Nėra malonesnio kvapo, nei namai kvepiantys kepama namine duona. Kasmet vasario 5 dieną, per šv. Agotos, duonos globėjos, dieną stengiamasi pasidalinti nauju duonos receptu.
Duonos kepimo tradicijos Lietuvoje
Dar iki krikščionybės įsigalėjimo Lietuvoje žmonės tikėdavę apsaugine duonos galia ir vasario 5-ąją garbindavo ugnies deivę Gabiją bei kasdienį savo maistą - duoną, kurią šiai deivei tądien aukodavę. Taip pat pašventinta duona buvo aukojama dievams Žemynai ir Žemėpačiui. Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad šią dieną iškeptas ir apeigose pašventintas naminės duonos kepalėlis gali padidinti javų derlingumą, apsaugoti nuo gaisro, ligų, nužiūrėjimo, gyvatės įgėlimo, grąžinti karvėms pieną.
Tikėta, kad į drabužių kamputį įsiūtas šventos duonos trupinėlis suteikia apsaugą ir keliauninkams, o karius gali apsaugoti nuo kulkų. Dar ir dabar nemažai mamų ar močiučių įduoda savo vaikams ar anūkams bažnyčioje šią dieną pašventintos duonos gabalėlį, prisakydamos vežiotis automobilyje, kad nelaimė kelyje neatsitiktų. Dažnas šventintos duonos gabalėlį įsimeta ir į rankinę ar piniginę, tikintis, kad tai padės apsisaugoti nuo ilgapirščių.
Šv. Agotos diena
Kai į Lietuvą atėjo krikščionybė, ši šventė imta tapatinti su Šventos Agotos - Sicilijoje, Katanijoje, III amžiaus viduryje gyvenusios iš turtingos šeimos kilusios kankinės varduvėmis, o juoda ruginė duona pradėta šventinti bažnyčiose. Šv. Agota buvusi krikščionė, kuriai piršosi Katanijos miesto prefektas. Tačiau mergelė atsisakė už jo tekėti, nusprendusi išlikti skaisti ir pasišvęsti Dievui.
Už atsisakymą tekėti tuomet nepripažintą religiją išpažinusi mergelė buvo atiduota į viešnamį. Kai Agota antrąsyk atmetė pasiūlymą tekėti, ji buvo įmesta į kalėjimą, kuriame buvo žiauriai nukankinta - mergelei nupjovė abi krūtis, o vėliau sudegino ant laužo. Anksčiau paveiksluose ir drožiniuose Šv. Agota buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau - su dviem kepaliukais duonos. Dabar tikima Šv. Agotos globa nuo gaisrų.
Naminės juodos duonos receptas
Pateikiamas paprastas ir lengvai įgyvendinamas naminės juodos duonos receptas, kurį galite išbandyti savo virtuvėje.
Ingredientai:
- 4 stiklinės ruginių miltų (arba 2 stiklinės ruginių + 2 stiklinės kvietinių aukščiausios rūšies, arba 3 stiklinės ruginių + 1 stiklinė)
- Kmynai: 6.00 g (0,5 arbat. š.)
- Cukrus: 12.00 g (1,5 valg. š.)
- Medus: 15.00 g (0,5 valg. š.)
Gaminimo eiga:
- Į dubenį supilkite kvietinius, ruginius miltus, vandenį su mielėmis, raugą, įberkite 2-3 šaukštelius kmynų, 3 šaukštelius druskos ir rankomis užminkykite tešlą.
- Pakilusią tešlą padalykite į dvi dalis.
- Juos dėkite į aliejumi pateptą kepimo skardą. Šepetėliu duoneles patepkite vandeniu, apibarstykite stambia jūros druska ir likusiais kmynais.
- Orkaitę įkaitinkite iki 250 laipsnių. Duoneles pašaukite į karštą orkaitę ir kepkite 10 minučių.
- Tada sumažinkite temperatūrą iki 200 laipsnių ir kepkite dar apie 30 minučių.
- Išimkite kepaliuką iš skardos ir apipurkškite vandeniu, kad suminkštėtų pluta.
Kiti receptai ir patarimai
Štai keletas papildomų receptų ir patarimų, kurie gali būti naudingi kepant naminę duoną:
- Ruginė duona be raugo: Labai lengvai ir greitai pagaminama ruginė duona be raugo ir mielių. Duoną gardinkite saulėgrąžomis ir moliūgų sėklomis, bet galima kepti ir be jų, o jei mėgstate riešutus ar džiovintus vaisius, jie taip pat puikiai tiks!
- Mišrių miltų duona: Išbandykite mišrių miltų duoną su rupiais ruginiais miltais ir rupiais miežiniais miltais, pagardintą medumi ir alumi.
Patarimai:
- Raugui skirtą stiklainį, kurio dangtelyje yra išdurtos skylutės, nukabinkite 2 saukstus tos isrugusios teslos į tą savo stiklainį kad būtų raugo kitam kartui.
- Visada namuose turėkite užsaldytos duonos.
- Kepant kaskart maišykite, kad sėklos nesudegtų.
Duonos kepimo ingredientų lentelė
| Ingredientas | Kiekis |
|---|---|
| Ruginiai miltai | 4 stiklinės |
| Kvietiniai miltai | 2 stiklinės |
| Kmynai | 6.00 g |
| Cukrus | 12.00 g |
| Medus | 15.00 g |