6-7-8-9 mėn. kūdikio maitinimas: svarbiausios taisyklės ir patarimai
Daugelį tėvelių neramina klausimas: kada mažylį pradėti maitinti mums įprastu maistu? Pasaulio sveikatos organizacija kūdikius iki 6 mėn., jei jų svoris normalus, rekomenduoja maitinti tik motinos pienu. Tačiau jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu ar motinai ima trūkti pieno, kūdikio papildomą primaitinimą galima paankstinti ir prie kitokio maisto mažylį pradėti pratinti jau nuo 4-5 mėn. Tėveliai, priimdami sprendimą, nuo kada primaitinti kūdikį, remiasi gydytojų rekomendacijomis, literatūra, dažnai - ir vyresnėlių auginimo patirtimi. Tačiau vis tiek kyla daug neaiškumų - ką, kada ir kiek duoti, kaip ruošti, kaip parinkti tinkamiausią maistą. Vargu, ar reikėtų aklai pasikliauti savo mamų ir močiučių patarimais - per kelis dešimtmečius kūdikių maitinimo taisyklės gerokai pakito. Pavyzdžiui, iš vyresnių savo šeimos kartos moterų galime išgirsti patarimų vos kelių mėnesių kūdikiams duoti karvių pieno, virtų kiaušinių, manų košės ir kitokio maisto, kuris netinka dar itin jautriai virškinimo sistemai. O kokių produktų mažyliui jau galima pasiūlyti įpusėjus pirmuosius metus?
Daržovių košė (nuo 6 mėn., anksčiau - pagal poreikį). Pirmiausia kūdikius primaitinti rekomenduojama daržovių koše. Kad mažylis spėtų priprasti prie naujojo maisto, jam duokite vienos rūšies daržovių - bulvių, morkų, cukinijų, moliūgų - košės, sumaišytos su motinos pienu arba mišiniu. Kai kurie gydytojai bulves rekomenduoja įvesti tik po visų kitų išvardytųjų daržovių. Vėliau į košę galima įmaišyti žiedinių kopūstų, brokolių, burokėlių ir kt. Kai mažylis pripranta prie vienos daržovių rūšies, po 1-2 sav. į košę dedame antrą daržovę, dar po savaitės - dar vieną daržovę ir t. t. Kūdikiai labiausiai mėgsta saldesnio skonio morkas, moliūgus, tačiau reikėtų duoti kuo įvairesnių daržovių.
Kruopų košė (~6-7 mėn., anksčiau - pagal poreikį). Pirmosios tinkamiausios košės kūdikiams - avižų ir ryžių. Į košes taip pat galima įmaišyti truputį vaisių tyrelės. Kūdikiui paaugus duokite sorų ir grikių kruopų. Įvesdami naują košę, stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, jis nevemia, neviduriuoja, jam nepučia pilvuko ir nėra kitų neigiamų reiškinių - gali būti, kad mažylis netoleruoja gliuteno, tad jį reikės maitinti tik tam tikrų rūšių kruopomis.
Ką turėčiau siekti?
Jūsų tikslas – šerti šunį pilnaverčiu maistu. Kuo didesnė maisto įvairovė, tuo labiau ji subalansuota, o tai reiškia, kad mažėja tikimybė jog jūsų šuo negaus reikalingų medžiagų.
Stenkitės maistą duoti šiuo santykiu: 80 % mėsos, 10 % kaulų, ir 10 % atliekamų skerdienos dalių. Atminkite, kad kepenys turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 %. Likusius 5 % turėtų sudaryti inkstai, blužnis ar kiti vidaus organai. Pradžioje galite duoti šiek tiek mažiau kaulų – geriau mažiau, nei per daug. Jeigu duosite per daug kailų, šuns išmatos taps labai kietos. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti kaulų ir šunį šerti bekauliu maistu, pavyzdžiui, jautienos skrandis ar tiesiog didesnėmis žalios mėsos porcijomis. Jeigu nerimaujate, kad šuo gavo per daug kaulų, ir pastebite, kad šuniui toks ėdalas netinka, šerkite jį vidaus organais, kurie palengvina tuštinimąsi.
Savo augintį galite šerti beveik bet kokia mėsa: vištiena, kalakutiena, ėriena, ožio mėsa, kiauliena, jautiena, elniena, trušiena, antiena, fazano mėsa bei žuvimi. Sąrašas gali būti beribis ir priklaso nuo jūsų pasirinkimo ir galimybių.
Reikėtų vengti (aš vengiu taip pat) sunkių kaulų, kurie nemalami. Tokie kaulai randami sunkiuose gyvūnuose ir gali nulaužti ar atskelti dantį, taigi, būkite atsargūs.
Taip pat galite pridėti šiek tiek daržovių, o ši tema plačiai diskutuojama tarp šunų savininkų savo augintinius šeriančių žalia mėsa. Yra tokių, kurie duoda daržovių savo augintiniams; yra tokių, kurie tokio maisto atsisako. Tai jau jūsų sprendimas. Aš asmeniškai šeriu daržovėmis, tačiau ne visada. Daržovės turi būti smulkintos, trintos, arba šiek šiek apvirtos, nes šunys nevirškina celiuliozės. Nereikėtų šuns šerti svogūnais ir žaliomis bulvėmis.
Primaitinimas nuo 4 mėnesių
Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas. Visgi savarankiškai priimti ankstyvo primaitinimo primaitinimo nerekomenduojama, nes tai gali turėti ilgalaikės įtakos sveikatai.
Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriau mažylio nepratinti valgyti sėdint mamai ar tėčiui ant kelių.
Pirmąjį mėnesį po kiekvieno valgymo būtinai pasiūlykite kūdikiui pažįsti.
Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius – vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus – obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis – persikus, persimonus) – pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Jei vaikui tinka švieži vaisiai – puiku, nes tokie yra vertingesni.
Tinkamiausios daržovės startui – pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, žiedinis kopūstas, žali žirneliai, ropė, cukinija bei avokadas.
Primaitinimas ir žindymas
Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Iš motinos pieno (MP) mažylis gauna skysčių, tad, kol jis aktyviai žindomas, papildomų skysčių jam tikrai nereikia (nebent karštą dieną pasiūlykite vandens).
Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!). Ir tik vėliau, kai maistas jau valgomas, o ne ragaujamas, vaikui galite pasiūlyti vandens arba šiltos (be cukraus) kmynų arbatos.
