Sergant vėžiu, tinkama mityba yra itin svarbi, nes ji gali pagerinti gydymo rezultatus ir bendrą savijautą. Subalansuota mityba iki gydymo, jo metu ir po jo gali padėti ne tik geriau jaustis, bet ir pagerinti gydymo rezultatus, kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Giedrė Maželytė. Tuo tarpu prasta ir nepakankama mityba siejama su blogesnėmis ligos išeitimis bei komplikacijomis.
Viena iš priežasčių, kodėl skirtingose šalyse krūties vėžiu sergama nevienodai, yra mityba, pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė Everatt. Todėl labai svarbu atidžiai rinktis maisto produktus.
Pacientų forume dalyvavusi žinoma dietistė Vaida Kurpienė pacientams taip pat papasakojo, ką geriausia valgyti sergant vėžiu, kurie produktai naudingiausi ir turi daugiausia baltymų, o kurie priešingai - ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. Informacijos pilna žiniasklaidoje. Tačiau tada tampa visiškai nebeaišku: valgyti daug baltymų ar mažai? Vartoti daug riebalų ar mažai? Ar reikia valgyti tik augalinį maistą? Ar daržovės tiek nupurkštos, kad reikia valgyti vien mėsą?
Pagrindiniai mitybos principai sergant vėžiu
Sergant onkologine liga, pirmiausia labai svarbu susidėlioti reguliarų mitybos režimą - rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai ir 1-2 užkandžiai) ir stengtis tų valgymų nepraleisti, teigia G. Maželytė. Ne mažiau svarbu užtikrinti ir deramą poilsį, cirkadinį (dienos ir nakties) ritmą - naktį miegoti bent 8 valandas, stengtis užmigti ir pabusti panašiu laiku.
Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. „Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus“, - primena dietologė G. Maželytė. Sergant vėžiu, suintensyvėja medžiagų apykaita, tad organizmui būtina gauti daugiau baltymų bei kalorijų, ypač jei fizinis aktyvumas išlieka panašus kaip ir iki ligos.
Todėl rekomenduojama beveik per kiekvienus pusryčius, pietus, vakarienę suvalgyti baltymų turinčių produktų: mėsos, žuvies, pieno produktų, ankštinių daržovių, riešutų, kiaušinių. Pats racionas turėtų būti sotesnis ir gausesnis, valgyti reikėtų dažnesniau nei įprastai. Vykstant į ligoninę suplanuotoms procedūroms, rekomenduotina turėti užkandžių.
Mitybos rekomendacijos esant stomai
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna.
Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.
- Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
- Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu.
- Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti.
- Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
- Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
- Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
Mityba chemoterapijos metu
Taip jau yra, kad onkologinis gydymas, ypač chemoterapija, labai dažnai sutrikdo žmogaus mitybą, maistinių medžiagų įsisavinimą, mat po procedūrų ligonį neretai pykina, jis vemia, viduriuoja, dėl kai kurių vaistų gali išopėti burnos bei ryklės gleivinė. Rezultatas? Pacientui nebesinori valgyti, jam tampa sunku nuryti maistą.
Chemoterapija veikia ne tik vėžines ląsteles, bet ir sveikąsias. Krentant svoriui, anot G. Maželytės, rekomenduojama valgyti dar dažniau (kas 2-3 valandas), bet ne mažiau nei tris kartus per dieną. Reikėtų rinktis baltymais turtingus produktus: mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus. Nesuvalgant pakankamai baltyminio maisto, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimybės vartoti specialius baltyminius papildus.
Taip pat būtina gerti pakankamai skysčių, geriausia kaloringų. Varginant pykinimui ir vėmimui taip pat rekomenduojama valgyti kuo dažniau - kas 2-3 valandas. Geriau rinktis šaltesnės temperatūros produktus ar skysčius - palaukti kol šie praauš iki kambario temperatūros. Verta atminti, kad geriau toleruojami rūgštūs bei sūrūs maisto produktai.
Reikėtų vengti riebaluose kepto, aštraus ar labai saldaus maisto, taip pat turinčio stiprų kvapą, pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių. Jei reikia, prieš valgį galima vartoti vaistų nuo pykinimo. Vaistažolės ir prieskoniai, mažinantys pykinimą: ramunėlės, imbieras, mėta, pipirmėtė, citrina, kanapių aliejus, cinamonas - jų galima įmaišyti į košes, pabarstyti ant vaisių.
Esant viduriavimui, dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių, maisto medžiagos, vitaminai, mineralai ir vanduo nėra pakankamai įsisavinami, o tai lemia minėtų medžiagų trūkumą. Viduriuojant būtina gerti pakankamai skysčių, taip pat patartina riboti skaidulų kiekį racione: nesirinkti duonos, konditerinių kepinių, makaronų iš pilno grūdo miltų.
Pilno grūdo košes (grikių, miežių, avižų, nevalytų ryžių) rekomenduojama keisti javų ar kruopų dribsniais, baltais ryžiais, sausais pusryčiais. Būtina riboti vaisius ir daržoves, jeigu įmanoma, prieš juos valgant nulupti odeles, pašalinti sėklas. Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai gali sumažinti viduriavimą.
Patartina riboti riešutus, sėklas, ankštines daržoves, vengti daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų (limonado, šviežiai spaustų ir pramoniniu būdu ruoštų vaisių sulčių, gausiai saldintų arbatų ar kompotų). Vengti reikėtų riebių ir riebaluose ruoštų patiekalų, pieno produktų (galima rinktis belaktpieno produktus be laktozės, jie gali būti toleruojami geriau), gaminių, saldintų ksilitoliu arba sorbitoliu.
Dėmesio! Labai svarbu užtikrinti, kad mityba būtų stabili. Tad jei pacientas kurį laiką gali valgyti, pavyzdžiui, tik varškės sūrelius ar sausainius, džiūvėsėlius, tegu tai ir daro, kol pykinimas sumažės.
Mitybos nepakankamumas, anot G. Maželytės, dažniausiai atsiranda, nes liga bei gydymo sąlygoti nemalonūs reiškiniai mažina apetitą. „Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus, mat liga ir gydymas iš esmės „siurbia“ energiją. Esant mitybos nepakankamumui, prarandama liesa kūno masė ir raumenys, sutrinka imuninė, fizinė ir psichinė funkcijos.
20 proc. onkologinių pacientų miršta būtent dėl išsekimo, todėl krentant svoriui, netekus apetito, būtina kreiptis pagalbos. „Kūno masę rekomenduojama matuoti ne dažniau nei kartą per savaitę, kadangi 1-2 kg svorio svyravimas yra fiziologiškai normalus. Apie svorio pokyčius būtinai papasakokite savo gydytojui, pasikonsultuokite su dietologu. Labai dažnai norint įveikti mitybos nepakankamumą, neužtenka tik pakoreguoti mitybą - neretai prireikia vartoti apetitą didinančių vaistų ar net specialios medicininės paskirties papildomo maitinimo gėrimų ar enterinių mišinių. Kartais net gali būti skiriamas maitinimas į veną“, - pasakoja G. Maželytė ir priduria, kad trūkstant vienokių ar kitokių maisto medžiagų, galima papildomai vartoti gydytojo skirtų maisto papildų.
Labai svarbus yra adekvatus (pakankamas) nuskausminimas - jei pacientas kasdien jaučia skausmą, jo apetitas, savaime suprantama, bus daug mažesnis. Būtina suvaldyti pykinimą. Apetito sumažėjimas gali būti susijęs ir su tam tikrų vitaminų bei mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino D, B1, B12, omega 3 riebiųjų rūgščių, cinko, trūkumu.
Per chemoterapiją draudžiama vartoti greipfrutus, taip pat žaliąsias ir paprastąsias citrinas, apelsinus bei gerti jų natūralias ar konservuotas sultis. „Šiuose citrusiniuose vaisiuose yra medžiagų, kurios gali „trukdyti“ organizmui greičiau suskaidyti chemoterapiniuose vaistuose esančias veikliąsias medžiagas.
Mityba po gydymo
Jos, pasak G. Maželytės, išlieka labai panašios, kaip ir gydantis. Svarbiausia yra reguliarus dienos ir nakties režimas, pakankamai poilsio naktį, reguliari mityba. Rekomenduojama laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų, rinktis kuo įvairesnį maisto produktais racioną ir mėgautis valgymu.
Troškintus, virtus, garuose ruoštus, orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje keptus patiekalus. Saldumynus ir saldžius gėrimus (ne dažniau nei 1-2 kartus per savaitę).
Rekomenduojami produktai
- Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos.
- Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.
Svarbu prisiminti
- Būtina reguliariai tikrintis profilaktiškai.
- Svarbu laikytis teigiamo požiūrio, dalytis patirtimis, susitikti ir bendrauti su savipagalbos grupėmis.
- Visada gerai pasidalyti savo jausmais ir emocijomis su artimiausiais žmonėmis: pasikalbėti su šeima, draugais ir pan.
- Norėdami sumažinti stresą dėl diagnozės, žmonės turėtų vengti sutelkti savo gyvenimą į ligą, jie turėtų derinti darbą ir laisvalaikį, kad rastų sveiką pusiausvyrą ir dvasios ramybę.