Cholesterolis, kaip žinote, nėra tik pagyvenusių žmonių sveikatos problema. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje grasina baisiausiomis ligomis, tačiau didžiausią rizika kelia širdies ir kraujagyslių sistemai. Cholesterolio klausimas tampa ypač svarbus, jeigu nesilaikote sveikos mitybos principų, mažai judate ir mėgstate pasilepinti saldumynais.
Nuo ko pradėti valyti savo organizmą? Pirmiausia venkite skanauti riebios mėsos, šokolado, kiaušinių, druskos. Ar žinojote, kad didelę (o svarbiausia - pozityvią) įtaką jūsų kraujagyslėms daro magnis, chromas, cinkas, kalis, augaliniai riebalai? Nepagailėkite į valgiaraštį įtraukti daržovių, vaisių, tarkime, obuolių, greipfrutų, morkų, salierų, burokėlių. Cholesterolį puikiai mažina ir avižiniai dribsniai, burokėlių sultys, avietės, šaltalankių uogos.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis - į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje). Cholesterolis - mums gyvybiškai svarbi organizmo riebalų sudėtinė dalis. Iš jų sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai ir tulžies rūgštys.
Cholesterolio kiekio padidėjimas dar vadinamas hipercholesterolemija, arba dislipidemija. Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Cholesterolis kraujyje susideda iš kelių frakcijų: MTL (blogojo cholesterolio), DTL (gerojo cholesterolio) ir trigliceridų.
Cholesterolis organizme susidaro dviem būdais: gaminamas kepenyse ir gaunamas su maistu. Ne mažiau svarbus ir MTL ir DTL santykis. DTL (didelio tankio lipoproteidai) atlieka apsauginį vaidmenį, nešdami cholesterolį iš kraujagyslių sienelių į kepenis. MTL (mažo tankio lipoproteidai) sukelia kraujagyslių pakitimus - jos siaurėja, sustorėja, tampa mažiau elastingos.
Susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, organizmas prasčiau aprūpinamas krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Tada apkraunama širdis, jai sunkiau pumpuoti kraują. Šiam procesui progresuojant, arterijoms visai užakus, organai neaprūpinami krauju, nustoja funkcionuoti, gali vystytis gyvybei grėsmingos situacijos. Esant daug perteklinio cholesterolio, jis nusėda ant arterijų sienelių ir sudaro aterosklerotinę plokštelę. Iš pradžių jokių simptomų nejaučiama.
Liga paprastai paūmėja staiga padidėjus fiziniam krūviui, dėl psichinio streso, staiga šoktelėjus kraujospūdžiui. Cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti valgant riebalų turinčio maisto, mažėjant fiziniam aktyvumui.
Rekomenduojamas cholesterolio kiekis kraujyje - 5,2 mmol/l. Tyrimais nustatyta: jei cholesterolio kiekis neviršija 5,4-5,8 mmol/l, mirtingumas didėja nesmarkiai, o peržengus 5,8-6,0 ribą, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų labai išauga. DTL koncentracija turėtų viršyti 1,2 mmol/l, o MTL koncentracija neturėtų padidėti iki 3,5 mmol/l.
Kaip organizmas pasisavina cholesterolį?
Anksčiau buvo manoma, kad daugiausia cholesterolio gauname su maistu. Išties didžiąją dalį cholesterolio organizmas pasigamina pats ir tik dalį jo gauname valgydami. Jei vartojame didžiulius kiekius gyvūninių riebalų, jaunų sveikų žmonių organizmas iki tam tikro lygio mažina cholesterolio kiekio gamybą, tačiau vyresnių žmonių savireguliacijos funkcija sutrikusi ir susikaupia perteklinis cholesterolio kiekis.
Pastaruoju metu požiūris yra pasikeitęs ir dėl maisto produktų: jei anksčiau dėmesys buvo skiriamas tik gyvūninių, t. y. sočiųjų riebalų mažinimui, tai šiuo metu jau kalbama ir apie nesočiųjų riebalų svarbą mityboje, pavyzdžiui, riebią, termiškai neapdorotą žuvį, linų sėmenų ir čija sėklas. Taip pat ir apie greitai pasisavinamų angliavandenių (pvz., šlifuotų ryžių, baltų miltų, cukraus) mažinimą. Atitinkamai racione turėtų didėti šviežių daržovių, vaisių ir kito skaidulinio maisto kiekis.
Ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį?
Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama mažinti didinant fizinį aktyvumą, nuolat sportuojant (bėgimas, pasirinkus tinkamą tempą ir atstumą, „sudegina“ daugiau cholesterolio nei kiti profilaktikos ir gydymo būdai), atsikratant antsvorio, keičiant mitybos įgūdžius, reikia mažinti kraujospūdį, nerūkyti.
Maistui vartokite tik liesą mėsą, ją apdorodami nujaustykite riebalus, venkite rūkytos, konservuotos, sūdytos mėsos, patiekalų iš gyvulių inkstų, kepenų, smegenų, žuvų ikrų, krevečių. Rinkitės liesesnius pieno produktus - pieną, kefyrą, rūgpienį, liesą varškę. Fermentiniuose sūriuose gausu cholesterolio, todėl jie vengtini. Gamindami maistą, vietoj sviesto ar taukų vartokite aliejų. Sumuštiniams labiau tiks tepus mišinys iš grietinėlės ir augalinių riebalų.
Svarbiausia suprasti, kad veikia kompleksinis mitybos keitimas ir nereikėtų tikėtis, kad tik valgant vieną ar nevalgant kito produkto situacija pasikeis. Reikėtų mažinti sočiųjų riebalų kiekį: riebių mėsos ir pieno produktų kiekį racione. Venkite mėsos gaminių, nes dešroje gali būti iki 80 % riebalų. Kasdieniame racione turėtų būti nesočiųjų riebalų, ypač turtingų Omega 3 riebalų rūgštimis.
Jų galime gauti iš riebios žuvies: silkės, skumbrės ir lašišos. Svarbu, kad ji nebūtų termiškai apdorota, nes aukšta temperatūra suardo Omega 3, kurios būtinai reikia jūsų organizmui. Augalinis Omega 3 yra čija ir linų sėmenų sėklose bei linų sėmenų aliejuje. Taip pat reikia valgyti šviežių daržovių ir vaisių, t. y. maisto produktų, turinčių maistinių skaidulų.
Cholesterolio kiekį mažina vaisiuose esantys pektinai. Reikiamą pektinų kiekį gausite pusryčiams suvalgę pusę greipfruto, priešpiečiams - obuolį, pietums - pusę apelsino. Labai tinka vynuogės ir jų sultys. Ypač naudingos maistinių skaidulų turinčios avižų sėlenos. Avižos turi B grupės, D, E vitaminų, mikroelementų. Maistinės skaidulos brinksta skrandyje ir sukelia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą užkietėjus viduriams.
Labai vertingi patiekalai iš jūros žuvų. Jose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinių trynių per savaitę suvalgykite ne daugiau kaip tris. Kiaušinio baltymai nėra ribojamai. Vertėtų valgyti jūros kopūstų, dumblių. Laikantis neriebalinės dietos, kasdien rekomenduojama suvartoti 2-3 valgomuosius šaukštus alyvuogių, linų sėmenų ar kitų augalinių aliejų. Paprastą kavą geriau filtruokite ar keiskite žaliąja arbata. Venkite alkoholio, kepto maisto. Maistą geriau troškinkite ar virkite garuose.
Žinoma, kad maistas turi būti subalansuotas ir visavertis. Ir pirmiausia, kiek galima, organizmui naudingų medžiagų turime gauti iš maisto. Tam tikrais atvejais galima sau papildomai padėti ir naudojant kokybiškus papildus. Omega 3 riebalų rūgštys rekomenduojamos, kai trigliceridų kiekis yra per didelis. Skysti Omega 3 papildai arba Omega 3 kapsulėse.
Kokių dar produktų valgyti mažiau?
Greitai pasisavinamų angliavandenių: cukraus, aukščiausios rūšies miltinių gaminių, šlifuotų ryžių, alkoholio. Tačiau grūdai ir viso grūdo dalių miltiniai gaminiai puikiai tinka. Pavyzdžiui, pusryčiams ir pietums valgykite grūdų košes. Venkite margarinų, rafinuotų aliejų, skrudėsių, t. y. produktų, kuriuose yra trans-riebalinių rūgščių. Pastarosios ne tik didina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir mažina „gerojo“ lygį.
Liaudiški receptai cholesterolio mažinimui
Cholesteroliui mažinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui liaudies medicina primygtinai rekomenduoja daržinį česnaką. Jo veikliosios dalys plečia kraujagysles, mažina riebalų, ypač blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje, mažina padidėjusį kraujospūdį. Patartina kasdien suvalgyti 2-3 česnako skilteles. Smulkinto česnako dėkite į varškę, salotas arba gardinkite sumuštinius. Labai naudinga išgerti šviežių česnako sulčių (po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną); arba vaistinėje nuripirkite česnako kapsulių. Kad neliktų nemalonaus kvapo, pavalgę sukramtykite citrinos griežinėlį arba žiupsnelį arbatžolių ir išskalaukite burną vandeniu.
Iš senovės Rytų atkeliavo receptas, vadinamas „jaunystės eliksyru“. Šis eliksyras ne tik gerina medžiagų apykaitą, valo riebalus, stiprina kraujagyslių sieneles, bet ir atjaunina organizmą, gerina regėjimą: 200 g sultingų česnakų suberkite į molinį indą, sugrūskite mediniu grūstuvėliu ir užpilkite 200 ml medicininio spirito. Sandariai uždengę, 10 dienų laikykite indą tamsioje vietoje. Po to masę nukoškite ir nuspauskite. Nuo 6-tos iki 10-tos dienos tinktūrą gerkite atvirkštine tvarka, mažindami lašų skaičių nuo 15 iki 1. Šis eliksyras netinka sergantiems skrandžio ligomis.
Kiti liaudiški būdai:
- Žolelės. Liaudies medicina pataria gerti žolelių arbatas. Pavyzdžiui, sumaišykite lygiomis dalimis čiobrelius, melisas, serbentų lapus, erškėtrožės vaisius. 1 arbatinį šaukštelį užpilkite 200 ml vandens. Gerkite kartą per dieną.
- Burokėlių gira. Jeigu namuose turite nemažai burokėlių, galite išmėginti ne tik salotas, bet ir štai tokį giros gėrimą: susmulkinkite 1 kg burokėlių ir užliekite 3 l šilto vandens. Pridėkite gabalėlį ruginės duonos, žiupsnelį druskos, 0,5 stiklinės cukraus. Laikykite 3 paras šiltoje vietoje, kol gėrimas „subręs“. Po to praskieskite ir laikykite šaldytuve. Gerkite po pusę stiklinės kasdien prieš valgį. Tiesa, kadangi burokėliai tirština kraują, prieš vartodami verčiau pasitarkite su specialistais.
- Sultys. Padidėjusį cholesterolį ištirpdys... sultys. Sulčių terapija, sakoma, puikiai veikia organizmą, taigi nuo nelemtojo sveikatos baubo išsigelbėti padės morkų, salierių, agurkų, burokėlių, obuolių, kopūstų, apelsinų, pomidorų sultys. Kiek jų ir kaip dažnai gerti, pasitarkite su sveikatos specialistais.
- Česnakas. Česnakas - ir maistas, ir vaistas. Tiesa, jo atsargiai vartoti reikia besiskundžiantiems skrandžio ligomis, tarkime, gastritu, turintiems inkstų bėdų ar opų ir pan. Tačiau faktas, kad česnakai puikiai tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Nuo cholesterolio pertekliaus padės štai toks receptas: sutrinkite kelias skilteles česnako ir išpauskite sultis. 5-10 lašų sumaišykite su 1 valg. š. medaus ir vartokite 2-3 kartus per dieną po valgio. Taip pat rekomenduojama ir kasdienėje mityboje dažniau valgyti česnakų - kelios skiltelės per dieną duos apčiuopiamos naudos. Norėtume pridurti, kad jeigu nemėgstate česnako, vietoj jo galite vartoti svogūnus. Pavyzdžiui, sutrinkite svogūną, išspauskite sultis ir sumaišykite lygiomis dalimis su medumi. Vartokite po 1 valg. š. kelis kartus per dieną po valgio.
- Linų sėmenys ir aliejus. Linų sėmenys ir aliejus - drąsus cholesterolio priešas. Linų sėmenis išdžiovinkite, sumalkite, kad būtų milteliai, ir gardinkite košes, gėrimus, salotas, varškę, sriubas. Na, o jeigu kasryt prieš valgį išgersite 1 valg. š. linų sėmenų aliejaus, tai organizmas džiaugsis gavęs Omega-3 riebalų rūgščių, kurios puikiai susidoroja su cholesterolio pertekliumi.
Kitos naudingos daržovės
Baklažanai priskiriami prie daržovių, kurios mažina cholesterolio kiekį. Baklažanus galite valgyti šviežius, t. y., maišyti su salotomis (tik pamirkykite sūriame vandenyje, kad dingtų kartumas), arba apkepti orkaitėje su česnakais.
Ypatingomis savybėmis pasižymi ir salierai. Jie ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir skatina šlapimo išsiskyrimą, ramina, mažina pilvo pūtimą. Deja, salierus dažniausiai vartojame tik kaip prieskonį. O juk iš šių daržovių galima paruošti skanių ir sveikų patiekalų. Pavyzdžiui, lapkočiai su jogurto padažu - nekaloringas, virškinimą gerinantis užkandis. Gabalėliais supjaustytų salierų galima dėti į daržovių salotas, o jų sultis maišyti su kitų daržovių sultimis.
Cinamonas - prieskonis mažinantis cholesterolio kiekį
Kulinariniai prieskoniai pagerina maisto produktų skonį ir padidina patiekalų maistingumą. Žinomi dėl savo savybių, prieskoniai jau daugelį metų tiriami medicininiais ir gydomaisiais tikslais. Naudodami prieskonius maistui pagardinti, gamindami maistą galite naudoti mažiau druskos ir riebalų. Tai naudinga daugeliui sveikatos sutrikimų, ypač tiems, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs. Nors nė vienas maisto produktas ar prieskonis negali išgydyti padidėjusio cholesterolio kiekio, kai kurie prieskoniai gali turėti didesnį poveikį cholesterolio kiekiui nei kiti.
Cinamonas yra prieskonis numeris vienas, mažinantis cholesterolio kiekį. Taip yra iš dalies todėl, kad didelis cholesterolio kiekis dažnai susijęs su dideliu gliukozės kiekiu, o cinamonas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje diabetu sergantiems žmonėms. Cinamonas taip pat turi priešuždegiminių savybių, o jo vartojimas kaip riebalų, cukraus ir druskos pakaitalas ar pakaitalas yra širdžiai sveikos mitybos dalis. Jordan Hill, RDN, CSSC, registruota „Top Nutrition Coaching“ dietologė, rekomenduoja žmonėms, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, „įtraukti į savo mitybą tokius prieskonius, kaip cinamonas, kajeno pipirai, česnakas, imbieras ir ciberžolė, jei jie dar nenaudojami“.
Cinamono sudėtyje yra cinamaldehido ir cinamono rūgšties junginių, kurių yra aliejuje. Cinamono žievėje yra ir kitų biologiškai aktyvių junginių - katechinų ir procianidinų, kurie gali turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, teigiama 2022 m. žurnale „Journal of Functional Foods“ paskelbtame straipsnyje.
Dauguma cinamono ir cholesterolio tyrimų buvo atlikta naudojant cinamono papildus diabetu ir metaboliniu sindromu sergantiems žmonėms. Dozės svyruoja nuo 1500 mg iki 6 gramų per dieną, standartinės rekomendacijos - nuo 1500 mg iki 4 gramų per dieną (nuo ¾ iki 2 arbatinių šaukštelių), o didesnės dozės >1500 mg per dieną siejamos su palankesniu poveikiu DTL (gerajam cholesteroliui).
Remiantis 2019 m. žurnale „Journal of Clinical Nutrition“ paskelbta apžvalga, ištirtas jo gydomasis poveikis - nuo cukraus ir cholesterolio kiekio kraujyje mažinimo iki uždegimo mažinimo. Cinamonas gaminamas iš įvairių rūšių cinamonmedžių žievės.
Ar verta vartoti cinamono papildus
Cinamono papildai turėtų būti vartojami kaip gyvenimo būdo keitimo, daug skaidulų turinčios dietos, reguliaraus fizinio aktyvumo, tinkamo miego ir svorio mažinimo papildas, o ne kaip pakaitalas. Kulinarinis cinamono vartojimas gali būti naudingas. Galite naudoti cinamono miltelius nuo 1/4 iki 1 arbatinio šaukštelio per dieną. Atkreipkite dėmesį, kad kasijos cinamono sudėtyje yra daugiau kumarino - junginio, kuris gali paveikti kepenis, jei vartojamas didesnėmis dozėmis nei Ceilono cinamonas. Jei planuojate cinamoną vartoti reguliariai, geriausia ieškoti Ceilono cinamono.
Kaip įtraukti cinamoną į savo mitybą
Prieskonius įtraukti į savo mitybą yra smagu, skanu ir sveika. Hillas rekomenduoja „cinamono dėti į kepinius, kavos tirščius prieš verdant, į blynų tešlą ar graikišką jogurtą“. Naudokite cinamoną sriuboms, troškiniams, mėsos įtrynimams pagardinti arba cinamono žievę arbatai gardžiam gėrimui pasigaminti.
Rauginti kopūstai mažina cholesterolio kiekį
Išlaikyti reikiamą cholesterolio kiekį kraujyje ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų yra lengviau negu su jomis kovoti. Valgykite daug raugintų kopūstų, ypač pavasarėjant, kai trūksta šviežių daržovių.
- raugintuose kopūstuose yra rūgšties, kuri suardo organizme susikaupusias net vandenyje netirpstančias druskas, raugintuose kopūstuose esančios rūgimo bakterijos palengvina virškinimo procesą. Tie, kas valgo raugintus kopūstus, turi daugiau jėgų, tampa atsparesni stresui, suaktyvėja medžiagų apykaita galvos smegenyse ir nervuose, stiprėja kaulai, sureguliuojama riebalų apykaita, sumažėja cholesterolio.
- Valgykite truputį paraugintus kopūstus, nes labai įrūgusiuose jau būna žuvusi nemaža dalis biologiškai svarbių medžiagų. Sveikiausia raugintus kopūstus valgyti termiškai neapdorotus. Jei mėgstate virtus, troškinkite ant mažos ugnies trumpai, nes priešingu atveju jie suminkštės ir naudos bus mažai. Žiemą kiekvieną dieną suvalgykite po 2-3 kupinus šaukštus raugintų kopūstų. Valgydami kopūstus, labai gerai juos sukramtykite.
Stambiai tarkuokite 2 obuolius. Juos ir 1 valgomąjį šaukštą tarkuotų krienų apšlakstykite citrinų sultimis, užberkite krapų ir kitų prieskonių, įdėkite šaukštą grietinės ar aliejaus. Cholesterolį mažina ir padeda išvalyti jį iš organizmo imbierai. Kad ir kokiu pavidalu imbierus vartotumėte, veikliosios jų medžiagos išsaugo gydomąsias savybes. Namie išsivirkite imbierų arbatos: į puodelį dėkite pusę arbatinio šaukštelio tarkuotų imbierų šaknų.
Gyvenimo būdas ir cholesterolis
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje - šios ligos kasmet sukelia net 56 proc. visų mirčių. Širdies ir kraujagyslių ligų tiesioginė priežastis nėra padidėjęs cholesterolis, tai pasekmė lėtinio arterijų sienelių ir kitų kraujagyslių uždegimo (vaskulito). Norint užkirsti kelią lėtiniams uždegiminiams procesams organizme, svarbu laikytis tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo, nes mityba ir gyvenimo būdas yra esminiai faktoriai, išsaugant normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
Pasak R. Bogušienės, padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti įvairios. „Netinkama mityba - per daug stipriai perdirbto maisto, gausus cukraus ir rafinuotų miltų vartojimas, mityboje mažai skaidulinių medžiagų, dominuoja transriebalai bei perteklius sočiųjų riebalų - yra viena pagrindinių priežasčių. Taip pat prisideda antsvoris, nutukimas, ypač pilvinis nutukimas, genetinis polinkis, nepakankamas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, bei tam tikros ligos, pavyzdžiui, kepenų, skydliaukės ir inkstų ligos.
Pirmiausia, dietistė R. Bogušienė pataria mažinti uždegimą, kurį sukelia miltiniai gaminiai ir saldumynai, bei stabdyti glikaciją organizme, kuri susidaro reaguojant pagrinde aminorūgštims ir cukrui (valgant baltymais turtingą maistą su greitaisiais angliavandeniais ir blogaisiais riebalais). Tokių reakcijų metu susidaro glikuotas hemoglobinas, kuris nusėda kraujagyslių sienelėse, yra „aštrūs“ - sukelia ląstelių „pažaidą“.
Anot sveikataipalankus.lt įkūrėjos, dietistės R. Bogušienės, į maisto gaminimą reikėtų įtraukti šiuos prieskonius: Ceilono cinamoną, ciberžolę, kardamoną, muskatą. Taip pat, specialistė pataria kasdien suvalgyti bent dvi porcijas daržovių ir bent 1 porciją vaisių ir uogų, dėl antioksidantų, esančių šiuose produktuose. Vietoj riebios mėsos dietistė rekomenduoja vartoti riebią žuvį (skumbrę, tuną, lašišą, vilkešerį).
„Pusryčiams - viso grūdo kruopos, jei duona, tai viso grūdo, su daug skaidulinių medžiagų ir sėklomis, mažai cukraus ir druskos. Įtraukite į racioną avižų sėlenas - gardinkite košes, naudokite jas maltinukų „surišimui“, į varškės apkepą vietoje manų kruopų dėkite avižų sėlenas. Dažniau vartokite augalinės kilmės produktus, ankštinius: pupas, pupeles, avinžirnius, žirnius, lęšius, ir iš jų gaukite augalinius baltymus ir skaidulas. Rinkitės liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną) arba liesesnes jos dalis (išpjovą), vištieną ir kalakutieną valgykite be odos. Maistą virkite vandenyje ar garuose, troškinkite, kepkite orkaitėje,“ - pasakoja dietistė.
Taip pat, reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens. Dietistė R. Bogušienė rekomenduoja mitybą praturtinti vitaminu D ir omega-3 papildais, nes jie mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje ir didina DTL. „Magnis taip pat svarbus „blogojo“ cholesterolio šalinime iš organizmo, ypač daug prakaituojant vasarą verta juo praturtinti savo mitybą.
Ko reikėtų vengti norint išlaikyti cholesterolio balansą?
Anot specialistės derėtų riboti sočiuosius riebalus gaunamus su riebia mėsa (šonkauliukai, mentė, lašiniai, šoninė, kumpis, sprandinė, maltinukai iš riebios mėsos dalies) ir pieno produktais (sūris, grietinė, sviestas, riebi varškė).
Labai svarbu bent 1 valandą per dieną būti fiziškai aktyviems (greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir kita),“ - pataria R. Bogušienė. Taip pat, svarbu vengti streso, išmokti valdyti savo emocijas, žvelgti į gyvenimiškas situacijas ir problemas pozityviau, mokytis pasirūpinti savimi, saugoti save nuo žalingos aplinkos, informacijos ir žmonių.
Genetikos nepakeisime, tačiau ją galime koreguoti savo gyvenimo būdu, kuris „bloguosius“ genus pakeis „geraisiais“ ar bent sustabdys jų „pabudimą“. Turint antsvorį būtina siekti normalizuoti kūno svorį, esant nutukimui - ligą reikia gydyti. Pasikeitusi mityba ir gyvenimo būdas gali ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.