Šakotis - neatsiejama Lietuvos švenčių stalo dalis, turinti gilias tradicijas. Straipsnyje panagrinėsime šakočių kepimo ypatumus Ignalinos rajone, apžvelgsime istoriją, papročius ir vietas, kur galima susipažinti su šio kulinarinio paveldo paslaptimis.
Šakočio istorijos vingiai
Vienoje legendų apie šakočių kilmę pasakojama, kad tai - kažkurioje karalystėje paskelbto virėjų ir kepėjų konkurso nugalėtojo kūrinys. Anuomet pirmą kartą pamačiusi šakotį karalienė taip juo susižavėjo, kad atidavė šaunuoliui kepėjui brangiausius papuošalus. Šis jais padabino savo mylimąją - taip šakotis padėjo paprastai kaimo merginai tapti ne prastesne ponia už valdovę.
Kulinarijos istorikai šakočius kildina iš Romos imperijos virtuvės. Šakočiai kepami ant iešmo prie atviros ugnies. Mūsų laikais autentiškiausią šakočių kepimo tradiciją išlaikiusi Vengrija. Būtent vengrai iki šiol juos kepa taip, kaip senovės romėnai: pagamintą tešlą juostomis vynioja ant storo iešmo ir ją apkepa virš ugnies. Laikantis tradicijos, vengriškas šakotis kepamas iš beskonės tešlos - tik paskui jis barstomas cukrumi ir kvapiais prieskoniais.
Šakočių muziejus ir edukacinės programos Ignalinos krašte
Dešimtmetį Strigailiškio kaime šakočius kepanti „Romnesos“ bendrovė atskleidžia konditerijos paslapčių uždangą - įrengė šakočių muziejų ir restoraną, kurio salėje svečiai patys gali jį išsikepti.
Populiarindama šventinį kepinį, ši įmonė įkūrė muziejų bei restoraną, kurio menėje prie židinio bus kepami šakočiai. Muziejaus ekspozicijoje yra ir intriguojančių eksponatų - pavyzdžiui, iš medžio ar molio pagamintų šakočių.
„Per valandą grupė turistų čia spės ir patys išsikepti poros kilogramų šakotį, ir jo paragauti, ir dar susipažinti su visa šakočių istorija“, - tikino B.Danilevičienė, pridurdama, kad visa tai - už 12 litų.
Šakočių kepimo tradicijų skirtumai
Lietuvoje šakočiai kepami antrą šimtmetį. Labiausiai tikėtina, kad šis kepinys kaip stalo puošmena pirmiausia atkeliavo į Lietuvos dvarus, į kuriuos buvo populiaru kviesti užsieniečius virėjus. Kaip ir kiekviename krašte, ateivis Lietuvoje įgijo savitų bruožų. B.Danilevičienė domisi pirkėjų atsiliepimais, todėl jau įsitikino, kokį kepinį mūsų žmonės linkę vadinti tikru lietuvišku šakočiu.
Mat lietuviams atrodo, kad šakotis tuo geresnis, kuo jis geltonesnis, kuo ilgesni jo rageliai ir kuo jų daugiau. Rageliai užauginami, kai skysta tešla liejama ant vis greičiau į kepimo pabaigą sukamos formos. Lenkiškų šakočių rageliai stambūs ir trumpi, jų mažiau. Užtat lenkiški šakočiai turi būti gražiai sluoksniuoti. Perpjovus juos būtinai turi matytis rudos rievės - kiek kartų buvo užlieta ir sukepinta tešla.
Kitaip kepami vokiškieji šakočiai. Nors pastaruoju metu Vokietijos konditerininkai irgi lieja tešlą ant besisukančio iešmo, nuo seno ten buvo įprasta sluoksnį po sluoksnio auginti kitaip - pamerkiant drobe apvyniotą cilindrinę formą į tešlą ir vis apkepant tiek, kiek jos užsilaikė.
Šakočiai šiandien
Lapkričio 19 d. Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija rengiamuose geriausių Lietuvos gastronominių gaminių rinkimuose laimėjo šakotis. Mūsų šalies virtuvės vizitine kortele tituluojamas šakotis jau gruodžio mėn. Jaskonių kaime (4 km nuo Druskininkų) galima išvysti ir išbandyti, kaip kepamas lietuviško švenčių stalo pasididžiavimas - šakotis, paragauti ką tik iš židinio ištraukto deserto.
Kaune kepamais šakočiais prekiaujama Lietuvos rinkoje, tačiau ne vienas jų iškeliavo į tolimus kraštus - kaip dovanos ar egzotiški suvenyrai. Šiems tikslams norimo dydžio šakočiai paprastai yra užsakomi ir kepami su ypatinga atida. Nedidelės šeimyninės įmonės neturi didelių ambicijų tapti šakočių eksportuotojomis, todėl ir saugomos nuorodos registravimui laiko gaišti neketina.
Kainos
Pasižvalgius Kauno prekybos centruose, galima pamatyti keturių - penkių gamintojų šakočius. Brangiausi, net po 37 litus už kilogramą, “Dzūkijos” šakočiai. Įmonės “Romnesa” gaminiai kelių rūšių - po 22,9-24,9 lito už kilogramą. Panašiai (20-22 litus už kilogramą) kainuoja O.Ribakovienės įmonės šakočiai, o šilutiškių - dar pigesni - 18,9 lito už kilogramą. “Nemuno kraštas”, tęsiantis prieš kelis dešimtmečius “Kauno duonoje” pradėtas šakočių kepimo tradicijas, kilogramą parduoda po 19 litų ir populiarina naujieną - šokoladu glaistytus šakočio gabalėlius.
Paslapčių paslaptis
Įrangą ir kepimo technologiją, tešlos sudėtį kiekvienas gamintojas laiko paslaptimi. O.Ribakovienės įmonėje, kurioje beveik kasdien iškepama maždaug po 100 kg įvairaus dydžio šakočių, daug kas automatizuota, todėl jų rageliai tankūs ir beveik vienodo ilgio, tai atitinka šių kepinių grožio kanonus. “Nemuno krašte” tešlą ant volo pilsto kepėja, nuo kurios meistriškumo priklauso šakočio ragelių grožis.
Tešlą visi gamina iš tokių pačių produktų: kiaušinių, cukraus, miltų, sviesto arba margarino, grietinės, tačiau proporcijos - ilgos patirties rezultatas. Ir margarinas ne bet koks tinkąs, ir grietinę gerai pakeisti grietinėle, o margariną - kaimišku sviestu. Net įsigijus specialų volą, išsikepti šakočio ant dujinės viryklės nepavyks - tešla sugeria kvapą. Pats trapiausias šakotis greitai suminkštės, jeigu nebus suvyniotas ar laikomas sandariame inde - drėgmę jis taip pat sugeria.
Visi mūsų aplankyti šakočių kepėjai dievagojosi nenaudojantys jokių cheminių tešlos pagerintojų bei konservantų, dažų ir kiaušinių ar pieno miltelių - tik natūralius produktus. “Mes daug metų naudojame tą pačią tešlos receptūrą”, - tikina “Nemuno krašto” direktorius Petras Bušauskas.
Beje, šakočiai būna minkšti ir sausesni, trapūs. Tai priklauso ne nuo kepinio amžiaus, o nuo jo tešlos sudėties. Tad perkant verta pasidomėti ir nusipirkti mėgstamos rūšies. Tada šakotį galima skanauti net du mėnesius nuo jo pagaminimo datos.
Edukacinės programos
Savo kelionę pradėsime Strigailiškyje. Strigailiškis šiandien garsus savo skanumynais - garsiais šakočiais. Ignalinos pašonėje įsikūrusios kepyklos darbuotojai supažindins su šakočių kepimo tradicijomis, demonstruos kaip jie kepami. Toliau kelionę tęsite apsilankydami Palūšėje, įsikūrusioje gražiame Lūšio ežero pakrantės prieglobstyje. Kartais sakoma, kad ši gyvenvietė, tarsi, nacionalinio parko vartai. Dažniausiai čia prasideda daugelis turistinių maršrutų po šį regioną. Lankysitės Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centre. Šio krašto ežerynas formavo čia gyvenusių žmonių tradicijas. Apie jas pasakoja centre esanti ekspozicija „Ežerų žmonės“.
Netoliese yra didžiausia miestelio puošmena - Palūšės bažnyčia. Ji atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį. Toliau keliausime į Cijonuose esantį ,,Pauškčių kaimą“. Tai vieta vaizdingame Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur gali pamatyti daugiau paukščių nei kada nors esate matę ir išgirsti daugiau jų balsų nei kada nors esate girdėję. Susipažinsite su ,,Paukščių kaimo’’ sparnuočiais, sužinosite apie paukščius.
Vaišinsitės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata. Apie šiuos sparnuočius šeimininkė gali valandų valandas pasakoti, nes tik ,,Paukščių kaime’’ gyvena daugybė naminių paukščių rūšių. Kalbama, kad čia galima išvysti savo laimės paukštę, išmokti rašyti žąsies plunksna, pašaudyti iš lanko ir pamatyti tai, ko dar nematėme, išgirsti ko nesame girdėję. Cijonuose sukamas didžiulis laimės paukštės lizdas, kuriame kiekvienas pabuvosite. Apžiūrėsite naujai parengtą naminių paukščių kiaušinių ekspoziciją.
Pasisveikinę su pelėda ant laužo didžiulėje keptuvėje gaminsime firminį patiekalą ,,piratakį“. Susėdę prie arbatos puodelio ir naminių sausainių, marginsite kiaušinius. Marginsite įvairiais būdais: vašku, žolelėmis, skutinėdami. Taip pat turėsite puikią galimybę apsilankyti ,,Plaktukų muziejuje“. Apžiūrėsite 500 plaktukų ir kitų eksponatų rinkinio, kurį Ignalinos savivaldybei padovanojo Žaneta ir Antanas Kibickai. Ši kolekcija nuolat papildoma. Čia galima pamatyti nuo mažiausio iki didžiausio plaktuko. Jie atvežti iš įvairių pasaulio kraštų: Maroko, Kenijos, Portugalijos, Aliaskos ir kt. Kiekvienas įrankis turi savo istoriją.
Edukacinių programų kainos:
- Edukacinė šakočio kepimo programa - 5 Eur/asm.
- Edukacija ,,Paukščių kaime“ - 8 Eur/asm.
- Apsilankymas plaktukų muziejuje - 1 Eur/asm.