei at­ski­rų pul­kų va­dai. ko­ją. Ged­gau­du, jiems mos­te­lė­jo. ku­ni­gaikš­tį. Vy­rai nu­lei­do gal­vas. kas toks Jau­nius. Jau­nius bus pa­so­din­tas ant kuo­lo. kaukš­te­lė­jo vi­siš­ko­je ty­loje. pra­šy­ti at­si­trauk­ti. Vis­kas, - ir nu­ė­jo. į Ruo­kį. pa­kau­šį. ne­be­teks: jis jau aiš­kus. iš­žu­dys įkai­tus. ste­buk­las.

pa­gai­lė­jo sa­vęs dar be­kris­da­mas kau­kas ir už­si­mer­kė. mirks­nio minkš­ta kū­no vie­ta nu­si­lei­do ant vi­sai ne­minkštos. - Ui­ii! - cyp­te­lė­jo. grei­tai at­lė­go. kad nė­ra la­bai tam­su! to­li­mos švie­sos. nu­ga­ros? pa­da­rė. gai­liai cy­pęs pa­da­ras? pa­bai­dė kri­ti­mas? ak­me­nų su­ju­dė­jo. gel­to­nos akys. gal šiek tiek gar­sesnis. ak­muo? ma­tyt, tai ežys!“ „O ši­tas? su­si­mąs­tė Gu­gis. tai kaip?!. ne ak­muo. „Cy­y­y­y­ypt!“ - ir vėl. gai­liai gai­liai. įsi­spit­ri­jo. ne ak­muo. iš­tem­pė tas bal­tas žmo­gus! gel­to­nos, siau­ra­vyz­dės akys. ir dri­bo ant nu­ga­ros. ga­lė­da­mas. Net ne­kvė­puok! Ir ką da­ry­ti, jei­gu kąs?! šo­ną? Bėg­ti? Tik kur? Vi­siš­kai. at­plė­šė de­ši­nį vo­ką. ap­si­dai­ry­siu...“ Gal ku­riam nors kam­pe tū­no di­dy­sis žvėris?! ku­rį žmo­nės skob­ni­mis va­di­na, nu­mes­tas. Ir jo­kio di­de­lio gy­vio! lyg du pail­gi gel­to­ni žied­la­piai. iš­si­krapš­ty­ti! at­stu­mu. sve­čio. bū­ti?“ - mė­gi­no atspėti Gu­gis. su­suk­ta į ke­le­tą žiedų. ko­jos. „Drie­žas? - Šššššššš! bai­dyk­liu­kė. Pa­mėk­liš­kai! įtar­ti kau­kas. taip gi­na­si nuo ne­drau­gų!.. Gu­gis. ne­da­ry­siu. Aš - kau­kas. drau­gau­ti bai­dyk­lė­lė. bent ne­pa­di­dė­jo. Gu­gis. krū­ti­nę. Kau­kaš­lai­čio. ro­dy­da­mas aukš­tyn. nu­ti­ko. O tu, kas tu? - nu­si­vy­lė kau­kas. dar kar­tą pa­kar­to­ti, kas tu? Tu? pla­čiai at­si­mer­kė. vėl sušnypš­tė pa­da­ras. pa­bai­sa! aš! Gu­gis ge­bė­jo tik mirk­sė­ti. - tar­si sušiu­re­no min­ty­se klau­si­mas. kau­ko min­tys. aki­va­ran! su­si­vo­kė. - pa­tvir­ti­no požemio šei­mi­nin­kė. Šiur­še­ni­mas kau­ko min­ty­se lio­vė­si. - Ei! jis, dar ne­no­rė­da­mas nu­trauk­ti po­kal­bio. „Jau sa­kei. tau ma­no var­do? prunkš­te­lė­jo kau­kas. pa­bėg­siu, jei­gu čia įkri­tau? di­džia­vo­si ar liū­dė­jo. „Na, ge­rai. - nu­si­lei­do pa­šne­ko­vė. „Ko ko? Gu­gis. kau­kas. iš viršaus, jau sa­kiau! uo­de­go­mis… Ir vis čyrp! Čyrpt! Ir ne­kal­ba be žo­džių! „Hmmm…. žvilgs­nį. gluo­de­nas! su­gal­vo­sim! į Šiu­šos vyz­džius, kau­kas. akis. vir­šu­je. ten la­bai pa­vo­jin­ga. kau­kas. - Žmo­nės tik­rai pa­vo­jin­gi padarai. čia žmo­nės įlin­do. iš­šnypš­tė! jie bjau­riai ne­ska­nūs! pri­mi­nė Šiu­ša. „O tu bal­su kal­bi kaip? akys. pa­da­ras! nu­si­šyp­so­jo. „Tuo­met pa­kar­tok. Čy­y­y­yrp! įsi­ter­pė dar vie­nas gar­sas. nu­ga­ros. Pik­tai, grės­liai. po­rų ma­žų rau­do­nų akių. pa­ži­no kau­kas. ne­drau­gin­gai nu­si­tei­ku­sios. ra­do­si „Čir­pės! - įsa­kė kau­kas pats sau. Žiur­kės, ži­nok, tai ne la­pė. Jei ne rau­me­ni­mis, tai ke­rais! - Ššššššpšt! at­si­lie­pė ir Šiuša. - mū­sų. drau­giš­kai! - Čyrpt, čyrpt! su­si­rau­kė kau­kas. - Čy­y­y­yrp! šo­ko į prie­kį. ak­me­nį. Ži­no­ma, pa­tai­kė. - Ypt ypt! žiur­kė, bet at­šo­ko. - Čyrpt čyrpt! - At­gal! Gu­gis, iš­si­trauk­da­mas smei­guo­lį. - įspė­jo Gu­gis. Va­ra­a­a­aa! prie­kį. per­skro­dė orą. žiur­kė skau­džiai ciep­te­lė­jo. už­puo­li­kė jau at­šo­ko pa­ti. čiaukšt! su­tri­ko - kas gi čia? uo­de­ga… Čiaukšt! ne­no­riai trau­kė­si. gu­lė­ti ne­ju­dė­da­mos. - su­mo­jo kau­kas. čir­pi­mas nu­ti­lo. Rau­do­nos akys už­ge­so. mes! At­si­su­ko į Šiu­šą. kam­pą. Da­bar kol uo­de­ga iš­si­vė­dins!.. - dar kar­tą pa­gy­rė Gu­gis. Fi! Šiu­ša. pa­ma­ty­tum, kaip ji kau­na­si! nu­si­grę­žė. ce­lė­je. pra­ga­riš­ką šal­tį. ger­klę. - nu­spren­dė. gar­bė? pro jį ne­pa­vyk­tų iš­lįs­ti. šyp­te­lė­jo. Kad jo­jo į mū­šį ant jo žir­go! ce­lę! drą­suo­lis. ga­lo džiau­gė­si ne­lais­vės drau­gu. aša­ras. jį bet kas ga­li su­tryp­ti! ne­ga­lė­jo pa­dė­ti. du­rys. vir­ši­nin­kas. pa­so­din­tas ant kuo­lo. su­gal­vo­ti? pa­tapš­no­ti vai­ki­nui gal­vą. prie­šą. pa­šai­piai žvel­gė į vai­ki­ną. - At­eik, at­eik! pe­čiais ir žen­gė ar­tyn. ir už­su­ko. Skau­džiai už­su­ko. Šiu­šos uo­de­ga sma­giai ker­ta! Ji bu­vo keis­ta, tik­rai keis­ta! kai­tin­tis sau­lu­tė­je mėgs­ta. pail­gi. Pro­tin­gos akys. Kau­kiš­kos. krei­pė­si. pliaukš­te­lė­ji­mas. smil­ki­nius. kur įkri­tau. Ją… Toks žmo­gus ne­tik­rais plau­kais iš­tem­pė. iš­si­lai­ky­da­mas ant ko­jų. pra­šy­da­mas liau­tis. Ne­ga­li bū­ti! Ne­ga­li! - tar­si pa­siu­to Šiu­ša. - Tu me­luo­ji, bjau­rus ma­žiau! Me­luo­ji! Me­luo­ji! Ne­pa­siek­tų! vie­su­las šiek tiek pri­slo­po. bai­sus gai­lu­mas. rū­sį! bjau­rus! pa­da­riūkš­tis! pa­bai­siu­kė. - Gu­gis at­si­sė­do. įkri­tau! bal­su. gal­vą. išlaužos. su­ga­di­no gin­klą. pa­pra­šy­ti? - Ruo­ki! Ko? ge­rą ga­liu­ką pa­bė­gė­jo. Iš kur? ki­tą anks­ty­vą ry­tą pul­ti. - Oho! - Tik­rai?! lin­guo­da­mas gal­vą, pri­sė­do gre­ta. ne­pa­si­ruo­šus! daug… Ir už ką? aš­me­nis. - pa­ga­liau at­si­lie­pė. at­si­bels. ne­pa­si­ruo­šę? į pa­gal­bą jau su­do­ro­jo­me. snie­gas bal­tuo­ja? bė­ga, kur ka­riai sliū­ki­na? kur? le­dokš­nius. sa­ky­čiau, die­vai pro­tą ap­tem­dė. kad taip žmo­nes į pra­žū­tį siųs­tų? juk ir puo­lam! su­ti­ko Ged­gau­das. pa­skers. net jei­gu ir mies­tą pa­im­sim. Ruo­kis. Ma­nai­si esąs la­bai gud­rus? - kvai­šos? ti­ki­si lai­mė­ti. ir bal­su, ir min­ti­mis. ieš­ko jo. kau­kas. „Ne­ma­tei krau­jo?! - vėl įkai­to Šiu­šos min­tys. gal­vos tar­si vė­jas iš­pū­tė. Ta­po tuš­čia. Be­veik šal­ta! „Šiuša? Gu­gis. Jo­kio at­sa­ko. - Šiuša!“ - pašoko dai­ry­da­ma­sis. Šiu­ša! pa­šau­kė. Nie­ko! ak­me­nį. Pri­tū­pė. pa­lie­tė. „Kas čia per?!. gi jai nu­ti­ko?! min­ty­se. ne­nu­ga­la­bi­ja­mi. odos ne­pra­ką­si! statula... pa­gau­na­mas. gud­ri. nors iš čia ir­gi iš­neš­tų! „Nie­ko... „Ne, ne. „Ne, bliz­ga! Ji... „Žino­ma, kad il­ga! didžia­vo­si Šiuša. „O kam?! ko už­si­gei­dei! Gu­gis. iš­si­neš­din­ti. „O tu... ta­ve te­ma­ty­siu! mo­tais? drau­gus va­duo­si? - Ir tai - drau­giš­ka? Ke­lin­tą kar­tą jau šian­dien? kau­ko rie­šu, uo­de­gą. už­tek­tų, kad tik už­tek­tų! Bet... Čia juk pa­pras­čiau­sia drie­žo uo­de­ga! „Na, tai lipk! „O tau... skau­dė­ti? nu­si­šyp­so­jo ji. Gu­gio min­čių. uo­de­gą. tik­rai tar­si ak­muo. taip... va­di­nas... bū­ti pa­vo­jin­gos! ji... „Va­lio! nors... Bū­tų la­bai ne­drau­giš­ka“. nu­lei­do. ir pa­žvel­gė že­myn. - Ei, Šiu­ša! bal­su šūk­te­lė­jo. „Čia! su­gal­vo­ti, kaip tau iš­lip­ti. ne­ga­liu. ir­gi ne­pa­vyks. nie­kas ne­ga­li... bū­dus. iš kar­to? - šo­ko prieš­ta­rau­ti Gu­gis. me­di­nis du­be­nėlis. at­si­mer­kė. su­urz­gė pil­vas. švys­te­lė­jo min­tis. al­kis ir­gi ne bro­lis. teks mir­ti, - nuspren­dė. Kas aš jiems? sei­lių. ma­ne pa­si­tiks pro­tė­vių vė­lės? „Mir­ti… Mir­ti. šal­tais gniauž­tais. lū­pos. va­lia. sū­nus! Tu - že­mai­tis! ne­bi­jo. nie­ki­na! Pa­žvelk ir tu! Pa­žvelk! - ra­gi­no sa­ve. at­si­mins! Pir­myn! - jau ra­miau su­si­vo­kė. ša­lin. iki mais­to. bu­ro­ko ga­ba­lė­lių. šer­ti au­ką? su­gal­vo­jo? ant kai­lio. pa­si­slėp­ti! šiek tiek už sie­nos už­len­da! ar­tė­jo. tau sa­kau - ten bu­vo pa­te­lė! vai­kiūkš­čių! me­tu vai­kuo­ja­si! me­tus, Ge­na! sep­tin­ti, a? su­mo­kės? bet ko ra­mų gy­ve­ni­mą nu­si­pirk­sim! tą ra­mų gy­ve­ni­mą! Ma­nęs ta ba­si­lis­kė vos ak­me­niu ne­pa­ver­tė! pa­sa­kos. Bet­gi tu ne­pa­si­da­vei bai­mei! ne­ran­gūs, tik uo­de­gos mik­lios. ap­si­mau­ti? uo­de­ga ne­už­šnio­tų! - ga­li! gud­ry­bės: ap­mirš­ta. pli­ko­mis ran­ko­mis! ma­ne pri­ver­tei dė­tis tuos ne­tik­rus plau­kus?! šliu­žai! pa­vo­jin­gesnis. me­džiok­lę. - Šit kaip... čia tuoj laip­tai baig­sis! Leisk ma­ne pir­mą... po­že­mį ne­nu­virs. į šner­ves. „Ko čia jiems pri­rei­kė? tin­klą at­si­ne­šė?.. Šešks­nu­kiai! nuo laip­tų ir pe­rė­mė deg­lą. į apa­čią. ga­lė­čiau? „Ko­dėl ji ne­si­prie­ši­na?! kvai­le­lė! Na, nie­ko! „Nors... Pa­lauk, Gu­gi... Pa­gal­vok! Šiu­šą iš­kels! rei­kia! pa­kin­klius! tin­klu api­pan­čio­tą Šiu­šą. sa­ky­da­vo pa­ti. duok ran­ką, pa­dė­siu iš­lip­ti. Jau­nu­tis, dai­lu­tis. au­gi­na. O kaip jį pri­ver­si su­gy­vė­ti? - Ug­ne­le, ba­lan­dė­li, ug­ne­le! aukš­tyn, lip­kit! Gu­gis. Grei­čiau, grei­čiau! pri­si­šauk­ti. nu­se­kė iš pas­kos. ne­pa­to­giais laip­tais... ge­riau, o štai ir lan­da! lau­ką. iš kar­to pri­me­nan­ti po­rin­gė. švie­so­je! O, ko­kie žvy­nai! už ben­drą. - pyk­te­lė­jo šis ir pa­žvel­gė aukš­tyn. - Bjau­ras­tis! pa­si­pur­tė, nu­si­suk­da­mas ir va­ly­da­ma­sis kumš­čiu. ant sto­ra­bal­sio - tik jau ne vie­nas, o ke­li iš kar­to. ne­iš­lė­ku­sios paukš­ti­jos. - Tekšt! Tekšt! Tekšt! - ne­iš­si­gan­do plunks­nuo­tie­ji. per­ši! - su­bliu­vo jau­nė­lis. - at­šo­vė tas. mū­sų, Il­ju­ša, ka­ko­ja! Ne­zyzk! at­gal po sto­gu, nu­skris... nie­kur ji ne­pa­bėgs! - Kad ma­ne... to ir lau­kė. pa­mė­gi­no lyg siųs­ti: „Busk! Busk! aki­mir­kų. ban­ga, ir gel­to­nos akys pra­si­mer­kė. aukš­tai! pra­ne­šė kau­kas. paukš­te­liai ir ul­buo­nė­lė! ak­me­nis. sau­lė­ly­dis... - Ne­pa­si­duok. - dar kar­tą pri­mi­nė va­lia. prie­te­ma. makš­tys. į vie­nu­tę ne­žen­gė. mie­gąs. Ka­li­nys pa­kė­lė gal­vą. - Čia man? pa­žįs­ta­mas ne­gar­sus bal­sas. nu­si­šyp­so­jo. - Kaip?! O tiks­liau - kit­kuo už­siėmę. Jau­nius. - To­dėl ir yra vil­ties, kad mū­siš­kiai puls. lai­ky­ti il­gai to­kios ka­riuo­me­nės. - Puls? Pi­lį? jau­nuo­lis. klau­sy­ti! Jau­niaus akys su­ži­bo. pas­kui su­grį­žo į bokš­tą. Aha. Nes tai - ba­si­lis­kas. ba­si­lis­ko jau­nik­lis. Kęs­tu­čio sūnus. pa­sa­ko­jo? yra ne­kal­tos? svar­bu da­bar. Pa­gal­vok - ak­me­niu! Ak­me­niu? Gu­gis. pa­krai­pė gal­vą. ga­li su­ak­me­nė­ti! min­ti­mis bū­tent žiū­rė­da­mas į akis! ji ga­li pa­ti! ma­tyt, pri­gal­vo­jo. iš­gąs­din­ti! Hmm... jau ne­pa­ti­kė­jo Jau­nius. kal­bė­jai min­ti­mis? - Ogi taip. Įsi­vaiz­duok, kad gir­džiu ir su­pran­tu ta­vo min­tis. tau ir­gi bu­vo pa­sa­kos, - pri­mi­nė kiek pa­si­pik­ti­nęs Gu­gis. vai­ki­nas. - Ke­rus... Tik­rai. pa­deg­ti žmo­nių na­mus. Bjau­ry­bės! ir jo­ a­kys už­si­lieps­no­jo. mo­ki? - Vos ke­le­tą. tas. jo! ga­lė­tų ma­ne iš­gel­bė­ti. no­ri ma­ne pa­so­din­ti ant bas­lio. ka­riuo­me­nės. drau­gą! Ant kuo­lo? bet ant jo tai­gi ne­pa­sė­dė­si! su­ki­ke­no kau­kas. liūd­nai vyp­te­lė­jo. - iš­ta­rė vai­ki­nas. tu su­kūrei?! O ta­vęs pas­kui… ne­su­ės? kau­kas. Ne… Ne­su­ės. ne­svar­bu, Gu­gi. ne­no­riu mir­ti! toks jau­nas. bi­čiu­lio bal­sas virp­te­lė­jo. ta­vo ke­rai ga­lė­tų pa­dė­ti? Tu ne­mir­si! - Mes iš čia pa­bėg­sim. su­niur­nė­jo pa­no­sė­je. Aš su­pran­tu - prie­šą nu­ga­la­by­ti! Tai bent rei­ka­lin­ga! taip... juos­tos ka­ban­tį dur­klą. min­ty­se pri­dė­jo kau­kas. nes tik pri­da­ry­si bė­dos. Ati­da­ry­kit! Ati­da­ry­kit, po vel­nių, - spy­rė. Gvė­ros! Mul­kiai! aki­mir­kų. at­stu­mia­mas skląs­tis. - Na?! - Ten! Ten! jis, ro­dy­da­mas kaž­kur aukš­tyn. žen­gė per slenks­tį. Jau! Jau­niui. iš­tį­so. ir ėmė pjau­ti ožius. tas pra­ras­tų nuo­vo­ką. - Nuimk ke­rą! du­ris! - pri­mi­nė Gu­gis. su­si­grū­do į no­sį. trink­te­lė­ta stip­riai. gran­di­ninius marš­ki­nius. - karšt­li­giš­kai mur­mė­jo. jį nu­reng­ti! - ga­liau­siai pa­pra­šė. pa­gel­bė­ti. pa­lai­kyk! le­dokš­nį. lip­dė akis. ne­i...

---