Jautiena yra labai maistinga ir skani mėsa, kuri gali būti puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Tačiau svarbu žinoti, kokią jautieną pasirinkti ir kaip ją tinkamai paruošti, kad ji būtų ne tik skani, bet ir naudinga sveikatai.

Jautienos kaloringumas ir maistinė vertė

100 gramų liesos jautienos vidutiniškai turi apie 126 kalorijas. Tačiau jautienos kaloringumas gali skirtis priklausomai nuo:

• Jautienos rūšies: Įvairių veislių jautiena gali skirtis kaloringumu.
• Jautienos dalies: Skirtingos kūno dalys turi skirtingą riebalų kiekį, todėl jų kaloringumas skiriasi.
• Apdorojimo būdo: Perdirbta ar termiškai apdorota jautiena gali turėti daugiau kalorijų nei šviežia.

Pavyzdžiui, 100 g jautienos filė turi 20,4 g baltymų, 2,2 g riebalų, o jos energinė vertė - 103 kcal. Jautienos mentėje riebalų jau bus 10,5 g, baltymų panašiai, o kalorijų - 175.

Norint sumažinti patiekalų kaloringumą, rekomenduojama rinktis liesą jautieną be regimų riebalų. Taip pat verta vengti keptos mėsos, o teikti pirmenybę troškintai, virtai ar ant grotelių keptai.

Kaip rinktis kokybišką jautieną?

Renkantis mėsą, reikėtų atkreipti dėmesį į jos vaizdą. Ji turi būti nuo šviesiai rausvos iki tamsiai raudonos, be gleivių, paspaudus mėsą duobutė turi tuoj pat išsilyginti. Viena minkščiausių mėsos dalių - išpjova, taip pat sprandinė, nugarinė, iš kurių ruošiami šašlykai. Tuomet jie būna skanesni nei iš paprasto kumpio.

Paklausta, kuo skiriasi sušaldyta ir atšaldyta mėsa, specialistė pabrėžė, kad jei mėsa importuota, prieš transportavimą ji būna giliai užšaldoma. „Šaldymas - vienas iš labiausiai rekomenduojamų mėsos apdorojimo būdų norint pratęsti jos galiojimo laiką, tačiau nuo šaldymo mėsos kokybė šiek tiek keičiasi. Užšaldytos mėsos ilgai laikyti nereikėtų, nes mitybinės jos savybės prastėja. Taip pat mėsos saugojimui gali būti naudojama vakuuminė pakuotė ar apdorojamas apsauginėmis dujomis. Šis būdas sustabdo mikroorganizmų dauginimąsi“, - aiškino pašnekovė.

Pardavinėti po gilaus užšaldymo atšildytą mėsą draudžiama. Tokia mėsa yra tik perdirbama. Prekyboje esanti tiek Lietuvoje užaugintų gyvulių, tiek įvežta mėsa gali būti prekiaujama arba atšaldyta, arba sušaldyta.

Kaip tinkamai gaminti jautieną?

Tik reikia žinoti, kad mėsoje, kai ji kepama labai aukštoje temperatūroje (ant atviros liepsnos ar žarijų), gaminasi kancerogeniniai junginiai. Todėl kepti ant žarijų patiekalai neturėtų tapti kasdieniu įpročiu, o apskrudusias dalis, kad ir kaip skanu būtų, reikia nupjauti. Kad neapskrustų, mėsą kepant galima įvynioti į foliją.

Pasak R. Stuko, jautiena turėtų sudaryti mitybos pagrindą, tačiau per savaitę reikėtų paragauti įvairios mėsos. „Jei kiaulieną valgome tik kartais, tai irgi sveika mėsa. Iš visų gyvūninių riebalų kiaulienos riebalai yra geriausi, kadangi turi daugiausiai polinesočiųjų rūgščių. Be to, ji turi daugiau riebaluose tirpių vitaminų - A, E, D. Kita vertus, šie riebalai labai gerai pasisavinami - iki 98 proc. Todėl kiaulieną valgydami kasdien riebalų gauname per daug. Kiaulienos nereikėtų valgyti daugiau kaip du kartus per savaitę. Taip pat reikėtų ją rinktis kuo liesesnę - kad būtų mažiau vizualiai matomų riebalų, vengti faršo, kuris tikrai riebus“, - aiškino R. Stukas.

Paklaustas, kaip geriausia mėsą gaminti, R. Stukas sutiko, kad virta mėsa naudingesnė, bet kepta - skanesnė. „Iš esmės pirmenybė turėtų būti teikiama tiems gaminimo būdams, kurių metu mėsa kuo trumpiau apdorojama šiluminiu būdu, todėl svarbu ją marinuoti. Pavyzdžiui, jei mėsa su prieskoniais ir citrina pamarinuojama parą, ji gali būti pakepinta keptuvėje vos 2-3 min., tuomet ją galima dėti į orkaitę, kur 10-15 min. ji bus kepama be jokių riebalų. Taigi iš tos pačios mėsos galima paruošti ir sveikatai palankų patiekalą, ir visiškai kenksmingą. Jei mėsa bus kepama riebalų pilnoje keptuvėje - tikrai nieko gera“, - teigė pašnekovas.

Lietuviška jautiena: ar ji ekologiška?

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Albertas Šiurna, paklaustas, kuo ekologiška mėsa skiriasi nuo paprastos, teigė, kad Lietuvoje net ir ne ekologiškai auginamų galvijų mėsa yra pakankamai švari. „Iš mėsinių galvijų visoje Lietuvoje žinome vos vieną-dvi fermas, kuriose jie auginami intensyviau. Daugiausiai jie auginami praktiškai ekologiškai. Jiems skirtos pievos, o papildomų koncentratų gauna mažai, kadangi ir jų virškinimo traktas nepritaikytas jiems. Visgi visi žiūri pelno, o tam reikia, kad gyvulys turėtų kuo daugiau svorio. Štai čia ir pradedama kalbėti apie papildomas priemones. Visi žinome, kad augimo hormonai ES yra uždrausti, bet ką mes žinome, ar kas juos naudoja. Tai patvirtinančių faktų neturiu. Jei to gyvulio išauginimo kaštus padengtų mėsos kaina, niekas dėl to nesuktų galvos. Tačiau gyvulį išauginti labai brangu, todėl, manau, kad dar po keleto metų teisingai užauginta mėsa bus retenybė, nes pigiai užauginto gyvulio mėsa negali būti gera“, - svarstė pašnekovas.

Deja, prekybos centruose lietuviška jautiena - retenybė. Mat jei skaičiuotume, ką galėtų užauginti 400 ūkių, lietuviai suvalgytų jų produkciją per 1-2 mėnesius. Jei etiketėje nurodoma, kad mėsa - lietuviška, tai dar nieko nereiškia. Šis užrašas byloja apie tai, kad gyvulys, kuris gali būti atgabentas iš bet kur, tik Lietuvoje paskerstas. „Visgi reikėtų ieškoti lietuviškos produkcijos. Juk nuo to, kaip gyvulys buvo augintas, priklauso ir mūsų savijauta. Viskas, ką jis patiria, ką valgo, kaip auginamas, persiduoda mėsai ir galiausiai mums. Todėl jei mes čia augome, gimėme, savo maistą ir turime valgyti. Įsivaizduokime, kad su kiekviena porcija suvalgome kažkokią tabletę. Ji mūsų neužmuš, bet genetiškai turės poveikį“, - sakė A. Šiurna.

Mėsos maistinės vertės skaičiuoklė

Maisto kalorijų skaičiuoklė ir kalorijų lentelė padės jums suskaičiuoti, kokią maistinę vertę, t. y. kiek kalorijų (kcal), angliavandenių, baltymų ir riebalų gaunate su suvartojamu maistu per dieną.

Kaip jau tikriausiai žinote, norint priaugti svorio, reikia suvartoti daugiau kcal, negu jų sudeginate per dieną. Norint numesti kūno svorio, reikia suvartoti mažiau kcal nei jų sudeginate per dieną.

Kalorijos gaunamos iš trijų makroelementų, t. y. angliavandenių, baltymų bei riebalų.

Maistinė vertė (100 g)

Elementas	Aprašymas
Angliavandeniai	Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kuo mažiau energijos sunaudojate per dieną, tuo mažiau angliavandenių reikia suvartoti per dieną. 1 g angliavandenių turi 4 kcal. Geriausi angliavandenių šaltiniai: ryžiai, makaronai, grikiai, bulvės, avižos, duona batatai ir kt.
Baltymai	Baltymai yra organizmo statybinė medžiaga. Žmogui baltymų poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, tikslų ir kitų organizmo faktorių. 1 g baltymų turi 4 kcal. Geriausi baltymų šaltiniai: vištiena, jautiena, lašiša, kiaušiniai, varškė, proteinas ir kt.
Riebalai	Riebalai yra energijos šaltinis, kuris taip pat itin svarbūs endokrininei sistemai ir bendrai organizmo veiklai.

---