Visuomenėje vis dažniau kalbama apie mėsos daromą žalą, todėl dietologai nesutaria, ar mėsa yra žalinga, ar ją reikėtų vartoti. Vieni sako, kad mėsos reiktų visiškai atsisakyti, kiti sako, kad šiandien mes be jos neišsiversime. Tad kaip reikėtų elgtis?
Mėsos Nauda
Trenerė, mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė pasakoja apie mėsos vartojimo pliusus ir minusus. „Pirmiausia, mėsa yra labai puikus baltymų šaltinis. Joje taip pat gausu mūsų organizmui svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralų bei geležies. Pastarąją mūsų organizmas iš mėsos pasisavina kur kas lengviau - apie 30-40 proc., nei iš augalinės kilmės maisto, kada pasisavinama tik apie 10-15 proc. geležies“, - kalba Jūratė Gliožerienė.
Vitaminai, Kurių Kitur Nerasite
Svarbu žinoti, kad mėsa yra turtinga B grupės vitaminais, o esant jų trūkumui greičiau pavargstame, jaučiame jėgų stygių, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai ir palaipsniui vystytis rimtesnės ligos. Taip pat vitamino B12 galima gauti tik iš mėsos, todėl vien su augalinės kilmės maistu organizmo šiuo vitaminu niekaip neaprūpinsime.
„Tikriausiai žaliavalgiai stipriai prieštarautų, tačiau mano nuomone, kokybiškos mėsos tam tikrą kiekį, pavyzdžiui apie 80-100 g., kiekvienam reikėtų suvalgyti kasdien, norint išlaikyti pilnavertę ir subalansuotą mitybą. Mėsos kiekiai, kaip ir viso likusio maisto, yra žmogui reikalingi skirtingai ne tik pagal amžių, bet ir pagal jo fizinį aktyvumą ir visus kitus asmeninius kriterijus. Žinoma, bet kuris produktas, kuriuo yra piktnaudžiaujama, gali teikti ne tik naudą, bet ir žalą. Tas pats yra ir su mėsos vartojimu“, - teikia mitybos specialistė.
Kada Mėsa Kenksminga?
Vis dėlto, nors mėsa ir išsiskiria naudingomis savybėmis, taip pat šis maistas gali ir kenkti sveikatai. „Ne paslaptis, kad šiandien gyvuliai dažnai yra auginami su pašarais, į kuriuos primaišoma įvairiausių rūšių chemijos. Taip pat gyvūnai auga steroidinių pašarų pagalba, taip stengiantis sulaukti greito jų augimo rezultato, o tai, žinoma, mūsų organizmui teikia mažai naudos. Didžiausias kiekis steroidų atitenka vištoms, kadangi vištienos paklausa labai didelė ir reikalingas greitas augimas bei didelis mėsos kiekis. Kalbant apie kitą ne tokią naudingą mėsos rūšį, tai - kiauliena. Kadangi kiaulės neturi prakaito liaukų, toksinai pasilieka jų mėsoje, tačiau noriu pabrėžti, jog toksinai nesikaupia riebaluose, todėl lašinukai ne tik skanu, bet ir sveika“, - tvirtina pašnekovė.
Mitybos specialistė teigia, kad šios įvardintos mėsos - vištienos ir kiaulienos, visiškai atsisakyti nereikia, tačiau būtina vartoti saikingai. Toks saikingas pasirinkimas visgi yra kur kas sveikesnis ir naudingesnis, nei „daktariška“ dešra ar kiti panašūs gaminiai, kurių sudėtyje slepiasi kus kas žalingesni ingredientai. Taigi, nors parduotuvėse pirkta vištiena ir kiauliena neretai įvardijama, kaip „nuodinga“ mėsa, ši vis dėlto yra naudingesnė negu tose pačiose parduotuvių lentynose esantys mėsos gaminiai. Nors pirktinė mėsa turi įvardintų minusų, tačiau ji nėra mirkyta jokiose cheminiuose skysčiuose ir yra išsaugojusi savo maistingumą, baltymus, amino rūgštis ir kitus organizmui reikalingus elementus.
Atsisakymo Poveikis Organizmui
Išbraukus raudoną mėsą iš valgiaraščio, galima sumažinti daugelio ligų riziką. „Raudonoje mėsoje gali būti daug sočiųjų riebalų, kurie yra susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir diabeto rizika“, - sako S.Warren. 2018 m. žurnale „European Heart Journal“ atliktas tyrimas parodė, kad vartojant raudoną mėsą susidaro junginys, kuris gali padidinti širdies priepuolių riziką.
„Mokslininkai mano, kad jis daro įtaką cholesterolio apykaitai organizme, dėl to ant kraujagyslių sienelių intensyviau vystosi apnašos ir gali padidėti širdies ligų rizika“, - sako S.Warren. Jautienos valgytojai gali užsitraukti Alzheimerio ligą. 2017 m. žurnale „British Medical Journal“ paskelbtame tyrime dėl šio ryšio kaltinamas per didelis geležies kaupimasis dėl per didelio raudonos mėsos kiekio mityboje.
Atsisakę raudonos mėsos sumažinsite sočiųjų riebalų, kurie yra susiję su didesniu cholesterolio lygiu, kiekį. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 5-6 proc. dienos kalorijų. Tokia pusiausvyra sumažina riziką, kad bus padidėjęs cholesterolio kiekis, dėl kurio arterijų sienelėse gali kauptis apnašos, sako S.Warren. „Visa tai turi įtakos aterosklerozei, dėl kurios gali kilti ir kitos širdies ligos bei įvairios komplikacijos“, - sako S.Warren. Nors didelis cholesterolio kiekis gali būti susijęs su jūsų genais, raudonos mėsos atsisakymas padės sumažinti jo kiekį organizme.
Atsisakykite jautienos ir galbūt išvengsite storosios žarnos arba žarnyno vėžio, ypač, jei šie susirgimai paplitę jūsų šeimoje. „Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, siejama su padidėjusiu uždegimu organizme, o lėtinis uždegimas siejamas su vėžio išsivystymu“, - sako S.Warren. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raudoną mėsą priskyrė prie galimų kancerogenų, t. y. nustatė, kad ji gali sukelti vėžį.
„Yra pranešimų, kuriuose didelis raudonos mėsos vartojimas siejamas su padidėjusia vėžio, ypač storosios žarnos vėžio, rizika“, - sako gydytoja Adrienne Youdim, Svorio metimo ir mitybos centro direktorė. 2019 m. žurnale „International Journal of Epidemiology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vidutiniškai 76 g raudonos arba perdirbtos mėsos valgymas per dieną buvo susijęs su 20 proc. didesne galimybe susirgti storosios žarnos vėžiu, palyginti su tuo, kai per dieną suvalgoma tik apie 21 g mėsos.
Vegetarizmas ir Veganizmas
Šiandien vis populiarėja vegetarizmas. Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies ir paukštienos, kaip ir veganai, kurie atsisako dar ir pieno produktų, kiaušinių, medaus. Apie vegetarizmo naudą ar žalą galima diskutuoti ilgai. Vegetarinė ir veganinė mityba laikoma viena iš labiausiai paplitusių geležies trūkumo priežasčių. Ypatingai rizikos grupei priklauso mėsos ir žuvies atsisakančios arba per mažai šių produktų valgančios nėščios moterys ir žindančios mamos, jų vaikai.
Maistinių Medžiagų Trūkumas
Nors prarastus baltymus galima kompensuoti, kai kurių maistinių medžiagų daugiausia gaunama iš raudonos mėsos, o jų gali pradėti trūkti, jei nepapildysite savo mitybos. Viena iš pagrindinių maistinių medžiagų grupių, kurių galite pritrūkti, yra B grupės vitaminai, daugiausia vitaminas B12, taip pat mineralas geležis. Šių medžiagų yra tofu ir sojų produktuose, žuvyje, sūryje, kiaušiniuose, jūros gėrybėse.
Kadangi augalinis maistas nuo geležies stokos neišgelbės, vegetarei, veganei ar dietos besilaikančiai moteriai lieka vienintelė išeitis - vartoti geležies maisto papildą. Patariama rinktis hemo geležies preparatą. Ne hemo - trivalentė geležis organizme iš pradžių paverčiama dvivalentės geležies jonais, todėl yra lėčiau absorbuojama. Taigi, norint gauti tam tikrą geležies kiekį, reikės didesnės dozės. Hemo geležis yra organizmui artimas natūraliai susidarantis gyvūninės kilmės dvivalentės formos (Fe2+) junginys, iš karto absorbuojamas žarnyne. Hemo geležies junginys pasisavinamas nesuskaidytas, todėl, vykstant jo absorbcijai, nesusidaro laisvieji geležies jonai ir išvengiama žarnyno dirginimo. Be to, jos pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas.
Tyrimai apie vegetarinę ir mėsavalgių mitybą
Bėgant metams tyrimų apie vegetarinę ir mėsavalgių mitybą, jos naudą bei žalą žmogaus organizmui daugėjo. Atsirado nemažai mokslininkų, tvirtinančių, jog mėsos nevalgymas kenkia smegenų vystimuisi, nervų veiklos funkcionavimui. Dar drąsesni, savo tyrimuose daug dėmesio skyrę protėvių mitybai, drįso teigti, kad mėsa, apskritai, mus pavertė žmonėmis.
Tyrimai rodo, kad vitamino B12, geležies trūkumas tiesiogiai veikia intelektinius gebėjimus, mąstymą, dėmesio koncentraciją, tačiau kitų tik gyvulinės kilmės produktų poveikis intelektui dar išvis niekada nebuvo tirtas. Tačiau aišku tai, kad maitinantis mėsa organizmas papildomas didžiuliu riebalų, aminorūgščių, vitaminų bei mineralų kiekiu, kurį jau yra suvartoję valgomi gyvūnai.
Smegenims būtinos medžiagos - kreatinas, karnozinas, taurinas - nėra randamos grybuose ar augaluose. Tiesa, kai kurios medžiagos gali būti išgaunamos ir labaratorijose arba ne iš gyvūninės kilmės šaltinių - dumblių, bakterijų, kerpių. Visgi, ne mėsos produktuose randamas jų kiekis yra kur kas mažesnis. Pavyzdžiui, norint gauti vitamino B6 dienos normą, reikėtų suvalgyti 750 gramų bulvių.
Kone didžiausias iššūkis veganų mityboje - vitaminas B12, kuris gali būti randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose, kaip kiaušiniai ir, žinoma, mėsa. „Yra pasitaikę tragiškų atvejų, susijusių su tuo, jog veganai vaiko tėvai nebuvo pakankamai išprusę mitybos srityje. Vienu atveju, vaikas negalėjo sėdėti ir šypsotis, kitu - jis paniro į komą“, - tikino ekspertai. Vienas tyrimas parodė, jog smegenys, kuriuose šio vitamino yra mažiau, traukiasi šešis kartus dažniau.
Veganams taip pat dažnai trūksta vitamino D3, omega-3, seleno, folio ir jodo. Nors vitamino D3 galima gauti būnant saulėje, žiemos mėnesiais, kai saulė silpnesnė, Jungtinės Karalystės mėsaėdžių kraujyje yra beveik 40 proc. daugiau vitamino D3 nei veganų.
Prieš ketverius metus Vokietijos mitybos draugija pareiškė, kad mėsos atsisakymas nėra rekomenduotinas nėščioms ir žindančioms mamoms, vaikams, paaugliams. Belgijoje tėvai, prievarta vaikus maitinantys vegetariškais ar veganiškais patiekalais netgi gali atsidurti kalėjime.
Mėsėdžių Dieta
Mėsėdžių dieta yra viena iš kraštutinių „mažai angliavandenių turinčios” dietos versijų. Laikantis šios dietos, pašalinami ne tik angliavandeniai, bet ir daržovės, vaisiai, riešutai ir t. t. Išbraukiama viskas, kas gaunama iš negyvūninių šaltinių. Taigi čia valgoma tik mėsa, žuvis, kiaušiniai ir nedidelė dozė pieno produktų (pageidautina pieno produktų, kuriuose yra mažai laktozės).
Dieta grindžiama idėja, kad ankstyvieji žmonės valgė tik mėsą. Dietos šalininkų teigimu, daugelis lėtinių ligų, su kuriomis susiduriame šiandien, yra susijusios su angliavandeniais. Kadangi laikantis šios dietos suvartojama palyginti daug baltymų, teoriškai mažiau tikėtina, kad jausitės alkani. Tai gali padėti numesti svorio, ypač jei dėl to suvartojate mažiau kalorijų. Be to, laikydamiesi šios dietos nevalgote jokių angliavandenių.
Kaip ir baltyminė dieta, mėsėdžių dieta sukelia ketozės būseną. Ketozės metu riebalai yra pagrindinis kuras - paprastai kaip kurą naudojate angliavandenius. Tai taip pat padeda numesti svorio. Taigi laikydamiesi mėsėdžių dietos teoriškai galite numesti svorio. Tačiau vis dėlto išlieka tiesa, kad svoris nemažėja, jei suvartojate daugiau kalorijų nei jų sudeginate. Mėsėdžių dieta neriboja suvartojamų kalorijų kiekio, todėl net ir laikydamiesi šios dietos galite priaugti svorio, kai suvartojamų kalorijų kiekis viršys jūsų sudeginamų kalorijų kiekį.
Rizika ir Pavojai
Dauguma mitybos specialistų ne itin mėgsta mėsėdišką mitybą. Požiūris į dietą yra labai skeptiškas. Tai prieštarauja daugeliui įsitikinimų apie mitybą. Todėl yra rimta rizika, susijusi su ištisų maisto produktų grupių ar makroelementų atsisakymu. Gausite daug riebalų ir cholesterolio. Tai gali pakenkti cholesterolio lygiui. Mityba be skaidulų jokiu būdu nėra sveikas pasirinkimas visiems. Jums gali trūkti įvairių vitaminų ir mineralų. Galite vartoti maisto papildus, bet, kaip čia aprašyta, ilgainiui tai ne visada yra geriausias pasirinkimas. Niekada nevartokite papildų, kurie pakeistų sveiką mitybą.
Inkstų ligomis sergantiems žmonėms geriau laikytis atokiau nuo dietų, kuriose vartojama daugiausia baltymų. Tiems, kurių santykis su maistu nėra teigiamas, geriau nesilaikyti dietos su tokiais ekstremaliais apribojimais. Vis dėlto, tikri mėsėdžių mitybos tyrimai dar toli gražu nėra baigti. Jei domitės šia dieta ir norėtumėte kada nors ją išbandyti, pasikonsultuokite su gydytoju.
Apibendrinimas
Per trumpą laiką mėsėdiška dieta gali padėti numesti svorio (bent jau jei ribojate suvartojamų kalorijų kiekį). Vėliau, jei palaipsniui grįšite prie subalansuotos mitybos, tikėtina, kad prarasto svorio iš karto nesusigrąžinsite. Nerekomenduojama laikytis dietos ilgą laiką. Ilgainiui susikaupę trūkumai gali sukelti rimtų problemų. Sveikiausia yra subalansuota mityba, nors, žinoma, tai skamba daug mažiau įdomiai.
Anglies dioksido žyma didėja ir tada, kai jūsų mityba yra sudaryta vien tik iš mėsos ir gyvulinės kilmės produktų. Pavyzdžiui, mėsos gamybai sunaudojama labai daug vandens, o jos metu išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku.
Mitybos Piramidės
Pažvelgę į tradicinę subalansuotos mitybos piramidę, mėsą ir mėsos produktus rasime jos viršuje, o tai reiškia, jog šių produktų rekomenduojama valgyti mažiau nei, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų produktų, daržovių ir vaisių.
Harvardo universiteto mokslininkai pateikia rekomendacijas, kokia turėtų būti dvidešimt pirmojo amžiaus subalansuoto gyvenimo būdo piramidė. Pasak jų, svarbiausia būti fiziškai aktyviems ir laikytis sveikos mitybos, stebėti ir reguliuoti savo svorį. Norint užsitikrinti puikią sveikatą, rekomenduojama mėsą ir jos produktų suvartojamą kiekį riboti ir mėsą valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę, o kitomis dienomis ją pakeisti augaliniais baltymų šaltiniais. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog mėsa virškinama ilgiau, taigi ją valgantys žmonės linkę būti mažiau fiziškai aktyvūs. Be to, mėsoje gausu sočiųjų riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu.
2010 m., vis populiarėjant ekologinėms ir aplinkosauginėms temoms, atsirado nauja dvigubos piramidės idėja. Maisto ir mitybos centras Barilla rekomenduojamą vartoti maistą susiejo su jo užauginimo ekologinėmis sąnaudomis. Iš dvigubos piramidės matoma, kad raudona mėsa tiek rekomenduojamos subalansuotos mitybos, tiek ekologinėje (apverstoje) piramidėje yra pačiame viršuje, o tai reiškia, jog raudonos mėsos ir jos produktų gamybai yra išnaudojama daugiausiai gamtos resursų ir yra daromas didžiausias poveikis žemės ekosistemai. Taigi renkantis dietą, raudonos mėsos siūloma vartoti mažiausiai.