pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Skanūs ir Paprasti Pietų Receptai: Kelionė Po Skonių Įvairovę

Dėl ilgaamžiškumo „kalti“ ne genai, o lėtas, ramus gyvenimo būdas ir teisinga mityba: valgomas paprastas, natūralus ir iki pat mūsų dienų pagal tradicinius būdus gaminamas maistas.

Sardinijos Virtuvės Įkvėpimas

Sardinijos virtuvės naudą sveikatai bei geras maistines, skonio savybes lemia ne tik ingredientai (pvz., valgoma ypač daug daržovių, iš naudojamų riebalų dominuoja vertingasis alyvuogių aliejus ir etc.), bet ir jų pagaminimo, pateikimo būdai.

Būdinga produktų šviežumas (šaldyti produktai praktiškai nenaudojami) bei jų įvairovė - stalai Sardinijoje nukraunami gausiai.

Vienas labiausiai paplitusių maisto gaminimo būdų - grilis. Jei tik įmanoma, nepersistengiama pjaustant produktus į smulkesnius gabaliukus - visas artišokas (Sardinijos gyventojų itin mėgstama, vietoje puikiai auganti daržovė) ar nepjaustytas keptas paršelis išlaikys daugiau savo syvų, skonio ir maistinių savybių nei susmulkinti iki baltos mišrainės kubelių.

Dar viena maisto sveikumui svarbi savybė - saloje itin paisoma sezoniškumo, t. y. valgoma tai, kas tuo metu sunoksta, dera.

Sardinijos žemė - nepaprastai derlinga. Daugiausia valgoma vietoje užaugintų daržovių, vaisių, mėsos produktų ir netoliese sugautos žuvies. Populiarūs sūriai.

Tradiciniai Patiekalai

Sardinijos virtuvė skiriama į pakrantės, kur gyvena daugiausia žmonių, ir salos vidurio, kuri apgyvendinta rečiau ir vyrauja kaimiškos vietovės. Pakrančių gyventojų racionui tenka daugiau žuvies ir įvairių jūros gėrybių.

Tuo tarpu salos viduje valgoma daugiau mėsos - kiaulienos, avienos ir net arklienos patiekalų.

O avienos, ėrienos patiekalai (saloje žolę rupšnoja apie 5 milijonus avių) - apskritai Sardinijos virtuvės pasididžiavimas. Populiarus mėsos paruošimo būdas - kepimas ant iešmo.

Sardinijoje galima paragauti porceddu - žemėje kepto, aromatingomis mirtomis įtrinto paršelio. Į mirtų lapus įvyniotas paršelis užkasamas duobėje, virš kurios užkuriamas laužas. Lėtai kelias valandas keptas paršelis patiekiamas ant kamštinio medžio padėklo, apkaišytas žaliomis mirtos šakelėmis.

Originalesnius valgius ir tradicines, seniausius laikus siekiančias jų receptūras lėmė ir Sardinijos geografija - Viduržemio jūra ištisus tūkstantmečius izoliavo salą nuo žemyno.

Pavyzdžiui, daugiau nei 2 tūkst. metų pagal tradicinę receptūrą gaminami įvairių rūšių pekorino sūriai, kuriems suteiktas kulinarinio paveldo statusas.

Saloje paplitęs pagardas - rūkyti kefalės arba tuno ikrai, vadinami bottarga. Naudojami makaronams (pvz., apvaliesiems, vadinamiems fregola) ir kitiems patiekalams paskaninti. Ikrai gali būti patiekti ir plonais griežinėliais - kaip užkandis. Tinka vežti lauktuvių.

Casu Marzu: Išskirtinis Sūris

Drąsuoliai gali paragauti tradicinio casu marzu su gyvomis lervomis. Gaminant sūrį, jo vidus išskobiamas, o likusi dalis paliekama lauke.

Į ją sūrinė musė sudeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos minta sūriu, o virškinimo rūgštys paverčia jį minkšta, puria mase. Toks gaminys imtas ruošti manant, kad sūris, kuriame lervos nebegyvos, yra valgymui netinkamas.

Todėl paprastai casu marzu valgomas su gyvomis lervomis. Pakankamai susifermentavęs sūris supjaustomas gabalais, dedamas ant tradicinės sardiniečių duonos pane carasau ir užgeriamas stipriu raudonu vynu.

Vietiniai casu marzu laiko afrodiziaku.Įdomu, jog sūrio lervos sujudintos gali pašokti apie 15 cm. Todėl valgytojas turi laikyti virš sūrio ranką.

Nenorintys valgyti lervų gyvų įdeda sūrį į polietileno maišelį. Dėl deguonies trūkumo lervos ima šokinėti iš sūrio atsimušdamos į maišelio sieneles.

Kuomet spragsėjimas nutyla, lervos jau būna žuvusios, - skanaus!

ES institucijos dėl nehigieniškos gamybos casu marzu buvo uždraudusios, tačiau saloje jis imtas gaminti nelegaliai, todėl, suteikus gaminiui kulinarinio paveldo statusą, apribojimai jo gamybai panaikinti.

Kretos Virtuvė: Viduržemio Jūros Dietos Pagrindas

Kretos dieta ir saloje puoselėjama maisto kultūra - garsiosios Viduržemio jūros dietos pagrindas. Kuo ypatinga Viduržemio jūros dieta?

Tai geriausiai galima suvokti analizuojant graikiškos mitybos piramidę. Jos pagrindą sudaro miltiniai patiekalai, ryžiai, kuskusas, bulvės, alyvuogių aliejus.

Šalia viso to - daržovės, vaisiai, riešutai ir labai daug ankštinių augalų, kurie yra baltymų šaltinis. Alyvuogių aliejus vadinamas Kretos skystuoju auksu, jis gausiai naudojamas visur.

Tai maisto produktai, kurie turėtų būti valgomi kasdien. Kartą ar du kartus per savaitę, vadovaujantis graikiška mitybos piramide, turėtų būti valgoma žuvis, vištiena, kiaušiniai, saldumynai.

Mitybos Ypatumai Kretoje

Kretiečiai ilgą laiką gyveno labai paprastai, nebuvo labai turtingi, dažniausiai augindavo avis, ožkas, kurias laikydavo pienui, nes sūris, jogurtas buvo svarbūs jų mitybai.

Gyvulius skersdavo ir mėsą ruošdavo tik šventėms. Taip, žuvies čia galima pasigauti jūroje, tačiau dauguma kretiečių negyveno šalia jūros - čia įsikūrę tik didieji miestai.

Daugelis gyveno salos gilumoje, šalia kalnų, kur yra vandens, kur galima kažką užsiauginti.

Įprasta kretiečio diena prasideda nuo šviežių kepinių. Kiekvienas rimtesnis valgymas Kretoje prasideda nuo duonos, dažniausiai - apšlakstytos ar pamirkytos alyvuogių aliejuje, kurio saloje gaminama ir vartojama ypač daug. Alyvuogių aliejus vadinamas Kretos skystuoju auksu, jis gausiai naudojamas visur.

Tradicinis maistas Kretoje labai retai kepamas ant aliejaus - kretiečiai jį dažniausiai ruošia troškindami, į troškinius gausiai pila aliejaus.

Į troškinius ir visur, kur tik tinka, dedama įvairiausio sūrio, iš kurių lietuviams bene geriausiai žinomas - feta. Anot Audriaus, fetos yra kiekvieno kretiečio namuose, nes feta tinka prie visko: ir prie daržovių salotų, ir įvairiausių troškinių, ir valgyti vieną užpylus aliejumi bei pabarsčius raudonėliais ar su saulėje džiovintais pomidorais.

Gausu Kretoje ir kietųjų sūrių - visi jie skirtingo skonio, tad, prieš perkant, visada ragaujama.

Žuvys, jūrų gėrybės Kretoje dažniausiai tiesiog apkepamos alyvuogių aliejuje, kartais - ant grilio, patiekiamos su daržovėms. Vištiena dažniausiai troškinama įvairiuose padažuose.

Kretos virtuvės esmė - paprastumas, tačiau išbandyti čia tikrai yra ką.

Kretietiški Receptai

  • Gigantes - didžiulės pupos, dažniausiai troškinamos su daržovėmis ir įvairiausiomis žolelėmis.
  • Cukinijų kotletukai, gaminami iš šviežių nedidelių cukinijų.
  • Kaime gyvenantys kretiečiai mėgsta krosnyje keptus baklažanus.
  • "Mavromatika", arba juodosios akelės, - baltos pupelės su juodais taškeliais, vertinamos dėl sotumo ir maistingumo.
  • Įdaryti baklažanai su ryžiais ir daržovėmis.

Korfu Virtuvė: Italijos Įtaka Graikijoje

Graikijos virtuvė yra komfortiška, jauki, leidžianti greitai pasijusti sočiai. Tačiau Korfu virtuvė skiriasi nuo įprastos Graikijos virtuvės.

Korfu yra sala, kurioje didžiausia dalis turistų mėgsta maudytis, keliauti stebint gamtos grožį, laipioti uolomis, aplankyti įstabiausius paplūdimius ar tiesiog su šeimomis leisti laiką išsinuomotose vilose.

Itališkos Virtuvės Įtaka

Šioje Graikijos saloje yra neapsakomai daug itališko maisto. Žinant Korfu istoriją, šis faktas pradeda visiškai nestebinti.

Viduramžiais sala buvo užkariauta Venecijos respublikos, kurios dėka buvo pastatytas Korfu sostinės senamiestis. Jis dėl savo unikalios, itališko stiliaus architektūros nuo 2007 metų yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. To pasekoje visoje saloje jaučiama Italų virtuvės, architektūros įtaka. Net ir turistų tarpe italai yra vieni dažniausių salos svečių.

Besilankydami saloje neišsikėlėme sau tikslo lankytis tradicinio maisto tavernose ir išragauti absoliučiai visus vietinius patiekalus.

Tai būtų lygiai tas pats, kaip į Lietuvą atvykę turistai rinktųsi valgyti tik cepelinus bei šaltibarščius, nekreipdami jokio dėmesio į besivystantį lietuviškos gastronomijos braižą geruose restoranuose.

Verta paminėti, jog graikai maisto negaili. Daugumoje aplankytų restoranų mums užteko pasiimti užkandžius bei vieną pagrindinį patiekalą pasidalinimui. Negalima skųstis- niekada namo neparėjom alkani.

Korfu garsėja savo žaluma dėl gausybės alyvmedžių. O su tuo ir puikios kokybės alyvuogių aliejumi. Tiesa, norint nusipirkti būtent Korfu gamintą aliejų, reikia detaliai skaityti etiketes ant butelio arba paprašyti pardavėjų konsultacijos. Daug parduodamų produktų yra ne iš šios salos.

Graikiškos salotos saloje vienos ir tos pačios. Skirtumas tik tas, kad geri restoranai leidžia sau interpretuoti savaip bei sukurti tai, dėl ko ten verta apsilankyti. Paprastose tavernose graikiškos salotos yra tiesiog dubuo daržovių su fetos sūriu.

Vienose jų užpilo jau yra, kitose ant stalo pūpso aliejaus bei acto buteliukai, tad būk geras, sveteli, susimeistrauk jas pats. Ir tikrai nėra taip, jog ten pomidoras gardesnis - močiutės šiltnamyje užauginti vaisiai kur kas saldesni!

Populiarūs Patiekalai Korfu

Daugumoje restoranų vyrauja balta žuvis, krevetės, kalmarai, tunas ir aštuonkojai. Dažnas pasiūlymas yra catch of the day - šviežia žuvis ar omarai, kurie parduodami pagal svorį ir už įspūdingą sumą eurų.

Vienas nuostabiausių atradimų - tarama. Tai iš sūdytų žuvies (dažniausiai menkės) ikrų ruošiama šilkinės konsistencijos užtepėlė. Šis užkandis gan dažnas svečias aukštesnės klasės restoranų meniu, tačiau absoliučiai vertas visų įmanomų liaupsių!

Jeigu gilintis į dažniausius patiekalus, kurie atspindi Italijos virtuvę, nugalėtojai būtų du: tagliatelle ir orzo. Visi jie patiekiami su žuvimi arba vėžiagyviais. Kiek valgėme, nė karto nenusivylėme.

O kaipgi be gyros ir souvlaki? Su pastaraisiais mums nepasisekė, tačiau kiaulienos gyros Korfu yra dalykas vertas grieko. Ypač tose vietose, kurias atradome. Lėtai kepta mėsa, traškios bulvytės bei minkštutėlė pita.

Restoranai Korfu, Kuriuos Verta Aplankyti

  • Elia yra šeimos restoranas, kuriame pirmu smuiku griežia mamos ruošti tradiciniai patiekalai.
  • Bellissimo - šeimos restoranėlis, siūlantis ir tradicinius patiekalus, ir itališko stiliaus picas.
  • Diporto - gardžios graikiškos salotos, aštuonkojis.
  • To Picantico rasite greitai ruošiamas, nebrangias ir puikias pitas.
  • Kumquat - tikri graikiški, riebūs ir nesvietiškai sotūs pusryčiai.
  • Panetteria - puikus tiek sūrių, tiek saldžių kepinių pasirinkimas.
  • Just Fru It - visuomet šviežias vaisių bei sulčių baras.
  • Fishalida‘s garden - nuostabus vidinis kiemas, didelis šviežios žuvies pasirinkimas, ypatingai paslaugus personalas bei fantastiškas aptarnavimas.
  • Fishalida yra dar vienas žuvies bei jūros gėrybių restoranas, kuris nusipelnė daugiausiai rekomenduojamo Korfu restoranų titulo.
  • Arcadion Bistrot - puikus maistas, nors aptarnavimas gali būti ne pats geriausias.
  • Pom D‘oro restoranui vadovauja viską šioje industrijoje patyręs vyriškis - Aristotelis Megoulas.
  • Olivia Restaurant, įsikūręs prie Nisaki paplūdimio, pasižymi skaniausiu maistu per visą kelionę.
  • La Tabernita Mexicana siūlo meksikietišką maistą su jaukia atmosfera ir gražia lauko terasa.
  • La Boheme vyno baras siūlo didelę vyno kortą, kokteilius bei daug gerų skonių.

Dienos Receptai: Įkvėpimas Jūsų Pietums

Štai keletas idėjų, ką galite pasigaminti pietums, įkvėpti skirtingų pasaulio virtuvių:

  • Pavasariškas apelsinų glotnutis - gaivus ir vitaminų kupinas gėrimas.
  • Obuolių krepšeliai - skanus ir sveikas desertas.
  • Prancūziškas šokoladinis varškės pyragas - puikus dienos pradžios akcentas.
  • Biskvito vyniotinis su uogomis - lengvas ir gaivus užkandis.
  • Batatų ir morkų sriuba - spalvingas ir maistingas patiekalas.
  • Pietūs be mėsos - avinžirnių salotos - sotūs ir sveiki pietūs.
  • Naminis „tinginys“ - paprastas ir mėgstamas desertas.
  • Ukrainietiški varškėtukai - purūs ir gardūs.
  • Čanachai su vištiena ir daržovėmis - šildantis ir aromatingas patiekalas.
  • Lėkštėje - Santorinio „fava“ - autentiškas ir unikalus patiekalas.

Desertinė "Atostogos" Vilniuje

Desertinė „Atostogos“ dvelkia moderniai šeimyniška atmosfera: ant sienų kabo didelės šiaudinės kepurės, o patogiose kėdėse taip ir norisi pasilikti kuo ilgiau.

Atrodo, kad net ir lietingą rudenį „Atostogose“ šviečia saulė.

Svetlana Vaganova persikėlė į Vilnių tam, kad čia gyvenantiems sukurtų atostogų nuotaiką.